Jei taip būtų atsitikę viduramžiais Italijoje, daugelis jums būtų patarę – šokit!.. Šokit tarantelą! Buvo tikima, kad audringoji tarantela kaitina kraują ir gydo nuo tarantulo nuodų.
Pasak kitų legendų, tarantelos istorija prasidėjo dar antikinėje Graikijoje ir buvo susijusi su Dionizo kultu: tarantela išlaisvindavo moteris – lyg įkandus tarantului, jos galėdavo išreikšti savo laukinę prigimtį audringame šokyje.
Tarantela nepaprastai klestėjo XVI–XVII a. Viduržemio šalyse. Tiesa, ne visos tarantelos yra nutrūktgalviškai greitos – neretai tarantelos ritmą galima aptikti ir melancholiškoje dainoje. Senovėje tarantelos melodijos buvo improvizuojamos pagal kurį nors vieną motyvą. Daugiakartis kartojimas turėjo tarsi hipnotizuojantį poveikį šokėjui ir klausytojui.
Tad, jeigu jums įkastų tarantulas ar jei planuojate kažką užhipnotizuoti, šokit! Šokit tarantelą!
Daug žinomų kūrinių parašyta per mėnesį
Jackas Kerouacas septynerius metus keliavo po Ameriką ir žymėjosi įspūdžius bloknote. Tad turbūt toks pasiruošimas ir leido parašyti romaną vienu prisėdimu.
Anthony Burgesaa neslepia romaną „Prisukamas apelsinas“, pagal kurį Stanley Kubrickas pastatė legendinį filmą, parašęs per tris savaites ir vien dėl pinigų.
Fiodoras Dostojevskis romaną „Lošėjas“ taip pat parašė per trumpą laiką, nes buvo pasirašęs sutartį su leidėju, pagal kurią, nepateikus romano laiku, būtų devynerius metus neatlygintinai perleidęs visus savo kūrinius. Tiesa, kad spėtų sutartam laikui, jis turėjo nusisamdyti stenografę, kuri vėliau tapo jo žmona.
Mėnesio ar mažiau savo kūrinius parašyti užteko ir kai kuriems lietuvių autoriams. Jurgis Kunčinas romaną „Tūla“, Eduardas Mieželaitis autobiografiją „Nereikalingas žmogus“ ir Justinas Marcinkevičius eiliuotą dramą „Mindaugas“ parašė taip pat per mėnesį ar net greičiau.
ATR priimta Konstitucija buvo visiškai naujas reiškinys
1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos priimta Konstitucija buvo visiškai naujas reiškinys, žymintis naujos epochos pradžią. Epochos, kuri siekia ir mūsų dienas. Vienas svarbiausių tos epochos bruožų buvo politinės santvarkos kaita, moderniosios visuomenės susiformavimas, absoliutizmo žlugimas ir respublikinio valdymo įtvirtinimas.
Konstitucija skelbė pradžią demokratinėms – pilietinėms vertybėms. Ji išplėtė to meto bajorišką demokratiją pakviesdama į Seimą miestiečių atstovus, skelbė valstybės globą laisviesiems valstiečiams, grąžino religinę toleranciją, kūrė respublikinį valdymą nors ir monarchijos pavidalu.
Gegužės 3 d. Konstitucija radosi po ketverių metų debatų, vykusių Seime. Pagrindiniais autoriais, be Hugo Kolontajaus, buvo ir Lietuvos atstovai – Joachimas Chreptavičius, Ignas Potockis bei Lietuvos konfederacinio Seimo maršalka Kazimieras Nestoras Sapiega.
Konstitucija įteisino dvinarę Respubliką, kurioje bendrose valstybinėse institucijose Lietuvai buvo atstovaujama nebe santykiu 1 ir 2, o 1 ir 1. Priimta Varšuvoje absoliučios Seimo daugumos.
Kodėl fortepijonas turi tris pedalus
Priešingai nei juokauja vairuotojai, šiandieninio fortepijono pedalai nėra skirti nei kūrinio greičiui padidinti, nei jam sustabdyti.
Dešinysis ir, beje, dažniausiai atlikėjų spaudžiamas pedalas padeda pailginti garso skambėjimą – būtent todėl girdime romantiškai besiliejančią muziką. Kairysis pedalas skirtas garsui prislopinti ir net šiek tiek suminkštinti fortepijono tembrą.
O štai vidurinio ir paties „jauniausio“ fortepijono pedalo išradėjai prancūzai padėjo atlikėjams sukurti akustinę apgaulę – sulaikyti natas, kol kiti fortepijono garsai suskamba ir nutrūksta.
Sakote, sudėtinga instrumento struktūra? O ką tuomet pasakytumėte grojantiems arfa, turinčia net septynis pedalus?
Parengta pagal LRT RADIJO eteryje skambėjusią medžiagą.