Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ar žinote, ką iš mūsų pasiskolino suomiai?

Dabartinėje suomių bendrinėje kalboje (ne tarmėse) baltizmai sudaro 1,1 proc. viso žodyno, taigi iš tūkstančio suomių žodžių 11 yra baltiškos kilmės.

Priešistoriniais laikais tada dar klajokliai finai, vertęsi daugiausia medžiokle ir žvejyba, veikiami žemdirbių ir gyvulių augintojų baltų, pamažu ėmė pereiti prie sėslesnio gyvenimo būdo, tad iš baltų skolinosi žodžius, susijusius su žemdirbyste, gyvulių auginimu ir apskritai sėsliu gyvenimu, pvz.,  vaga, akėčios, daržas, derva, piemuo, talka, kelias, rogės, ratas, siena, pirtis, vilna, putra, žąsis, net žirnį ir pupą perėmė, iš mūsų žirgo pasidarė jautį – suomių herke, o iš mūsų kirmelės, kirmio – gyvatę – kerme.

O štai baltai iš finų perėmė su žvejyba, vandeniu susijusių žodžių, pvz., laivas, burė, asiūklis.  Vėlesni skoliniai – žuvų pavadinimai, gauti daugiausia per prekybą:  silkė, seliava, kilkė, sykis (tokia žuvis).

Rekomenduojami video