Priešistoriniais laikais tada dar klajokliai finai, vertęsi daugiausia medžiokle ir žvejyba, veikiami žemdirbių ir gyvulių augintojų baltų, pamažu ėmė pereiti prie sėslesnio gyvenimo būdo, tad iš baltų skolinosi žodžius, susijusius su žemdirbyste, gyvulių auginimu ir apskritai sėsliu gyvenimu, pvz.,  vaga, akėčios, daržas, derva, piemuo, talka, kelias, rogės, ratas, siena, pirtis, vilna, putra, žąsis, net žirnį ir pupą perėmė, iš mūsų žirgo pasidarė jautį – suomių herke, o iš mūsų kirmelės, kirmio – gyvatę – kerme.

O štai baltai iš finų perėmė su žvejyba, vandeniu susijusių žodžių, pvz., laivas, burė, asiūklis.  Vėlesni skoliniai – žuvų pavadinimai, gauti daugiausia per prekybą:  silkė, seliava, kilkė, sykis (tokia žuvis).