Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ar sulauks šiuolaikiniai vergai teisinės pagalbos?

Beveik 20 metų visuomeninėms organizacijoms, teikiančioms pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo prekeivių žmonėmis, teko belstis į valdininkų duris, kol šie pagaliau suvokė, kad ir Lietuvoje klesti šiuolaikinė vergija. Teisingumo ministerijos kartu su Jungtinės Karalystės ambasada organizuotoje diskusijoje „Jungtinės Karalystės ir Lietuvos patirtys kuriant teisinės pagalbos modelį prekybos žmonėmis aukoms“ kalbėjęs Seimo narys, diplomatas Žygimantas Pavilionis, ko gero, pirmasis iš valdžios vyrų prisipažino, kad problemos dydis jį šokiravo: „Lietuviai tarsi laiko mašina grįžo atgal ir bando kovoti su prekyba žmonėmis“.

Nepakeliama našta

Vienas lauke, žinoma, – dar ne karys, tačiau gal bent šis parlamentaras bus tas, kuris pralauš ledus ir prekybos žmonėmis aukos sulauks deramo dėmesio valstybiniu lygiu, gaus kokybišką teisinę, psichologinę ir kitokią pagalbą.

Šiuo metu tą daro tik visuomeninės organizacijos ir keletas jų suieškotų advokatų. Pasak Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) teisinės pagalbos koordinatorės Marytės Puidokienės, suteikti teisinę pagalbą, parūpinti nukentėjusiesiems advokatą – kol kas sunku. „Aukos paprastai gyvena labai skurdžiai ir nusisamdyti gerą advokatą jos paprastai neturi lėšų, – paaiškino situaciją koordinatorė. – O nusikaltėliai savo gynybai pasitelkia gudrius advokatus, išmanančius visas teisines vingrybes. Mums, visuomeninei organizacijai, ne visada pavyksta surinkti lėšų advokatams pasamdyti – juk per metus į mus kreipiasi ne vienas šimtas nukentėjusių nuo prekeivių žmonėmis – o prikalbinti advokatus, kurie teiktų nemokamą – valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – sunku. Ir dėl to, kad valstybė už paslaugas jiems menkai temoka, ir dėl to, kad prekybos žmonėmis bylos gana painios: šiuo atveju advokatas privalo ne tik gerai išmanyti visus teisinius aspektus, bet ir būti geru psichologu, kantriu ir stipriu žmogumi. Mat mūsų ginamieji – iškankinti, įbauginti, pasimetę ir palūžę žmonės, neretai įtikinti, kad patys dėl to, kas atsitiko, yra kalti“.

Vis daugiau altruistų

Advokatas Dalius Povilius – vienas iš nedaugelio, ėmusių ginti prekybos žmonėmis aukas, nukentėjusius nuo smurto mažamečius. Šis teisininkas puikiai išmano ne tik šių labai specifinių bylų subtilybes, kaltinamųjų mentalitetą, bet, svarbiausia, sugeba rasti kalbą ir su vyresniais nukentėjusiaisiais, ir su mažamečiais, tad su jo pagalba yra laimėta ne viena prekybos žmonėmis byla.

„Džiaugiamės, kad į kovą su prekeiviais žmonėmis stoja vis daugiau puikių teisininkų, kurie narplioja sudėtingas bylas nelaukdami atlyginimo už suteiktas paslaugas. Tai advokatai Kristina Pralgauskaitė, kuria gali pasikliauti nukentėjusieji nuo prekybos žmonėmis ir išnaudojimo Klaipėdos apskrityje, panevėžietė teisininkė Diana Balčiūnienė, kaunietė advokatė Violeta Naujokienė“, – vardijo M. Puidokienė.

Turi norėti valstybė

Mūsų šalies kriminalistai, prokurorai, teisėjai jau senokai bendradarbiauja su kolegomis iš kitų šalių, nes, kaip žinia, mūsų tautiečiai išvežami į kitas valstybes ir ten vergauja. Kaip pareigūnai sako, nusikaltimas pradedamas vienoje šalyje, o baigiamas vykdyti – kitoje.

Jungtinėje Karalystėje (JK), tarp gausių lietuvių emigrantų bendruomenių, yra susibūrusios mišrios lietuvių-britų nusikalstamos gaujos, besiverčiančios prekyba žmonėmis bei išnaudojimu. Ši šalis jau senokai ėmėsi kardinalių veiksmų ir skyrė didelį dėmesį nukentėjusiesiems nuo prekeivių žmonėmis. Įvairiuose JK fonduose bei teisinės pagalbos padaliniuose yra apmokomi teisininkai, kaip elgtis su prekybos žmonėmis aukomis, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismuose nepablogintų nukentėjusiųjų padėties. Daugelis tokių advokatų – tikri altruistai, besivadovaujantys žymaus britų kovotojo už vergijos panaikinimą Viljamo Vilberforso žodžiais „Tegul niekas nepasakys, kad aš tylėjau tuomet, kai jiems manęs reikėjo“.

„Mums derėtų mokytis iš Jungtinės Karalystės entuziastų, – sakė KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė. – Valstybė turi norėti laimėti kovą prieš prekeivius žmonėmis, o ne užkrauti nevyriausybinėms organizacijoms visos naštos – ypač teisinės pagalbos srityje“.

Bando pasislėpti

Kol kas dažniau laimi prekeiviai žmonėmis, nes jie protingesni, apsukresni nei jų aukos, kurios renkamos iš skurdžių, asocialių šeimų – pažeidžiamos, ligotos ar nepilnametės iš vaikų globos namų.

Štai 4 šilutiškiai, ketinę išvežti nepilnametį į Škotiją, įklampinę jį į narkotikus, buvo nuteisti ilgesnėmis ar trumpesnėmis bausmėmis, o jų bendrams pasisekė – buvo išteisinti. Bylą kontroliavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Ruslanas Ušinskas nuosprendį apskundė Aukščiausiajam Teismui.

Pasak R. Ušinsko, Arūnui Vilkanauskui (36 m.) yra iškelta dar viena byla dėl prekybos žmonėmis, kurioje yra bent keletas nukentėjusiųjų. Šis vyras, vos tik išgirdęs išteisinamąjį nuosprendį, spruko į užsienį, pareigūnai iki šiol neaptinka jo pėdsakų.

Irmantas Ramanauskas (29 m.), nors vaiko pardavimo byloje buvo išteisintas, pataisos namų (PN) duonos vis tik ragavo – kadangi pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, jis buvo gražintas į PN iki galo atlikti už ankstesnius nusikaltimus paskirtos bausmės.

Dar vienas šioje byloje figūravęs šilutiškis Lukas Maksimavičius irgi dar ieškomas – vyrukas pasislėpė, kai vos tik buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Prieš porą metų Panevėžio apygardos teismas nuteisė nusikaltėlių gaują, į Danijos bei Italijos viešnamius išvežusią bent 4 merginas. Į teisiamųjų suolą tuomet sėdo elektrėniškis Pavelas Vasilevskis - Balbatunovas (37 m. ), vilnietės Julija Lapūnienė (34 m.) bei Ingrida Ragėnaitė (28 m.) ir Alytuje gyvenamąją vietą deklaravęs, tačiau Didžiojoje Britanijoje gyvenęs Marius Dabravolskis (27 m.) Tą kartą tik trys iš jų buvo pripažinti kaltais dėl prekybos žmonėmis organizavimo, turto prievartavimo ir dokumentų pagrobimo. J. Lapūnienei ir I. Ragėnaitei buvo skirta po 8 metus nelaisvės, jų bendrininkui P. Vasilevskiui-Balbatunovui  (teistas 4 kartus) – 9 metų nelaisvė. O jų bendrininkui M. Dabravolskui (2 kartus teistas) tuokart bausmės pavyko išvengti, nes teismui pasirodė per menki prokurorų surinkti įkalčiai.

Bylą nuo pradžios iki pabaigos kontroliavusi ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė nuosprendį apskundė. Lietuvos apeliacinis teismas (LapT), išnagrinėjęs skundą, pripažino M. Dabravolską kaltu dėl prekybos žmonėmis organizuotoje grupėje ir skyrė jam 6 su puse metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, kol buvo pasiekta pergalė, praėjo ilgi penkeri metai.

Numarinta byla ir... aukos

Na o apie panevėžiečių ir tauragiškių jungtinę gaują, 2000-2002 metais vežusią į Ispanijos viešnamius merginas esame ne kartą rašę. Pradžioje buvo suskaičiuota, kad į šios gaujos pinkles pakliuvo bent 30 lietuvaičių. Merginos buvo vežamos „skinti braškių ar mandarinų“, „prižiūrėti senukų“, „dirbti restoranų virtuvėse“ ir pan. O iš tikrųjų prekeiviai žmonėmis suviliotas merginas vežė ispanui Angelui Peresui Galardui (56 m.) ir Joakimui Romerui Alarkonui, turėjusiems klubą „Night Club 88“ (Mursijos regionas pietryčių Ispanijoje), bei Manueliui Salazarui Pelegrinui-Manolui (57 m.), klubo „2000“ savininkui. Šis klubas buvo įsikūręs šalia nedidelio San Chavero miestelio.

Merginos buvo vežamos ir į „Blue Star“ naktinį klubą, kurio savininkas – Angelas Sančesas Sueras. Jis vėliau tapo tik liudytoju ir atpažino ne vieną lietuvaitį – prekeivį žmonėmis.

Tačiau bene 15 lietuvių grupuotė, verbavusi ir pardavinėjusi ispanams savo tautietes, taip ir liko nenuteista, nes ikiteisminis tyrimas tęsėsi ilgiau nei dešimtmetį – dokumentai vis pagulėdavo kokio nors tyrėjo stalčiuje. Nors daugelis merginų buvo davusios parodymus apie patirtą pragarą, sužalojimus, patyčias ir kančias, vienų pareigūnų šie pasakojimai nė kiek nesujaudino, kiti buvo įsitikinę, kad merginos viešnamiuose dirbo savo noru, treti – padarė daug procesinių pažeidimų, dėl kurių vėliau visi kaltininkai nusikratė įtarimų. O pasak nukentėjusiųjų, būtent lietuviai jas žagino, mušė ir terorizavo, vertė naudoti narkotikus, degino lygintuvais ir skandino voniose, kol šios sutikdavo teikti lytines pasalugas.

Per tą laiką, kol vyko ikiteisminis tyrimas ir vieno ar kito prekeivio žmonėmis bylos nagrinėjimas, suėjo senatis. O košmarą patyrusios aukos prarado tikėjimą teisingumu: vienos sugebėjo išsilaižyti žaizdas, kitos – neišlaikusios užkrautos kaltės naštos, sugniuždytos – išėjo Anapilin.

TIK FAKTAI:

  • Teisingumo ministerijos duomenimis, JK nustatoma daugiausia atvejų, kur parduodami ir išnaudojami Lietuvos piliečiai. Pernai metais iš 51 nukentėjusiojo nuo prekybos žmonėmis 25 asmenys nukentėjo būtent JK.
  • Nukentėję asmenys buvo parduoti seksualiniam išnaudojimui, priverstiniam darbui, nusikalstamoms veikoms, priverstinėms vedyboms.

Rekomenduojami video