Vis labiau panašu, kad Europos Komisija pritaikys Italijai vadinamąją  perviršinio deficito procedūrą, – rašė dienraštis „Badische Neueste Nachrichten“ ir toliau aiškino taip:  „Tai, ką Romos valdžia savo skolų politika pridirbo Italijai ir visai Europai, kelia gaisro pavojų. Labai galimas daiktas, kad ji euro zonai privirė košės naujos valstybinio įsiskolinimo krizės pavidalu. Juk kai bankai nebebus pasirengę Italijai suteikti kredito, šaliai grės nemokumas.“

„Italija – tai ne Graikijos atvejis. Visų pakinkytų Europos Sąjungoje gelbėjimo fondų nepakaktų, kad nuo bankroto apsaugotų trečią pagal dydį euro zonos ekonomiką. Jau dabar Italijos bankai laikomi klibančiais, nes jie sėdi ant prašvinkusių kreditų krūvos.

Perviršinio deficito procedūra pačiu laiku yra svarbus signalas. Komisija rodo aiškią savo poziciją“, - teigė Karlsruhės laikraštis.

Pasak Frankfurto dienraščio „Allgemeine“, „Europos Komisija savo įgaliojimų neperžengia, kai ji Italiją įspėja nenuklysti į nestabilumo zoną ir imasi pradėti perviršinio deficito procedūrą“.

„Ir tai jokiu būdu nėra nepagarbos italų tautai demonstravimas, kaip teigia ministro pirmininko pavaduotojas Matteo Salivini. Greičiau nepagarba yra iš Italijos pusės ignoruoti  taisykles, kurių laikymasis tarnauja bendram reikalui ir tuo pačiu visų interesams.

O tai, kad anksčiau tos taisyklės būdavo iškreipiamos, pažeidinėjamos ar jų nesilaikoma, nepateisina dabartinio jų pažeidinėjimo“, – rašė Frankfurto dešiniųjų liberalų laikraštis.

Panašiai samprotavo ir kitas nacionalinis Vokietijos dienraštis, Hamburge ir Berlyne leidžiamas „Welt“. Jo nuomone, jeigu perviršinio deficito procedūros būtų nesiimama, tai „kitos šalys, gal netgi Prancūzija, iš to pasidarytų išvadą, jog stabilumo pakto taisyklės ne privalomojo, o tik rekomendacinio pobūdžio“.

„Taip ir buvo tūkstantmečio pradžioje, kai Gerhardas Schroderis ir Jacques`as Chiracas paktą suminkštino – ir kaip tik tai po poros metų privedė prie euro krizės.

O dabar pademonstruoti ištikimybę principams reikštų šansą dar labiau įtvirtinti pinigų sąjungos taisykles, todėl aiškus signalas iš Briuselio šia prasme džiugina“, – rašė nacionalinis Vokietijos laikraštis.

Niūresne dvasia atsiliepė regioninis Liuneburgo „Landeszeitung“. Jo žodžiais, „Europos Komisijos ir Romos sankirtis atrodo kaip dar viena Europos krizė bendro sąmyšio metu“.

„Bet iš tiesų amžinajame mieste, kuriame prieš 51 metus sukurta Europos Ekonominė Bendrija kaip Europos Sąjungos embrioninė ląstelė, dabar gali suskambėti jos mirties varpelis.

Juk Europos Sąjunga jėgų išbandymą su Italija vargu ar laimės. Europos trečioji pagal dydį ekonomika per didelė, kad jai būtų galima leisti suklupti arba išgelbėti.

Jeigu Europos Sąjunga griežtai laikysis savo pozicijos, tada Italiją valdančiosios partijos Lega ir Penkių Žvaigždžių Sąjūdis tai panaudos kaip amuniciją Europos Parlamento rinkimų kovoje. Ir jei dešiniajam internacionalui pavyks Europos Parlamente išsikovoti daugumą, tai Europa žlugs“, – rašė šiaurės Vokietijos laikraštis.

Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“ požiūriu, „Europos Komisijai šįkart priekaištauti negalima. Italijos vyriausybė tyčia ir sąmoningai nukrypsta nuo Europos Sąjungos nurodymų taip toli, kad Briuselis kito pasirinkimo neturėjo“.

„Jis pakankamai ilgai mėgino Romą įtikinti. Tad dabar bet koks vilkinimas ar nuolaidumas tik dar labiau pakirstų Europos Sąjungos patikimumą. Italija per didelė ir per stipriai susipynusi su kitomis šalimis narėmis, kad būtų galima leisti jai sužlugti.

Bet ji gal ir per didelė ir per daug užsispyrusi, kad ją būtų galima paveikti pageidaujama kryptimi. Konflikto eskalavimas galėtų euro zonos šalis ir Europos centrinį banką nuvesti į panašias dilemas, kurias iškenčia graikų tragedijų herojai.

Tuo atveju Graikijos krizė tebūtų buvusi tik nežymi uvertiūra tam, ką dar gali sukelti Italija“, – rašė Ciuricho laikraštis.

Pasak Bresto miesto šiaurės vakarų Prancūzijoje laikraščio „Telegramme“, „galimas Italijos valstybės bankrotas tikrai kelia baimę. Daugelio problemų kamuojamai Europai euras yra tas cementas, kuris dar laiko Europos Sąjungą viename daikte“.

„O kieta Europos Sąjungos laikysena skaldo pačią Italijos valdančiąją koaliciją, – rašė paskutiniu metu Turino dienraštis „Stampa“. Tad dar neaišku, kada ir kaip ši krizė baigsis.

Mykolo Drungos spaudos apžvalga skambėjo LRT RADIJO eteryje.