Šiais metais Kinijoje pirmą kartą įvyko Didžiojo dvidešimtuko, arba G20, vadovų susitikimas. Hangdžou mieste, kur rugsėjo 4–5 dienomis vyko šis susitikimas, autoritarinis Kinijos komunistinis režimas stengėsi paslėpti visas problemas, su kuriomis nesusitvarko. Pavyzdžiui, oro taršą ir skurdą nuslėpti buvo bandoma uždarant aplinką teršiančius fabrikus, tiesiant naujus kelius, pastatant modernius namus, pasodinant medžių – kad tik oro taršos ir skurdo nesimatytų. Dar labiau norint pabrėžti autoritarinio režimo sėkmę, Hangdžou mieste patruliavo automatiniais šautuvais apsiginklavę kariškiai ir net buvo sukurtas oficialus G20 susitikimo himnas. Už šio fasado slėpėsi draudimas vietos aktyvistams viešai bendrauti su užsienio žiniasklaida.

Tačiau šio susitikimo šeimininkas Kinijos prezidentas Xi Jinpingas buvo ne vienintelis diktatorius. Į konferenciją atvyko ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Vis dėlto į šiuo metu diktatūriniais metodais valdomą Kiniją atvyko ir demokratinių šalių lyderiai: JAV prezidentas Barackas Obama, naujoji Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei kitų valstybių ir Europos Sąjungos lyderiai. Galingiausių pasaulio šalių vadovai diskutavo tiek apie ekonomiką – protekcionizmą ir laisvesnę rinką, tiek apie saugumą – Šiaurės Korėjos branduolinį bandymą ir karą Sirijoje. Bet kaip šis susitikimas pakeitė Kinijos politikos kryptį? Ir ar išvis paveikė?

Liberalizmas prekyboje?

Šiuo metu pasaulyje vyrauja populizmas, besiremiantis nepakantumu globaliai ekonomikai ir tam tikrais šios ekonomikos padariniais. Jungtinėje Karalystėje neapykanta imigrantams jau ne kartą pratrūko net smurtu. O Amerikoje Respublikonų partijos kandidatas, siekiantis prezidento posto, nuolat kartoja populistinę retoriką, kad reikia pastatyti sieną tarp Meksikos ir JAV ir taip sustabdyti imigraciją. Tokiame kontekste sunku kalbėti apie liberalią ekonomiką. Keista, bet per G20 susitikimą Hangdžou mieste ne kas kitas, o Kinijos autoritarinio režimo lyderis ragino savo svečius ginti laisvą prekybą visų mūsų ateities labui. Xi Jinpingas savo oficialioje kalboje pareiškė: „Mes ir toliau aktyviai dalyvausime ekonomikos globalizacijoje ir remsim daugiašalę prekybos sistemą“. Tačiau prezidentas nenurodė, kokių konkrečių priemonių ketina imtis, kad liberalizuotų prekybą. O realybė yra visai kitokia. Kinija yra kaltinama JAV dėl to, jog pažeidžia tarptautinės prekybos taisykles ir riboja prieigą prie savo milžiniškos rinkos. Statistika tai patvirtina. Praėjusiais metais JAV įsivežė iš Kinijos prekių už 481,9 mlrd. dolerių, o eksportavo vos už 116,2 mlrd. dolerių. Tai 365,7 milijardo prekybos deficitas! Todėl prekybos liberalizavimas kol kas – tik šnekos.

Realūs pokyčiai

Kad JAV ir Kinija yra didžiausios pasaulyje teršėjos – visiems žinomas faktas. Tačiau šios problemos sprendimas bene vienintelis laimėjimas, kurį pavyko pasiekti Didžiajam dvidešimtukui derybų metu. Konferencijoje Xi Jinpingas ir Barackas Obama užbaigė Paryžiaus klimato sutarties ratifikavimą. Tai yra svarbu, nes, anot Pasaulio išteklių instituto (World Resources Institute), išskiriamą šiltnamio dujų kiekį Kinija galėtų sumažinti 20,09 proc., o JAV – 15 procentų. Tačiau sutartis įsigalios tik tuomet, kai mažiausiai 55 valstybės, išmetančios į orą 55 proc. šių dujų pasaulyje, ratifikuos ją. Verta priminti, jog Paryžiaus susitarimu siekiama, kad temperatūros kilimas Žemėje iki šio šimtmečio pabaigos būtų mažesnis nei 2 laipsniai Celsijaus. Rugsėjo 12 d. šią sutartį ratifikavo ir Brazilijos vyriausybė. Tad bent vienoje srityje G20 gerokai pajudėjo į priekį. Kinijos komunistų partijos režimas neatleidžia varžtų

Komunistinis režimas Kinijoje nuo pat įsitvirtinimo 1949 m. kelia įtampą Pietryčių Azijos regione. Ir net prieš didįjį susitikimą neatleidžia varžtų. Nuo pat Antrojo pasaulinio karo Pietų Kinijos jūros nepasidalina Taivanas, Malaizija, Filipinai, Brunėjus, Vietnamas ir, žinoma, Kinija. Komunistinis režimas reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, nepaisydamas konkuruojančių šalių pretenzijų. Kinija Pietų Kinijos jūroje ilgą laiką sparčiai statė dirbtines salas, kurias galima panaudoti kariniais tikslais.

Prieš Didžiojo dvidešimtuko susitikimą Kiniją sugriežtino savo retoriką ir pradėjo provokuoti kaimynus šiame regione. Išpuolis buvo nukreiptas prieš Filipinus. Įdomu tai, kad G20 konferencijos metu, t. y. rugsėjo 4 d., vienas populiariausių Amerikos žinių kanalų CNN paviešino interviu su Baracku Obama. Prieš išvykstant į Kiniją, CNN žurnalistas paprašė Baracko Obamos pakomentuoti Pekino provokacijas ir tarptautinių taisyklių laužymą Pietų Kinijos jūroje. Matyt, buvo tikimasi, kad per susitikimą ši problema bus sprendžiama. JAV prezidentas teigė, jog „tai, kad esi didesnis nei Filipinai ar Vietnamas, ar kitos šalys, nėra priežastis, dėl kurios reikia demonstruoti savo raumenis“. Tarptautinę teisę Kinija sulaužė, kai pažeidė Filipinų suverenias teises į išskirtinę ekonominę zoną, taip sutrikdydama Filipinų žvejybą ir naftos paieškas, statydama dirbtines salas ir neužkirsdama kelio savo žvejams žvejoti toje zonoje.

Pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją išskirtinė ekonominė zona yra 370 km jūros ruožas (tiksliau sakant, ji negali viršyti 200 jūrmylių), skaičiuojant nuo valstybės teritorinių vandenų ribos. Ši konvencija taip pat nustato, kad kiekviena valstybė savo išskirtinėje ekonominėje zonoje gali eksploatuoti gamtinius išteklius, vykdyti tyrimus, nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimus, tačiau negali riboti kitų šalių laivininkystės. Valstybių veikla savo ar kitų šalių išskirtinėje ekonominėje zonoje gali būti apribota dėl aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymo ar dirbtinių salų įrenginių statymo. Tai galioja tiek Kinijai, tiek Filipinams. Hagos teismas nusprendė, kad Pekinas neturi teisėto pagrindo savintis beveik visą Pietų Kinijos jūrą. Tačiau Kinijos komunistai savo ruožtu teigia, kad Hagos tribunolas neturi jurisdikcijos spręsti šį daugiašalį ginčą. Vis dėlto, be minėtų Baracko Obamos žodžių, jokių kitų pokyčių konflikte neįvyko.

***

Kinija artimiausioje ateityje išliks antra didžiausia pasaulio ekonomika (kartu ir didžiausia eksportuotoja) ir viena galingiausių karinių jėgų. Todėl ši šalis vaidins vis svarbesnį vaidmenį G20. Tačiau santykių su kaimynais ir demokratijos problemos šiame susitikime nepajudėjo iš vietos. Vis dėlto buvo žengtas svarbus žingsnis aplinkosaugos srityje.