Praėjusį šeštadienį Šiaurės Korėjos valdovas Kim Jong Unas paskelbė daugiau nebesiimsiąs branduolinių raketų bandymų. Miunchene leidžiamas nacionalinis dienraštis „Süddeutsche“ rašė, jog „jis yra geresnis politikas nei buvo jo tėvas, kurio prievarta grįstą valdžią Kim Jong Unas paveldėjo“.

„Sūnus nuo pat pradžių savo tautai žadėjo, kad jis Šiaurės Korėjos išlikimą užtikrins atominiais ginklais ir kartu išplėtos jos ūkį. Dabar jis, matyt, susitelks tik į ekonomiką. Bet tam jam reikia pasitikėjimo, visų pirma iš Pietų Korėjos.

Kim Jong Unas trokšta būti tikras, kad jo nenuverstų. Nepasitikėjimas didžiulis, iš abiejų pusių. Planuojami aukščiausio lygio susitikimai su Pietų Korėja ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis tą nepasitikėjimą turėtų įveikti.

Pasitikėjimo kūrimas reikalauja tvirtų struktūrų. Abi Korėjos pradėjo tokias struktūras kurti“, – optimistiškai rašė Pietų Vokietijos laikraštis.

Regioninio dienraščio „Hessische Niedersächsische Allgemeine“ žodžiais, „dažnai pamišusiu diktatoriumi vadinamas Kim Jong Unas veikia gerokai racionaliau nei nuolatos tvirtinama.

Tačiau atsargiai: jei klaidinga buvo praeityje į Šiaurės Korėjos politiką žiūrėti tik kaip į pasiruošimą karui, tai dabar būtų neprotinga būti suviliojamiems Kim Jong Uno taikos dūdelės. Pasitikėjimo didinimui reikia daugiau negu tik skelbimo politikos.“

Pasak Frankfurto nacionalinio dienraščio „Frankfurter Allgemeine“, „Kim Jong Unas savo taikiai skambančia žinia parengia dirvą sprendimui problemos, kuri jo režimo išlikimui galėtų grėsti daugiau negu įsivaizduotas karinės atakos iš užsienio pavojus.

Juk Šiaurės Korėjos ūkis kenčia nuo tarptautinių sankcijų, kurios neleidžia šalies ekonomikai reikiamai išsivystyti. Todėl Kim Jong Unui reikia bent užsiminti nuolaidų galimybę.

Jeigu derybų su Šiaurės Korėja partneriai elgsis protingai, jie nesileis skaldomi. Tuo atveju šiaurės korėjiečiams galėtų greitai prasidėti geresnis gyvenimas. O pasaulyje būtų viena problema mažiau.“

Straipsnyje „Donaldo Trumpo Šiaurės Korėjos fantazija“ internetinio žurnalo „American Conservative“ bendradarbis Danielis Larisonas džiaugėsi, kad „Kim Jong Unas neseniai paskelbė moratoriumą branduolinių ginklų ir raketų bandymams ir dargi vienos bandymų aikštelės uždarymą.

Tačiau kaip savo nutarimo motyvą Kim Jong Unas nurodė aplinkybę, kad Šiaurės Korėjos branduoliniam arsenalui tiesiog nebereikia papildomų bandymų.

Tai stipriai perša mintį, jog Šiaurės Korėja nė nemano atsisakyti tų branduolinių ginklų, kuriuos ji už didelius pinigus sukūrė.“ Kaip pranešė „New York Times“, „Kim Jong Unas savo pareiškime nieko nepasakė apie Šiaurės Korėjos jau turimų branduolinių ginklų ir tolimo veikimo raketų išmontavimą. Priešingai, jis davė suprasti, kad jis tuos ginklus pasilaikys.“

„O Amerikos prezidentas, – tęsė D. Larisonas, – ir toliau kartoja tą nesusipratimą (fantaziją?), kad Šiaurės Korėja jau sutiko jų atsisakyti:

„Mes, – D. Trumpas paskelbė per „Twitter“, – neatsisakėme nieko, o jie sutiko atsisakyti branduolinių ginklų (tai puiku pasauliui), uždaryti aikšteles ir nutraukti bandymus!“

Anot D. Larisono, „nekonstruktyvu viešai skaičiuoti taškus deryboms nė neprasidėjus. Net jeigu tai būtų tiesa, kad Jungtinės Valstijos nepaaukojo nieko ir visas nuolaidas padarė Šiaurės Korėja, tą visiems pirštu prikišamai išdėstyti iš anksto tik pasunkins pasiekti susitarimą.

Tai tik parodo, kaip aklai D. Trumpas ir jo patarėjai nemato rizikos pradėti derybas su nerealiais lūkesčiais. Iš tiesų, Šiaurės Korėja nerodo jokio intereso atsisakyti savo branduolinių ginklų, o bet kokios nuolaidos, kurias ji padarys, brangiai kainuos.

Kim Jong Unas elgiasi kaip branduolinės valstybės lyderis, besirengiantis derėtis dėl ginklavimosi kontrolės su sau lygiu, o D. Trumpas galvoja, kad Kim Jong Unas jau sutiko pasiduoti.

Kartu su papildomais reikalavimais, kuriuos tik ką pateikė Jungtinės Valstijos ir Japonija, kad Šiaurės Korėja ne tik atsisakytų visų savo branduolinių ginklų, bet ir tartų „ne“ visoms masinio naikinimo priemonėms ir balistinių raketų programoms, visa tai tikrai neatrodo gerai“.

Anot Prahos verslo dienraščio „Hospodarske Noviny“, „dar nežinome, ką žadėtas branduolinis nusiginklavimas šiaurės korėjiečių įsivaizdavimu

reiškia. Tačiau Kimas už tai pareikalaus dviejų dalykų – garantijos, kad jo režimas galės šalį valdyti toliau, ir sankcijų sušvelninimo. Kitaip sakant, bus taip, kad Kim Jong Uno valdžia ne tik išliks, bet ir sulauks ekonominės paramos“.

Pasak Japonijos sostinės laikraščio „Asahi Shimbun“, „Šiaurės Korėjos manevrų tikslas visada buvo išgauti ekonominės ir diplomatinės naudos. Šio regiono šalims Kim Jong Uno pareiškimai reiškia tik pirmąjį žingsnį į derybas, kurių pabaigoje Šiaurės Korėja galbūt galėtų atsisakyti savo branduolinių ambicijų“.

Pekino dienraščio „Huanqiu Shibao“ nuomone, „tai prieš pusmetį dar buvo neįsivaizduojama. Į Kim Jong Uno nutarimą nereikėtų žiūrėti kaip į stipraus spaudimo iš Vašingtono išdavą, nes tas spaudimas greičiau bus privedęs prie branduolinės programos paspartinimo.

Dabar po Šiaurės Korėjos savo kursą permąstyti turėtų ir Pietų Korėja bei Jungtinės Amerikos Valstijos. Sumažinti įtampas ir imtis dialogo būtų kiekvienu atveju geras pasirinkimas“.

Londono konservatyvus dienraštis „Telegraph“ rašė: „Šiaurės Korėja negalima pasitikėti, nes velnias glūdi ir jos pareiškimų detalėse, ir jų įgyvendinime, tačiau staigus santykių tarp abiejų Korėjų atšilimas yra sveikintinas, ir čia daug pasitarnavo Jungtinės Amerikos Valstijos.

D. Trumpo diplomatijos praktika turi daug kritikų, tačiau ji laikosi bent vieno aiškaus principo: niekada nepradėk nuo prielaidos, jog blogos situacijos pakeisti neįmanoma.“

M. Drunga

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.