Alkoholio vartojimo kultūros skirtumai tarp Šiaurės rytų ir Pietų Europos šalių vis dar išlieka, turint omeny alkoholio vartojimo dažnumą ir kiekius. Visose šalyse, kuriose tradiciškai nurodomas didelis stipriųjų gėrimų vartojimo paplitimas – Šiaurės ir Rytų šalyse – vartojimo dažnumas išlieka vidutiniškai mažas, bet suvartojamo per dieną alkoholio kiekis didesnis, palyginus su Viduržemio jūros regiono šalimis, kuriose vartojimo struktūroje dominuoja vynas ir/ar alus, teigiama pranešime spaudai.

Šiaurės ir Rytų šalyse, priešingai nei Viduržemio jūros regiono šalyse, vynas praranda savo dominuojančią vietą vartojimo struktūroje ir ją užima stiprieji gėrimai ir alus.

Rizikingas alkoholio vartojimas vis dar labai paplitęs Šiaurės Europoje

Dideli skirtumai egzistuoja tarp rizikingo (gausaus) vienkartinio gėrimo (angl. k. risky single occasion drinking – RSOD*) paplitimo. Respondentų, nurodžiusių, kad rizikingai (gausiai) vartojo alkoholį per pastaruosius 12 mėnesių, skaičius svyruoja nuo daugiau kaip 60 proc. nuo apklaustųjų europiečių Šiaurės Europos šalyse iki maždaug 10 proc. Italijoje ir Portugalijoje.

RARHA SEAS atliktas tyrimas parodė, kokia alkoholio suvartojimo dalis nuo bendro alkoholio vartojimo, priskiriama rizikingam vienkartiniam gėrimui. Vidutiniškai tai sudaro apie 30 proc., bet šie skaičiai svyruoja nuo beveik 50 proc. Suomijoje ir Islandijoje iki mažiau nei 10 proc. Italijoje.

* RSOD – grynojo alkoholio suvartojimas vienos progos metu – bent 60 g vyrams ir bent 40 g – moterims.

Dideli proporcijų skirtumai tarp blaivininkų

Vidutiniškai apie 15 proc. europiečių nurodė susilaikę nuo alkoholio vartojimo per paskutinius 12 mėnesių. Tačiau, šie blaivininkų skaičiai ženkliai skiriasi tarp Europos Sąjungos šalių ir varijuoja nuo 7 proc. Danijoje iki daugiau kaip 25 proc. Portugalijoje, ir daugiau nei 30 proc. Italijoje.

Europiečiai susilaiko nuo alkoholio vartojimo dėl neigiamos patirties

Yra daug priežasčių, kodėl žmonės, kurių amžius leidžia legaliai vartoti alkoholį, susilaiko nuo jo vartojimo. RARHA SEAS tyrimas atskleidė keturis tai lemiančius veiksnius: bloga sveikata, neigiama, susijusi su alkoholio vartojimu, patirtis, nepatinkantis alkoholio skonis ir poveikis, ir galiausiai – alkoholio atsisakymas dėl religinių ar kitų principų, kuriuos sustiprina ekonominiai aspektai.

Išnagrinėjus vartojimo motyvus, taip pat nustatyti keturi veikiantys veiksniai: siekis patirti malonumą, siekis pritapti prie kitų, tariamas alkoholio teigiamas poveikis sveikatai ir alkoholio vartojimas, kaip problemų sprendimo būdas. Vidutiniškai dominavo hedonistinės ir socialinės priežastys.

Apie 20 proc. europiečių turi dėl alkoholio vartojimo atsiradusių sveikatos sutrikimų

Greito su alkoholio vartojimu susijusių problemų nustatymo (angl. k. the Rapid Alcohol Problem Screen – RAPS) testas, sudarytas iš 4 klausimų, parodė, kad beveik vienas iš penkių respondentų patyrė bent vieną simptomą, rodantį problemą, susijusią su alkoholio vartojimu, tuo tarpu vienas iš dešimties patyrė du ar daugiau simptomų per pastaruosius 12 mėnesių. Minėtos problemos svyravo nuo dažniausiai įvardintos kaip „kaltės jausmas“, iki rečiausiai įvardintos – „rytinio gėrimo“.

Reuters/Scanpix nuotr.

Žala, patiriama dėl kitų asmenų alkoholio vartojimo, paliečia daugumą Europos gyventojų

Buvo nustatyta, kad vidutiniškai daugiau nei 60 proc. europiečių iš tyrime dalyvaujančių šalių pranešė patyrę žalą dėl kito asmens gėrimo per pastaruosius 12 mėnesių, įskaitant 46 proc. nukentėjusių nuo jiems pažįstamo asmens ir 42 proc. nukentėjusių nuo nepažįstamų asmenų alkoholio vartojimo.

Rimtesne žala, susijusia su alkoholio vartojimu, laikomas patirtas fizinis smurtas, rimtas susiginčijimas, keleivio vežimas esant neblaiviam ar patekimas į eismo įvykį, kuris susijęs su vairavimu išgėrus, ši dalis vis dar yra didelė ir vidutiniškai siekė 20 proc. – svyruoja nuo 40 proc. Lietuvoje iki beveik 10 proc. Švedijoje, Austrijoje ir Vengrijoje. RARHA SEAS tyrimas taip pat parodė, kad vidutiniškai kas penktas europietis vaikystėje ar paauglystėje yra gyvenęs su alkoholiku ir maždaug pusė iš jų nurodė, kad jaučiasi labai neigiamai to paveikti. Didžiausias tokių patirčių paplitimas buvo nustatytas Baltijos šalyse (viršijo 30 proc.), o mažiausias – Italijoje ir Ispanijoje.

Alkoholiui įsigyti siūlo specialių apribojimų

Didžioji dalis respondentų labiausiai remia ir laiko priimtiniausiomis tokias alkoholio kontrolės politikos priemones, kaip švietimas ir informavimas, taip pat atsitiktinių vairuotojų iškvėpto oro tikrinimai – abi šios priemonės buvo palaikomos daugumos respondentų.

Vis dėlto didžioji dalis respondentų sutinka, kad alkoholis nėra paprastas produktas ir reikalauja specialių apribojimų. Jie taip pat mano, kad valdžios institucijų pareiga – apsaugoti žmones nuo alkoholio vartojimo žalos. Labiausiai nuomonės išsiskyrė dėl dalies alkoholio politikos priemonių: kaip alkoholio prieinamumo ir įperkamumo apribojimai. Nedaug apklaustųjų pasisakė už alkoholio prekybos laiko ribojimą vakare ir labai maža dalis buvo prieš dideles kainas, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio žalą.