Kai pernai Rusija pradėjo karines operacijas Sirijoje, buvo galima manyti, kad Vladimiras Putinas siekia apsaugoti Basharo al-Assado režimo kontroliuojamą Vakarų Siriją, rašo žurnalo „The National Review“ autorius Tomas Roganas. Vos po metų Rusijos vadovas priartėjo prie daug didesnės pergalės – Rusijos remiamos Sirijos vyriausybinės pajėgos netrukus gali užimti visą Alepą, kas būtų didžiulis smūgis su B. Assado režimu kovojantiems sukilėliams. Alepo puolimas galėjo įvykti ir anksčiau, tačiau tai vyksta neatsitiktinai dabar.
Susikūrė palankias sąlygas puolimui
Jei B. al-Assadas užims Alepą, opozicija bus įsprausta Vakarų Sirijos Idlibo provincijoje. Sukilėliai bus apsupti iš trijų pusių. Sirijos siena su Turkija šiaurės vakaruose bus jų vienintelė ryšio su išoriniu pasauliu zona. Tačiau ir dėl jos nėra jokių garantijų, nes nors Turkijos prezidentas iki šiol aktyviai rėmė sukilėlius, dabar jam pačiam reikalinga Rusijos parama.
Vis dėlto neatsitiktinai Rusija ir Iranas delsė pradėti lemiamą Alepo puolimą – V. Putinas mano, kad būtent dabar yra palankiausias metas žengti svarbų žingsnį įgyvendinant savo plataus masto strategiją. Karinė padėtis Alepe šiandien kaip niekada palanki Rusijai.
Sąmoningai ir sistemingai žudydamos Alepo civilius, Rusijos ir Irano remiamos pajėgos demoralizavo sukilėlius. Negana to, nuolat manipuliuodamas Vakarų politikais, V. Putinas susikūrė palankias sąlygas pasiruošti lemiamam puolimui.
Rusija niekada nebuvo suinteresuota tvariomis paliaubomis. Savo kalbomis apie ugnies nutraukimą V. Putinas viso labo siekė atitolinti europiečių ir amerikiečių paramą sukilėliams. Be to, Rusijos vadovas aiškiai jaučia, kad Barackas Obama jau susitaikė su tuo, kad Sirijoje jis nieko nebepakeis. Kadenciją baigiantis JAV prezidentas nori atsikratyti Sirijos problemos ir jos sprendimą perduoti savo įpėdiniui. Todėl V. Putinas jaučiasi galįs užbaigti nešvariausius darbus, kol B. Obama yra valdžioje.
AFP/Scanpix nuotr.
D. Trumpu pernelyg nepasitiki
V. Putinas būtent dabar suaktyvino veiksmus dar ir dėl to, kad jis nėra tikras dėl ateities. Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas atrodo palankus V. Putinui, tačiau KGB pulkininkas tuo per daug nepasikliauja. Kai D. Trumpas vis daugiau sužinos, kuo iš tiesų Rusija užsiima Sirijoje (pavyzdžiui, kad iš tiesų ji nekovoja su „Islamo valstybe“), jam gali kilti abejonių dėl santykių su Rusija atšilimo. Be to, V. Putinas žino, kad JAV sąjungininkai arabai sunitai ragins D. Trumpą imtis griežtesnės politikos Sirijos sunitus naikinančio B. al-Assado atžvilgiu. Tai dar vienas motyvas V. Putinui nebelaukti ir Alepą užimti dabar.
V. Putinas tikisi, kad tai jam padės ir kitu atžvilgiu – pakeisti platesnę tarptautinę politiką, susijusią su Sirijos pilietiniu karu. Kol kas, nors Sirijos kare V. Putinui viskas klostosi palankiai, Rusijai tebetaikomos Vakarų sankcijos už jos politiką Ukrainos ir Sirijos atžvilgiu. Iš dalies dėl tų sankcijų Rusijos ekonomiką yra apėmęs nuosmukis. Rusijai naftos eksportas – labai svarbus pajamų šaltinis, ir, kol naftos kainos vis dar mažos, Rusijos ekonomika yra silpna, tačiau Rusija mato gerų ekonominių perspektyvų, nes D. Trumpas – ne vienintelis Rusijai palankus Vakarų lyderis. Prancūzijos dešiniųjų pirminiuose rinkimuose nugalėjęs Francois Fillonas kol kas turi daugiausiai šansų tapti Prancūzijos prezidentu. O jis, kaip ir kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen, su kuria jam greičiausiai teks susigrumti, siekia glaudesnių Prancūzijos ir Rusijos ekonominių ir politinių santykių ir nori atšaukti sankcijas Rusijai.
AFP/Scanpix nuotr.
Gali pakirsti Vakarų koaliciją iš vidaus
Dar verta paminėti, kad Angelos Merkel vadovaujama Vokietija patiria Rusijos spaudimą, Jungtinė Karalystė balsavo už „Brexitą“, be to, britai nesibodi į jų finansų sistemą plūstančių rusų pinigų. Visa tai V. Putinui suteikia pagrindo manyti, kad jis gali pakirsti Vakarų koaliciją iš vidaus. Ėmęsis galutinai išspręsti Alepo klausimą, V. Putinas greičiausiai tikisi, kad iki naujojo JAV prezidento inauguracijos kitų metų sausio 20 d. kraujais plūstančių sirų vaizdai vakariečių atmintyje jau bus pradėję blukti.
Todėl, nors ir yra pagrindo kritikuoti D. Trumpą dėl jo svaičiojimų apie V. Putiną, Rusijos artėjanti pergalė Alepe yra katastrofiškų prezidento B. Obamos užsienio politikos klaidų pasekmė. Tačiau to buvo galima išvengti. Netgi dabar JAV tebeturi reikšmingų nekarinių priemonių V. Putino ir jo sąjungininkų ambicijoms pažaboti. Deja, niekas Baltuosiuose rūmuose ar apskritai pasaulyje nesitiki, kad JAV tomis priemonėmis pasinaudos. Tad, sužlugdyto JAV patikimumo akivaizdoje, V. Putinas išsaugo iniciatyvą ir gali toliau tęsti savo kruvinas operacijas.