Lygiai prieš metus Baltarusijoje vyko šeštieji rinkimai į prezidento postą. Tuomet vietos rinkimų komisija paskelbė, kad Aliaksandras Lukašenka nugalėjo surinkęs 80 proc. rinkėjų balsų. Visoje šalyje prasidėjo masinės protesto akcijos, su kuriomis valdžia žiauriai susidoroja. Du dešimtmečius Baltarusijos valdžioje esantis A. Lukašenka ilgainiui paskelbia, kad protesto akcijos – tariamai yra Vakarų šalių provokacija.

Praėjus metams nuo užgniaužto demokratinio judėjimo A. Lukašenka susiduria su ekonominėmis problemomis dėl Vakarų sankcijų, paties išprovokuota migrantų krize, kuri kol kas jam reiškia dar rimtesnes sankcijas, ir vis stiprėjančiomis savo, kaip Maskvos vasalo, vaidmens nuotaikomis.

 Reguliariai rengiamame, parodomajame pokalbyje su žurnalistais (vadinasi „Didelis pokalbis su prezidentu“) A. Lukašenka laikėsi jau anksčiau pramintų V. Putino takų – dėl visko kaltinti Vakarų šalis ir akcentuoti „susitelkimo prieš išorės priešus“ svarbą.

Nepripažintas Baltarusijos prezidentas pradėjo „pokalbį“ nuo beveik 40 minučių trukusio monologo apie vykstantį puolimą prieš jį ir Baltarusiją. Pakviestas Baltarusijos ekonomikos ministras Aliaksandras Červiakovas skundėsi, kad šalis susidūrė su dvigubu – sankcijų ir koronaviruso – smūgiu. Tačiau valdžios atstovas tuo pat metu aiškino, kad Baltarusijos ekonomikos būklė gerėja.

Europos Sąjungą A. Lukašenka vadino „Europos Sovietų Sąjunga“ ir skundėsi sankcijų politika. „Su lietuviais dabar išvis jokių kontaktų, bet nieko, kaip nors išgyvensim“, – skundėsi A. Lukašenka, kalbėdamas apie derybas politiniu lygiu. Jis taip pat aiškino, kad niekam nieko „diktuoti“ negali, nes neturi tam resursų. Tačiau pažymėjo, kad „jeigu mus kas nors labai užknis, tai atsakysim“.

„Ar kam nors to reikėjo Lietuvoje? Ne. Esmė net ne sankcijose, esmė tame, kad bandė uždrausti atominės elektrinės statybas“, – aiškino A. Lukašenka kalbėdamas apie situaciją pasienyje. A. Lukašenka: Baltarusija pasiruošusi nukreipti kalio trąšų eksportą per Rusiją Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė esąs pasiruošęs kalio trąšų eksportą nukreipti per Rusijos uostus, pirmiausia Murmanską.

Lietuvos politikai „dabar nori iššauti sau į galvą – uždaryti mums uostus cheminių, kalio trąšų krovai. Paklausykit, mes pristatysime šias apimtis, pakrausime Murmanske – dėl to klausimų nekyla“, – spaudos konferencijoje sakė jis. A. Lukašenka pridūrė, kad Baltarusija pasiruošusi „trumpiausiu, Šiaurės jūrų keliu“ gabenti trąšas Kinijai ir Indijai, kurios laikomos pagrindinėmis šios produkcijos rinkomis.

  „Prašom – šaukit [sau] į galvą. Išeisit – kol mes, peržengę raudoną liniją, neįvarėm vieni kitų į kampą, turime dabar pat ieškoti išeities iš šios padėties. Tačiau kamuolys – kitoje pusėje“, – teigė jis. Sankcijos Baltarusijai ir Rusijai A. Lukašenka akcentavo, kad Baltarusijos ir Rusijos integracija bus ekonominė. „Putinas viską taip ir supranta – Rusijai nereikia dar vieno galvos skausmo“, – aiškino A. Lukašenka.

Anot dažnai kritikuojamo dėl visiško ekonominio priklausomumo nuo Kremliaus ir imamų dotacijų A. Lukašenkos, tai Baltarusija ir Rusija sudarys sąjungą, o ne „vykdys integraciją“. „Gal mes ir būsime viena valstybe. Gal Baltarusija bus Rusijos sudėtyje, o gal Rusija bus Baltarusijos sudėtyje. Kas ten žino, kaip bus – bet dabar apie tai nėra ką kalbėti“, – aiškino jis ir pridūrė, kad „bet kokia integracija be suvereniteto netekimo“. „Man net antakis nesujudėtų, jeigu reikėtų aktyvuoti kariuomenę Vakarams toli peržengus raudoną liniją“, – aiškino A. Lukašenka, kalbėdamas apie galimą Rusijos pagalbą kritiniu atveju.