Netrukus, rugpjūčio 15-ąją, švęsime Žolinę. „Jei per vasarą per mažai skyrėte laiko žolelėms rinkti, tai Žolinė – rugpjūčio vidurys – pats metas atsigriebti ir gausiai prisirinkti visokių žolynų, kad šaltuoju metų laiku būtų iš ko virti arbatą ir kuo sveikatintis“, – sako žolininkė Kristina Šilinskienė, socialinėje erdvėje dar prisistatanti Naktižiedės pseudonimu. Pakalbėjome.

Kas jus paskatino užsiimti žolininkyste?

Žolininkystė – mano pašaukimas. Kiek save atsimenu, augalais domėjausi nuo pat vaikystės. Mokydamasi mokykloje, kai dar nebuvo interneto, perskaičiau viską, kas tuo laiku buvo prieinama, bendravau su farmacininke, vaistažolininke Jadvyga Balvočiūte. Kai gimė vaikai ir persikėlėme į sodybą Butkiškės kaime, Kelmės rajone, nuo 2012 m. einu tik šiuo keliu – nuolat tobulinu savo žinias ir jas skleidžiu gyvuose susitikimuose, edukacijose, internetu, rašau ir kalbu apie nuostabų mūsų laukinių augalų pasaulį ir kviečiu visus, didelius ir mažus, atsigręžti į mus supančią gamtą, pažinti augalus ir jų naudojimo būdus maistui, sveikatinimuisi, grožiui puoselėti.

Ar turite mėgstamiausią savo žolę, kurios visada būtų galima rasti jūsų spintelėje? Kuo ji jums ypatinga?

Mano mėgstamiausi augalai – turintys priešuždegiminį poveikį. Pernai tai buvo siauralapis gaurometis. Fermentuoto gauromečio arbatą galima gerti kasdien. Ji suteikia jėgų, padeda gydyti įvairius negalavimus, ypač tinka tiems, kurie turi problemų dėl skrandžio (ypač jei vargina rėmuo).

Šiemet prisirinkau daug medetkų žiedų. Medetkų žiedų arbata, kaip ir rasakilos, kraujažolės, vaistinio šalavijo, padeda palaikyti moters reprodukcinės sistemos sveikatą. Taip pat mano dėmesio sulaukė pelkinė vingiorykštė, liepų žiedai, beržų lapai. Kasdien vartoju labai daug laukinių augalų, geriu skirtingas kasdieniam vartojimui tinkančių augalų arbatas, laukiniais valgomais augalais papildau maistą.

Manau, kiekvienas turėtų žinoti, kokie žolynai jam labiausiai tinka, atsižvelgiant į amžių ir negalavimus, ir prisirinkti augalų, tinkančių prieskoniams ir arbatoms.

Prisistatote ir pseudonimu – Naktižiedė. Kodėl? Kuo ypatingas šis augalas?

Naktižiedės pseudonimą pasirinkau ne tik dėl to, kad į savo veiklą visa galva pasinėriau naktimis, kai vaikai sumigdavo – skaičiau, tyrinėjau, eksperimentavau, bet ir dėl to, kad esu gimusi gražų vasaros vidurnaktį. O ir naktį žydinčios gėlės, pavyzdžiui, paprastoji naktižiedė, – daili, kukli gėlelė, – neprasta savo sveikatinančiomis savybėmis. Ypač ji vertinga tiems, kuriuos kamuoja šlapimo pūslės uždegimai.  

Tiesiog sunku patikėti, kokios stebuklingos yra augalų galios! Susitikusi su klausytojais paskaitos pradžioje pakviečiu susipažinti: pasakyti savo vardą ir su kokiu augalu save sieja. Visada grupėje būna rožių, ramunėlių, ąžuolų, bet pasitaiko ir varnalėšų! Kiekvienas augalas tinka ne tik maistui ar vaistui, bet turi ir savo istoriją, galima sakyti, charakterį. Jei dabar manęs paklaustumėte, koks augalas aš esu – atsakyčiau, kad erškėtrožė. Ji svaiginančiai kvepia, puošiasi spalvingai, nokina vertingus vaisius, bet turi daug aštrių spyglių ir jos taip lengvai neišnaikinsi. O koks augalas esate jūs?..

Ką jums reiškia Žolinė? Ką turėtume žinoti apie vaistažoles, atsižvelgdami į šios šventės prasmę?

Žolinė man – pati svarbiausia šventė. Jos tradicijos labai archajiškos, ši šventė švenčiama daugelyje šalių. Lietuviai nuo seno jautė labai stiprų ryšį su supančia gamta ir augalais, Žolinė – padėkos už gausią augmeniją ir derlių šventė, vasaros pabaigtuvės, todėl truputį liūdna. Per Žolinę išreiškiama padėka motinai gamtai už augalų dovanas. Jei per vasarą per mažai skyrėte laiko žolelėms rinkti, tai per Žolinę – rugpjūčio vidury – pats metas atsigriebti ir gausiai prisirinkti visokių žolynų, kad šaltuoju metų laiku būtų iš ko virti arbatą ir kuo gydytis. Tradiciškai per Žolinę merginos iš įvairių žolynų pindavo devynis vainikus, juos kabindavo troboje, žiemą tuos augalus naudodavo namams smilkyti, žmonėms ir gyvuliams gydyti. Moterys prisirinkdavo glėbius žolynų ir susitikusios pas gimines ar kitur aptardavo, kokiais atvejais kuri žolė naudojama – taip vykdavo patirties ir žinių perdavimas, jaunesnių merginų mokymas. Seniau žolininko profesijos nebuvo, visos moterys, šeimininkės mokėjo ir žinojo, kaip laukinius augalus naudoti virtuvėje ir negalavimams gydyti.

Kokie augalai renkami per Žolinę? Kuo jie ypatingi?

Per Žolinę renkami visi kiečiai – paprastasis kietis, kartusis kietis pelynas, vaistinis kietis, diemedis, taip pat kraujažolės, jonažolės, visos mėtos ir, žinoma, visi kiti žoliniai augalai, jei dar jų neprisirinkote, kurių dar galima būtų rasti, nes po Žolinės, rudeniop, antžeminės žolinių augalų dalys ima vysti, netenka savo galių ir vertės. Todėl per Žolinę moterys apeidavo laukus ir prisirinkdavo įvairių žolynų, kurie auga šalia.

Svarbu paminėti, kad žoliavimas, kaip mes jį suprantame, su Žoline nesibaigdavo. Ir rudenį, ir net žiemą galima rinkti laukinius augalus, bet jau ne antžeminę žolynų dalį, o įvairias šaknis, sėklas, grybus, uogas (pavyzdžiui, šermukšniai, putino uogos renkami tik po šalnų), žiemą renkami spygliuočiai (pušų, eglių spygliai, kadagiai).

Paminėjote kelias kiečių rūšis. Kuo jos skiriasi? Kokiomis sveikatinančiomis savybėmis jie pasižymi?

Iš kiečių kasdieniam vartojimui labiausiai tinka paprastasis kietis – visur plačiai paplitęs, labai vertingas, šiek tiek primirštas vaistinis ir prieskoninis augalas. Jo arbata gerina virškinimą, ramina, žiedus galima naudoti kaip prieskonį. Prisipjaukime kiečių ir padėkime apvysti per naktį. Kitą dieną nuskinkime šonines šakeles, sukarpykime ir džiovinkime palėpėje, apsaugotoje nuo saulės spindulių. Išdžiovinti augalai laikomi sausoje patalpoje popieriniuose ar drobiniuose maišeliuose, sudėtuose į kartonines dėžes.

Kartusis kietis, arba pelynas, – vaistinis augalas, tradiciškai vartojamas esant virškinimo sutrikimams, parazitams iš organizmo šalinti. Jis veikia džiovinančiai, sutraukia gleives organizme. Senovėje pelyno šakelę pakabindavo virš durų staktos, kad apsaugotų namus nuo piktųjų dvasių ar kad perkūnas netrenktų, smilkydavo juo namus, tvartus ir gyvulius. Senovės lietuvių vaistininkai su pelynu ir kitais augalais ruošdavo vadinamąją „aptiekorių degtinę“, Europoje pelyno buvo dedama į populiarų gėrimą absentą. Pelyno poveikis stiprus, jo negalima vartoti vaikams ir nėščioms moterims.

Aš pelyno miltelius sumaišau su medumi ir, esant poreikiui, kartais po pusę šaukštelio per dieną po valgio vartoju virškinimui gerinti, protui nuskaidrinti.

K.Šilinskienė: „Rugpjūčio mėnesį dar galima prisirinkti aviečių stiebų su lapais ir uogomis, juos sukarpyti neilgais galiukais su visais stiebais – bus puiki arbata žiemą, pajutus pirmuosius peršalimo simptomus.“

Kokie dar augalai renkami rugpjūtį?

Rugpjūčio mėnesį dar galima prisirinkti aviečių stiebų su lapais ir uogomis, juos sukarpyti neilgais galiukais su visais stiebais – bus puiki arbata žiemą, pajutus pirmuosius peršalimo simptomus. Aviečių stiebų arbata skatina prakaitavimą, ją galima gerti ir prieš einant į pirtį, taip pat tinka vaikams.

Daržuose galima rasti ne tik daržovių ir prieskoninių žolelių, bet ir vieną kitą pamirštą išrauti piktžolę, ypač vertingos yra dirvinė čiužutė ir trikertė žvaginė. Dirvinės čiužutės sėklalizdžiai patrynus kvepia česnaku, naudojami kaip prieskoniai švieži ir džiovinti. Trikertė žvaginė irgi tinka maistui: jei augalas jaunesnis, tinka vartoti visas, o jei subrendęs, renkame antžeminę dalį, sudžiovinta tiks maistui pagardinti, sėklos skoniu primena pipirus. Taip pat trikertės žvaginės arbata tinka sveikatinimosi tikslais.

Mano pastarųjų metų atradimas yra krienų lapai. Tradiciškai dedami į rauginamas daržoves, kad išliktų kietos ir traškios, o šaknys kasamos rudenį, tarkuojamos ir ruošiamas krienų pagardas. Tačiau ne mažiau vertingi ir lapai, jų lengva prisirinkti. Per vidurį einanti stambi gysla iškerpama, lapai sukarpomi, išdžiovinami ir susmulkinami (pavyzdžiui, kavamale). Džiovintų krienų lapų miltelius tinka vartoti kaip prieskonį kartu su kmynais, prieskoninėmis žolelėmis, juose gausu mineralinių medžiagų. Iš džiovintų krienų lapų miltelių galima pasidaryti netgi lietuvišką pipirkrienių (wasabi) versiją – tam reikia krienų lapų miltelių, garstyčių ir aitriųjų paprikų – išeina aštrus žalios spalvos pagardas.

Taip pat tvarkant kiemo aplinką verta susirinkti ir užaugusias, žydinčias ar sėklas subrandinusias dilgėles. Sudžiovintos ir su medumi sumaišytos sėklos puikiai tiks vaikams organizmui stiprinti (gerina kraujo sudėtį), o pačios dilgėlės – tamsiems plaukams skalauti, pirtyje jų nuoviru apsipilti.