Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žolelių arbata žiemai: gerti ne tik sveika, bet ir skanu

Rudenį patalan guldančios peršalimo ligos sunkiai įveikiamos be karštos, kvapnios vaistingųjų žolių arbatos. Kurios iš jų veiksmingiausiai sunaikina virusus, o kurios padeda nuo liūdesio, širdies negalavimų? Kurios pagerina vyrų potenciją ar padidina moterų libido? Ir kaip tą arbatą padaryti ne tik sveiką, bet ir skanią? Į visus šiuos klausimus atsako Gerduvėnuose (Klaipėdos r.) gyvenanti žolininkė ir rašytoja Giedrė Bružienė.

Kokius naudingus augalus galima rauti, kasti ar skinti lapkričio mėnesį?

Lapkritis tinkamas metas išsikasti augalėlių šaknų, pavyzdžiui, kaip tik dabar reikia ieškoti varpučio šaknų. Šių augalų šaknų nuoviras tirpdo inkstų akmenis, stiprina organizmą, padeda išvengti inkstų, kepenų bėdų. Juo gydomas bronchitas, šlapimtakių, šlapimo pūslės uždegimai. Geriant varpučių šaknų nuovirą net vyrų potencija palaikoma. Varpučiai veikia labai švelniai ir neturi jokio šalutinio poveikio. Viralą galima pasitaisyti taip: kuokštelį varpučių šaknų užpilti verdančiu vandeniu ir 3 minutes šildyti ant silpnos ugnies. Tokią arbatą gerti po 3–4 stiklines per dieną. Akmenligei gydyti tiks varpučių alus, kuris gaminamas iš varpučių šaknų su apyniais ir mielėmis. Kepenų cirozei gydyti varpučiai maišomi su takažolėmis ir dilgėlėmis.

Rudenį būtina išsikasti ir varnalėšų, kiaulpienių, rabarbarų, taukių šaknų. Šaknis kasti galima iki pat sausio mėnesio. Idealu būtų šaknų kasinėtis per pačią ilgąją metų naktį, jei tik kaplį į įšalą eis įkirst.

Kokias arbatas reikėtų gerti, norėdami sustiprinti imunitetą, apsisaugti nuo rudenį siaučiančių peršalimo ligų?

Iki rudens jau būtų gerai turėti prisirinkus žilvičių, blindžių lapų, raktažolių, vingiorykščių, liepų lapų ir žiedų, bet visada ir rudenį galima išlėkti į laukus: dar viena kita bitkrėslė žydi, rasakilų vienas kitas lapelis pasitaiko, kiaulpienių, kiečių lapelių, liepų šakelių rasite. O aviečių stiebus ištisus metus galima rinkti – bus ir nuo kosulio, ir nuo peršalimo, ir net nuo moteriškų ligų.

Žiemą daugelį užpuola plaučių ligos, kankina kosulys. Kokios žolelės tokiu atveju pagelbėtų greičiau pasveikti?

Yra daugybė vaistažolių, tinkančių kosuliui gydyti. Viena iš jų – tūbė (liaudyje devynsyle, devynmace vadinama). Tūbė – tinkamiausia vaistažolė vaikams nuo kosulio, peršalimo, lėtinio bronchito, plaučių ligų. Šis augalas turi ir raminamųjų savybių – mažina kvėpavimo takų dirglumą, skausmą, uždegimą, spazmus, stiprina sinusų gleivinę ir palengvina kvėpavimą. Tūbė taip pat gali sudrėkinti ir nuraminti nuo kompiuterio išsausėjusias akis.

O štai plautę dievulis pavasarį vieną pirmųjų žmogui pražydino, kad jis, gerdamas jos arbatą, gautų reikiamą kiekį vitaminų, energijos. Plautė padės tiems, kurie serga chronišku bronchitu, o suderinus ją su kitais kosulių gyduoliais (čiobreliais, tūbėmis, dedešvomis, šeivamedžiais), padės įveikti laringitą, faringitą, astmą, tuberkuliozę, plaučių uždegimą, taip pat pagelbės užkimus. Plautė yra gleivingas augalas, todėl jis veiksmingas gydant gastritą ir skrandžio opaligę. Ją patartina vartoti, jei skundžiatės padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. Šis augalas gerina kraujo sudėtį, stabdo žarnyno, skrandžio ar kitokį kraujavimą, pagerina žarnyno darbą, padeda įveikti kolitą, hemorojų ir akmenligę. Kai kur rašoma, kad plautės padeda sureguliuoti skydliaukės funkcijas, jos reikalingos ir onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

Ką rekomenduotumėte tiems, kas nori širdelę sustiprinti?

Yra viena ypatinga vaistažolė, tik mažai kam žinoma. Tai saldžialapė kulkšnė. Šis augalas pasižymi išskirtinėmis gydomosiomis savybėmis. Saldžialapė kulkšnė stiprina ir ramina širdį. Ji išplečia širdies, inkstų kraujagysles, tvarko miokardito padarinius, tinka sergantiems širdies nepakankamumu, stenokardija, išemija. Saldžialapė kulkšnė ne tik mažina kraujospūdį. Geriant jos arbatą, dingsta galvos svaigimas ir skausmas, maudimas širdies srityje. Kulkšnė taip pat stiprina imunitetą.

Dar viena labai vertinga vaistažolė – sukatžolė. Sukatžolių yra ir vaistinėse. Jos dedama gaminant gerai žinomus širdies lašus. Sukatžolė kartu su gudobelių vaisiais ir valerijonais gerina širdies darbą. Paprastosiomis sukatžolėmis gydoma širdies ir kraujagyslių neurozė, kardiosklerozė, ją tinka vartoti, jei norima apsisaugoti nuo infarkto. Ši vaistažolė ramina centrinę nervų sistemą, normalizuoja širdies ritmą, didina širdies susitraukimo galią.

Sukatžolės mažina kraujo spaudimą, jos vartojamos sergant epilepsija, bronchine astma, padeda išgydyti kosulį, gerina skydliaukės veiklą. Šių vaistažolių raminamasis poveikis stipresnis nei valerijonų. Pasak Eugenijos Šimkūnaitės, geriausia būtų abu augalus derinti, nes valerijonai suveikia tuoj pat, tačiau taip pat greitai jų poveikis ir pranyksta, o sukatžolė ima veikti po pusdienio ir ilgai išlaiko savo poveikį. Kad pajustumėte sukatžolės raminamąjį poveikį, arbatą reikėtų gerti bent dvi valandas prieš miegą.

Kas pagerintų vyrų potenciją ir padidintų moterų libido?

Vyrams labai tinka smulkiažiedės ožkarožės, varpučių šaknys, lazdynų lapai, raudonieji dobilai, čiužutės. O štai moterims reikalingiausia – rasakila (vadinamasis bobraukis). Ji labiausiai tinka mamų ir kitų moterų ligoms gydyti. Šis augalas naudojamas, kai norima palengvinti menopauzę, sutvarkyti šlapimo nelaikymą, jis gelbsti pagelbėti esant skausmingoms ir gausioms mėnesinėms, pienligei. Raskilų arbatą reikėtų gerti ir moterims, kurios negali pastoti ar patyrė persileidmą. Ši arbata jau senokai buvo geriama prieš gimdymą ir po jo. Sakoma, kad jei kai kurie daktarai būtų žinoję apie rasakilas, kiek gimdyvių būt išgelbėję...

Kokių vaistažolių ieškoti, jei kankina liūdesys, depresija?

Jei kankina liūdesys, reikia jonažolių arbatos gerti. Jonažolė išgydys depresiją, neurozę, nemigą ir nervinį išsekimą. Net ir trišakio nervo neuralgiją sudoros bei lunatikus išgydys, šie naktimis nebevaikščios kur papuola, o sugrįžę ir į lovą nebesišlapins.

Be visų gėrybių, jonažolės dar ir kepenų veiklą bei kraujotaką pagerina, medžiagų apykaitą pagreitina, pakelia kraujo spaudimą.

Reikia nepamiršti, kad jonažolė yra stiprus augalėlis – jos negalima nėščiosioms, tiems, kurie labai aktyvūs, kurie skundžiasi aukštu kraujo spaudimu ir kurių jautrus skrandis. O ir šiaip ilgai nereikia vartoti, juolab vyrams – jiems spaudimas gal ir pakils, bet kurį laiką gali kenkti potencijai.

Labiausiai jonažolės tinkamos vartoti žiemą, kai saulės, žydro dangaus nėra, nei gėlės, ir akys niekur nežydi. Tuomet ši arbata pati naudingiausia – pyktis neims, saulės pražystančios bus lengviau laukti.

Daugelis nemėgsta gerti žolelių arbatos, sako, kad neskanu. Kaip tą arbatą padaryti skanią?

Pelynas, sutinku, nelabai skanus. Sukatžolė kartoka, dobilai ir notrelės, taip sakant, šieno skonio. Bet yra ir tikrai skanių arbatų – dirvuolių, vingiorykščių, čiobrelių, obelų žiedų, galų gale, mėtų. Populiariausia mūsų arbata pavadinta „Labanakt stresui“. Į mišinį dedu paprastųjų kiečių, sukatžolių, gudobelių, juodgalvių, apynių ir kitų. Perskaitę sudėtį, daugelis iškart rauko nosį – bus neskani. Ot ir skani! Apynių tik saujelė, užtat mėtų mišinyje nemažai. Ir tas lengvas kartumas net malonus. Išgėrę šios arbatos, daugelis saldžiai užmiega ir ryte žvalūs atsikelia.

Gal pasidalintumėte sveikų arbatų receptais?

Į skaniąją mūsų arbatą, ypač jaunimo pamėgtą, dedame siauralapių gauromečių, obelų, slyvų, bijūnų žiedų, saldaininių mėtų, lipikų, vingiorykščių ir rugiagėlių mišiniui papuošti.

Kitas neblogas mišinys – dirviniai asiūkliai, žilvičių ar blindžių lapai, blindžių pumpurai (vadinamieji kačiukai) ir bitkrėslės (jų perpus mažiau). Tokios arbatos pagerti po puodelį per dieną dešimt dienų. Pamatysite, kaip visi parazitai, smėliai ir seni kugeliai iš žarnyno pasišalins.

Vaistažolių ūkyje plušate kartu su vyru Linu, sūnumis Jogaila ir Aisčiu. Koks yra jūsų šeimos sveikatos receptas?

Į vieną dūdą pūsti, kartais pakvailioti, pašposyti, juokų prikrėsti, po pievas kartu palakstyti, obuolių daug graužti, vienam kitą dažnai apkabinti.

Rekomenduojami video