LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Žiemą didelį pavojų kelia netvarkingos krosnys ar net šiuolaikiški šildymo prietaisai, išskiriantys smalkes. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Laubner sako, kad apsinuodijimas smalkėmis gali turėti rimtų bei ilgalaikių pasekmių sveikatai ir ragina pajutus net lengvus simptomus kreiptis pagalbos į medikus.
Pavojinga ne tik krosnis
Šaltuoju metų laiku padaugėja apsinuodijimų anglies monoksidu, kitaip tariant, smalkėmis. Anglies monoksidas neturi kvapo, skonio ar spalvos, todėl sunku pastebėti jo nuotėkį. Smalkes gali išskirti ne tik netvarkingos krosnys ar židiniai, bet ir modernūs dujiniai katilai, naudojami vandens ar patalpų šildymui. Esant netvarkingai ventiliacijos sistemai ar pasikeitus aplinkos sąlygoms anglies monoksidas išsiskiria ne į lauką, o į patalpas.
Dabar ypač aktualu nepamiršti apie smalkių keliamą pavojų, nes dėl gausaus snygio sutrikus elektros tiekimui naudojami benzininiai generatoriai. Pavojus kyla tada, kai generatorius yra įnešamas į patalpas ir paliekamas įjungtas.
Atpažįsta ne visada
Nedidelis anglies monoksido kiekis patalpoje sukelia lengvą apsinuodijimą, kuriam būdingas galvos skausmas, svaigimas, veržimo jausmas, pulsavimas smilkiniuose, ūžimas ausyse, dažnas kvėpavimas, pykinimas, kartais su vėmimu, tačiau žmogus išlieka sąmoningas. Lengvas apsinuodijimas smalkėmis yra labai pavojingas, nes atsiradę negalavimai iš pradžių gali būti neatpažinti ir nesusieti su apsinuodijimu.
Pasak gydytojos, smalkėms labai jautrūs naminiai gyvūnai, todėl juos auginantys žmonės turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį gyvūnų elgesį ir savijautą, signalizuojančią apie galimą apsinuodijimą anglies monoksidu. Tačiau geriausia išeitis – įsigyti anglies monoksido detektorių (nepainioti su privalomais dūmų detektoriais).
Smalkėmis kvėpuojant nuolat, gali grėsti lėtinis apsinuodijimas. Tada žmogus blogai miega, sutrinka širdies veikla, jaučiamas bendras blogumas, suprastėja atmintis, sunku susikaupti, skauda galvą. Dažnai panašiais simptomais skundžiasi visa šeima.
„Pasitaikė atvejų, kai žmonės nekreipdavo dėmesio į nežymius, kartkartėmis atsirandančius negalavimus, kol vieną dieną, dėl blogai veikiančio dujinio boilerio ar kito šildymo įrenginio, aplinkoje susidarydavo didelė anglies monoksido koncentracija ir įvykdavo nelaimė“, – sako klinikinės toksikologijos gydytoja G.Laubner.
Į gyvenamąją aplinką iškart patekus labai dideliam anglies monoksido kiekiui, žmogų ištinka sunkus ūminis apsinuodijimas, jis staigiai netenka sąmonės, prasideda traukuliai, gali sustoti kvėpavimas. Tokiu atveju jį būtina kuo greičiau išnešti į gryną orą, prasegti drabužius, kad būtų lengviau įkvėpti, ir į pagalbą kviesti skubios pagalbos medikus, kad būtų kuo greičiau pradėtas gydymas.
Pasekmės ilgam
Ar žmogus tikrai apsinuodijo anglies monoksidu, padeda nustatyti kraujo tyrimas, parodantis karboksihemoglobino koncentraciją kraujyje. Pagal tai diagnozuojamas ir apsinuodijimo smalkėmis sunkumas. Tačiau šis tyrimas efektyvus tik kelias valandas po apsinuodijimo – praėjus kiek laiko ar pabuvus gryname ore, karboksihemoglobino koncentracija sumažėja ir ne visais atvejais atspindi būklės sunkumą.
G.Laubner pasakoja, kad dažniausiai apsinuodijimui smalkėmis gydyti naudojama priemonė yra deguonis: „Jei apsinuodijimas labai lengvas, užtenka išvėdinti patalpas ir pabūti gryname ore, hospitalizuoti žmogaus nereikia. Jei apsinuodijimas sunkesnis, gydytojai sprendžia dėl paciento hospitalizavimo ir gydymo hiperbarineoksigenacija. Kitaip tariant, pacientas paguldomas į baro kamerą, kurioje padidintu slėgiu tiekiamas 100 proc. deguonis. Priklausomai nuo paciento būklės, gali būti taikoma ir dirbtinė plaučių ventiliacija. Apsinuodijimo simptomams slopinti kartais skiriami įvairūs vaistiniai preparatai, atliekamos hemodializės, prieštraukulinis gydymas.“
Apsinuodijimo anglies monoksidu pasekmės priklauso nuo smalkių koncentracijos ir kvėpavimo užterštu oru trukmės. Pasak gydytojos, simptomai gali pasireikšti ne tik iškart po apsinuodijimo, bet ir praėjus net 2–4 savaitėms po besimptomio periodo (uždelsta encefalopatija). „Žmonėms gali atsirasti atminties sutrikimų, klausos ir regos pažeidimų, šlapimo nelaikymas, raumenų koordinuotos veiklos motorinės funkcijos sutrikimų, demencija, asmenybės ir nuotaikos sutrikimų. Žinoma, kad daugiau nei pusė ūmią apsinuodijimo fazę išgyvenusių pacientų patiria ir uždelstos encefalopatijos simptomus, trečdaliui simptomai kartojasi, ketvirtadaliui pasireiškia liekamieji neurologiniai ar psichiatriniai padariniai“, – įspėja gydytoja.
Jei įtariate, kad apsinuodijote smalkėmis, kreipkitės pagalbos į medikus arba pasikonsultuokite su Apsinuodijimų informacijos biuro specialistais, kurie apsinuodijus visą parą teikia profesionalią pagalbą telefonu. Telefono numeris 8 523 62 052, daugiau informacijos www.apsinuodijau.lt.
