Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ypatingi sveikatos stiprinimo receptai iš provizoriaus lūpų

Žolinė – šventė, kuri dažnam asocijuojasi su žolelių magija. Tą dieną rinkti vaistažoles ir gaminti jų antpilą pataria ir provizorius Edvardas Kazlauskis. „Prie sveikimo žmogus turįs prisidėti pats“, – įsitikinęs vaistažolių žinovas, pasidalinęs unikaliais receptais ir su „Valstiečių laikraščio“ skaitytojais.

Ar Žolinė yra tinkamas laikas rinkti vaistažoles?

Dažniausiai renkame vaistažoles, kurias ir reikia rinkti rugpjūčio mėnesį. O tokių mažoka. Matote, rugpjūčio vidurys – lyg riba tarp vasaros ir rudens. Kai kurios vaistažolės dar tik žydi, o putinai jau rausvina uogas. Šiek tiek mistiška ir nostalgiška, nes lysvėse nokstančios cukinijos ar žiedynus svarinantys krapai jau kvepia rudeniu.

Galima rinkti kraujažoles, dar žydi barkūnai ir morkos, ką tik pradėjo žydėti paprastosios rykštenės ir jų invazinės sesės kanadinės rykštenės. Kita vertus, manau, reikia rinkti tai, kas tau reikalinga. Na, ūmiems buitiniams negalavimams ar žiemos peršalimo ligoms pakanka karčiųjų kiečių, šeivamedžių žiedų ir uogų, vaistinių ramunių ar melisų nervams raminti ir dar keleto visiems įprastų vaistažolių. Kiekvienas tikriausiai žinome, kuo sergame, kuo serga šeimos nariai ar giminė, kokios lėtinės ligos kamuoja, tad reikėtų tam tikslui ir vaistažolių prisirinkti. Vargu ar visiems prireiks kraujažolių ar bitkrėslių žiedynų, varnalėšų žiedų ar uosių lapų, barkūnų žolės…

Jūs domitės vaistažolių ir kitų natūralių priemonių naudojimo onkologijoje galimybėmis. Ar tikrai žolelėmis galima išgydyti vėžį?

Yra paplitę du mitai: pirmas – vėžį galima išgydyti žolelėmis, antras – vėžio negalima išgydyti žolelėmis.

Edvardas Kazlauskis

Tai tiesa yra per vidurį?

Būtent. Nors gali būti visaip (šypsosi). Nuo jokio efekto iki visiško pasveikimo. Nes nėra vienodų žmonių ir nėra vienodų ligų.

O kokie augalai skatintų išgijimą nuo vėžio?

Kaip minėjau, nėra vienodų žmonių ir vienodų ligų, o žolelių bei jų dalių (juk gali būti vartojama to paties augalo žolė, žiedai, šaknys, vaisiai) yra tūkstančiai, be to, spauda nėra tikslių rekomendacijų vieta, tad nuo atsakymo į jūsų klausimą susilaikysiu. Bet patarimų duosiu.

Sakoma, kad prie sveikimo žmogus turi prisidėti pats. Vienas iš pagalbos sau būdų galėtų būti žolelių mišinio pasigaminimas savomis rankomis.

Pasiimkime stiklainį, pradžiai pakaks, pavyzdžiui, litrinio, ir per Žolinę arba tiesiog rugpjūčio mėnesį išeikime į laukus bei miškus prisirinkti žolelių, žiedelių ir lapelių. Jūsų tikslas – pririnkti jų du trečdalius stiklainio, bet rinkti reikia taip, kad į stiklainį keliautų tik mažytis augalo žiedelis ar žiedyno dalis, mažytis lapelis, kelių centimetrų ilgio augalo šakelė ar žydinti viršūnėlė. Kaip jau supratote, į stiklainį keliaus kelios dešimtys augalų. Tai nesudėtinga, reikia tik truputį kantrybės ir susikaupimo.

Taigi į stiklainį galėtų keliauti keli kraujažolių žiedyno žiedeliai (vieno centimetro skersmens), po vieną mažytį morkų, miškinių skudučių, šventagaršvių ar kitų skėčius turinčių augalų skėtuką, kelių centimetrų žydinčių geltonžiedžių (ar baltažiedžių) barkūnų šakelės, nakvišų geltonas žiedas, vienmečių šiušelių baltas žiedelis, rausvai violetiniais žiedais drėgnuose grioviuose žydinčių raudoklių šakelė, dirvinių vijoklių baltas varpelis, keli geltoni vaistinių dirvuolių žiedeliai… Dabar dar žydi kai kurios bajorės, dobilai, dirvinės usnys, vaistinės notros, trūkažolės, miškų pievose dar mėlynuoja kai kurių rūšių varpeliai, baltuoja pelkinių vingiorykščių žiedynai, pamiškėse ir miško aikštelėse geltonais žiedais mus kviečia kelių rūšių vanagės… Visa tai gali ir turi keliauti į jūsų stiklainį, bet, kaip minėjau, po mažytį žiedelį, po trumputę šakelę.

Jei pririnkote mažai žiedelių ir šakelių, nenusiminkite. Galima rinkti lapelius. Tęsdami kelionę per pievas ir miškus, į stiklainį dedame medžių lapelius – smulkius dedame kokius nuskynėme, o stambesnių lapų dedame po pusę ar trečdalį, didelių lapų – po dar mažiau. Tai daryti reikia ne todėl, kad bus blogai, kad negalima, o todėl, kad mūsų tikslas yra pririnkti kuo įvairesnės augalinės žaliavos. Juk keli ąžuolo lapai – ir pusė stiklainio. Į stiklainį galėtų nukeliauti ir keletas eglių ar (ir) pušų spyglių.

Rinkdamas žoleles ir žiedelius tikintysis gali sukalbėti maldelę, paprašyti kokio šventojo pagalbos, o netikintis gali tiesiog pasakyti, kad renkąs žoleles savo giminės, šeimos narių ar savo sveikatai.

Kai žolelių pririnksite apie du trečdalius stiklainio, skubėkite namo, kad jūsų surinktas gėris nesukaistų ir nesugestų. Tada iki stiklainio viršaus pripilate įprastos koncentracijos stipraus alkoholio, uždengiate ir trims savaitėms paslepiate tamsioje vietoje. Aišku, retkarčiais švelniai pavartote.

Po trijų savaičių antpilą galima nukošti, bet geriau palikti kaip buvo. Vartoti reikėtų pradėti nuo kelių lašų antpilo į šlakelį vandens du tris kartus per dieną. Kiekis toks mažas todėl, kad įsitikintumėte, ar nesate alergiški kuriam nors augalui. Po keleto dienų jau galite pradėti gerti pusę arbatinio šaukštelio du tris kartus per dieną

Ir tai padeda?

Taip. Būna visko. Svarbu vartoti savo rankų darbo antpilą reguliariai.

O jei žmogus prisirinks nuodingų augalų?

Iš dabar laukuose ir miškuose žydinčių augalų į stiklainį galėtų pakliūti dėmėtųjų maudų ir nuodingųjų nuokanų žiedynai. Jų rasti nėra taip jau paprasta ir lengva. Kita vertus, juk renkame tik smulkučius žiedyno skėtukus. Patikėkite, pora centimetro skersmens skėtukų viename litre užpiltų vaistažolių dar nė vienam nieko blogo nepadarė.

Bet aš jus suprantu. Tiesiog tokiu atveju, kai mus lydi baimė, griežtai renkame tik visiškai nenuodingus augalus, kuriuos pažįstame. Ir baimė praeis.

O tiek daug augalų viename stiklainyje nesureaguos vienas su kitu?

Jeigu taip greitai vyktų cheminės reakcijos, chemikų darbas būtų kur kas lengvesnis ir skalsesnis.

Visi, kurie taip kalba, užmiršta, kad patys verda daržovių troškinius. Įsivaizduojate? Kelių rūšių daržovės, prieskoninės žolelės, grybai, prieskoniai, druska… Ir viskas viename puode verdama aukštoje temperatūroje. Daržovės juk – tie patys augalai.

Arba daržovių marinavimas – daržovės, marinatas iš obuolių ar citrinų sulčių (kuriose kelios dešimtys ar net šimtai kitų medžiagų) ir prieskonių, actas, druska, cukrus…

Kodėl niekas nekalba apie chemines reakcijas troškiniuose, bet kas netingi plepa, kaip baisu bus, jei žolelių mišinį nakčiai paliksime termose?

Bet nėra padėties be išeities. O išeitis paprasta – tiesiog nedaryti ir nevartoti.

Jūsų aptartas mišinys gana sudėtingas. Gal yra paprastesnių priemonių?

Be abejo. Pamiškėse, palaukėse, patvoriuose, pagrioviuose auga tokia dygioji usnis. Visa tikrai spygliuota, durianti, todėl daugelis šį augalą vadina dagiu. Šių usnių žiedynai kiek primena varnalėšų žiedynus ir yra panašaus dydžio.

Taigi rudenį išsikaskite šaknį, nuplaukite, smulkiai supjaustykite, dėkite į stiklainį iki pat viršaus ir užpilkite jau minėtu stipriu gėrimu. Šaknis stora, didelė, stiklainiui užpildyti gali pakakti vos vieno augalo. Laikymas ir vartojimas toks pat, kaip pirmojo antpilo.

Jeigu nerasite dygiosios usnies, tikrai rasite dirvinę usnį. Tai ta pati piktžolė, okupavusi pasėlius ir daržus. Kasamos šaknys, bet geriau tai daryti natūralioje gamtoje, pamiškėje ar kitoje švarioje vietoje. Šių usnių šaknys smulkesnės, jų stiklainiui reikės daugiau, bet, patikėkite, prisikasite vos per kelias minutes.

Paruošti ir vartoti taip pat, kaip dygiųjų usnių antpilą.

Gamtos dovanų mėgėjams dar vienas receptas: į stiklainį, iki pat jo viršaus, nespausdami sudėkite po lygiai, po trečdalį, dygiųjų usnių, dirvinių usnių ir paprastųjų ar didžiųjų varnalėšų šviežių šaknų. Užpilkite stipriu gėrimu, palaikykite tamsioje vietoje tris savaites ir vartokite kaip ir kitas minėtas užpiltines.

O tokius antpilus galima vartoti su kitais vaistais?

Kai kurie šiuolaikiniai vaistai, su visa pagarba jiems, sukelia tokį stiprų šalutinį poveikį, kad žolelės organizmui atrodo kaip švelnus pabučiavimas. Nereikia bijoti to, ko nėra. Aišku, dėl viso pikto jau minėtos užpiltinės nevartojamos tik chemoterapijos ir dar kitą dieną. Be abejo, gali būti įvairių kitų vartojimo niuansų. Jei kyla nors menkiausia abejonė, bet kokias žoleles nustokite vartoti.

Dažniausiai klausiama, o ko gi galima tikėtis iš žolelių? Atsakymas labai paprastas – derinant žoleles su oficialiu gydymu, galima tikėtis greitesnio visiško pasveikimo, ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo. Tik tiek.

 

Genovaitė Privedienė

 

 

Rekomenduojami video