Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
VVKT: vaistų nuo koronaviruso kol kas nėra, nepakliūkite į sukčių pinkles

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) įspėja, kad virtualioje erdvėje jau atsirado siūlymų įsigyti vaistų bei maisto papildų koronoviruso (COVID-19) sukeltai infekcijai gydyti bei jos profilaktikai. Tarnyba pabrėžia, kad šiuo metu pasaulyje nėra vaistinių preparatų, kurie galėtų būti vartojami COVID-19 infekcijos profilaktikai ar gydymui ir ragina būti atidžius, nepirkti neaiškios kilmės produktų ir neužsiimti savigyda, o pasitikėti gydytojais.

„Telkiamos didžiulės pastangos ir atliekami klinikiniai tyrimai su jau registruotais antivirusiniais ir kitais vaistiniais preparatais, ieškant galimybės pritaikyti juos koronoviruso sukeltai infekcijai gydyti. VVKT bendradarbiauja su Europos vaistų agentūra, ekspertai nuolat analizuoja ir keičiasi informacija apie galimas COVID-19 infekcijos gydymo priemones, tačiau vaistų COVID-19 profilaktikai ar gydymui nėra“, – pažymi VVKT.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba primena, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint neužkibti ant sukčių kabliuko, kurie žada stebuklingą pasveikimą ne tik nuo koronoviruso, bet ir nuo daugybės kitų ligų.

Pirmiausia būtina pasitikrinti, ar siūlomas įsigyti vaistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą. Jeigu atsidarius nuorodą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir įrašius produkto pavadinimą paieška nedavė rezultatų – toks produktas nėra registruotas vaistas.

Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus nereceptinius vaistinius preparatus. Tad jei „stebuklinga priemonė” nėra registruota minėtame registre, tikėtina, kad šis produktas – tikrai ne vaistas. Vaistus reikia pirkti vaistinėse arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite www.vvkt.lt svetainėje). Kai kurių nereceptinių vaistų, kurių gali prireikti jaučiant peršalimo simptomus, galima įsigyti mažmeninės prekybos vietose. Prieš juos vartojant būtina atidžiai perskaityti pakuotės lapelį.

Neaiškius produktus įsigyti siūlančios interneto svetainės dažniausiai išsiskiria specifiniu savo stiliumi: daug rėksmingų spalvų, skambių šūkių. Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų yra neaktyvios, pats tekstas „suveltas“, tarsi pažodžiui išverstas iš užsienio kalbos, dažniausiai su gramatinėmis klaidomis. Svetainėse cituojami fiktyvūs gydytojai. Įvedus jų pavardes į google ar kitą paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama. Svetainės su fiktyvia informacija tarpusavyje yra labai panašios. Kartais naudojama ta pati platforma, pakeistas būna tik preparato pavadinimas bei pastarojo nuotrauka, dažnai nuorodos iš vienos svetainės veda į kitą (-as).

Kai kuriose apgaulingus siūlymus skelbiančiose interneto svetainėse nurodomas telefonas, kuriuo raginama paskambinti ir produktus užsisakyti „čia ir dabar“, kol dar galioja akcija. Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų. Paklausti, ar tai išties patikimas, legalus, registruotas vaistas, nesutrinka, aiškina, jog jis labai populiarus užsienio šalyse, kad Lietuvoje tai dar naujiena, kad Lietuvos institucijos kaip tik dabar sprendžia šį klausimą ir kad visai netrukus produktą bus galima įsigyti visose vaistinėse. Kartais teigiama, jog produktas specialiai neregistruojamas, nes taip nukentėtų farmacijos verslas.

Internete ar spaudoje pastebėjus klaidinamą neaiškių produktų reklamą, kreiptis reikėtų į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, http://vvtat.lt/.

Rekomenduojami video