Permainingi žiemos orai – metas, kai beveik nė vienam nepavyksta išvengti slogos, kosulio, gerklės skausmo, kai kuriuos kamuoja ir galvos skausmas. Visa tai yra pagrindiniai virusinių infekcijų simptomai. Jei ja suserga kolega ar šeimos narys – didelė tikimybė, kad užsikrėsime ir mes. Juo labiau kad šiuo metų laiku esame gana neatsparūs virusinėms infekcijoms, plintančioms oro lašeliniu būdu. Tikriausiai dėl to „Valstiečių laikraščio“ redakciją pasiekia daug skaitytojų laiškų, kuriuose klausiama, kaip elgtis, kad nesusirgtume, ir ką daryti susirgus, kad greičiau pasveiktume.

Komentuoja vidaus ligų gydytoja Lina Bukauskaitė ir vaistininkė Inga Norkienė.

Kada galima savigyna

Radikalaus virusinės infekcijos, kuri pasireiškia karščiavimu, sloga ir kosuliu, gerklės ir galvos skausmais, gydymo nėra. Dažniausiai taikomas simptominis gydymas, rekomenduojamas poilsio režimas.

„Jeigu temperatūra nėra labai aukšta, sergantis asmuo, pasitaręs su vaistininku, gali savarankiškai vartoti vaistus, lengvinančius sveikatos būklę. Svarbu gerti pakankamai skysčių ir, žinoma, ilsėtis. Jeigu yra galimybė, reikėtų kelias dienas pabūti namuose. Ypatingų sveikatos sutrikimų neturintiems suaugusiems žmonėms į Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių kreiptis dažniausiai nėra būtinybės“, – sako gydytoja L.Bukauskaitė.

Anot medikės, nors pasitaiko atvejų, kai peršalimas virsta sunkesne liga, pakyla gana aukšta kūno temperatūra, vien ji nėra gyvybei pavojinga indikacija ir skubėti į gydymo įstaigą nebūtina, nes ligoninėje pacientui taip pat duodama vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų), o jei žmogus patiria dehidrataciją – daroma lašelinė. Tačiau žmogus, kuriam neseniai buvo atlikta transplantacija, kuris serga kitomis ligomis ir dėl to yra imlesnis infekcijoms, turėtų būtinai kreiptis į medikus.

„Jei pakilo aukšta temperatūra, suaugusiam žmogui rekomenduojama išgerti 500 mg paracetamolio, o jei karštis nekrinta – 1 000 mg, tačiau svarbu neviršyti paros dozės, kuri yra nurodyta vaisto informaciniame lapelyje. Jei susirgimas itin rimtas ir žmogus pats sau padėti negali, reikia nedelsiant vykti į Skubios pagalbos skyrių“, – pataria L.Bukauskaitė.

Antibiotikai – komplikacijoms

Anot gydytojos, dauguma vadinamųjų sezoninių susirgimų yra virusinės kilmės. Jie negydomi antibiotikais, todėl savarankiškai jų vartoti taip pat nereikėtų. „Neracionalus antibiotikų vartojimas neduoda naudos, o ilgainiui net skatina atsparumą šiems vaistams. Gydymas antibiotikais skiriamas tik tuomet, kai infekcija pažeidžia kvėpavimo takus, karščiavimas užsitęsia, o kraujo tyrimo rezultatai rodo, kad yra uždegimas, prasideda komplikacijos – bakterinė infekcija“, – aiškina medikė.

Jeigu liga užsitęsia ir antibiotikus vis dėlto tenka vartoti, būtina gerti daug skysčių, nes jie skatina iš organizmo pasišalinti dėl infekcijos jame susidariusius toksinus. „Patartina gerti paprastą gėlą vandenį. Paros norma suaugusiam žmogui – aštuonios stiklinės. Taip pat tinka įvairūs šilti skysčiai, pavyzdžiui, arbatos, sriubos, sultiniai“, – pataria vaistininkė I.Norkienė.

Abi pašnekovės pabrėžia, kad jei jau gydytojas paskyrė antibiotikus, labai svarbu juos vartoti reguliariai, taip, kaip nurodyta. Jeigu antibiotikus reikia gerti du kartus per parą, vadinasi, kas 12 valandų. Jei dažniau – gali tekti keltis anksti ryte arba vėlai naktį, nes trumpo veikimo antibiotikai turi būti vartojami lygiais laiko tarpais visą parą. Pasa specialisčių, jeigu kuris nors laiko tarpas tarp vaistų bus ilgesnis, tuo metu vystysis atsparūs bakterijų kamienai ir antibiotikų reikės vis daugiau.

Didžioji dalis antibiotikų vartojami po valgio praėjus 1–2 valandoms arba valgio metu, tačiau yra antibiotikų, kuriuos būtinai reikia gerti prieš valgį, nes maistas mažina jų veiksmingumą. Jei antibiotikai sukelia virškinimo sutrikimų, pavyzdžiui, viduriavimą, pilvo pūtimą, rekomenduojama naudoti probiotikus (gerąsias žarnyno bakterijas), kurios padeda sumažinti vaistų sukeliamą šalutinį poveikį. Taip pat negalima pamiršti, kad kai kurių reguliariai vartojamų vaistų poveikis vartojant antibiotikus gali būti silpnesnis.

Kaip neatkristi

Persirgus virusine ar bakterine infekcija, kuriai gydyti skiriami antibiotikai, rizika atkristi padidėja, nes antibiotikai labai nuslopina mūsų imuninę sistemą. Vėl susirgti virusine infekcija galima ir praėjus vos savaitei po ligos, todėl, pasak I.Norkienės, reikia vengti užkrato šaltinių, o jei serga šeimos narys, namuose būtina dažnai plauti rankas, reguliariai vėdinti patalpas.

Vis dėlto geriausiai apsisaugoję nuo gripo, kuris kasmet pasireiškia skirtinga forma, anot gydytojos L.Bukauskaitės yra tie, kurie pasiskiepijo, nes kaukė ar respiratorius visiškai nuo užsikrėtimo neapsaugo.