Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Virškinimo sutrikimai gali reikšti ir rimtesnes ligas

Virškinimo sutrikimai – vieni dažniausių sveikatos sutrikimų. Streikuojant virškinimo procesui, ilgainiui gali išsivystyti įvairūs negalavimai ir ligos, susijusios su skrandžiu, žarnynu ar kitais virškinamojo trakto organais. Virškinimo sutrikimus gali lemti netinkama mityba, stresas ir nerimas bei per mažas ar per didelis fizinis krūvis, tačiau kartais sutrikęs virškinimas gali slėpti ir rimtesnes sveikatos problemas.

Apgaulingi simptomai

„Dažnai išgirstame tokius pacientų nusiskundimus – sutriko virškinimas, po valgymo maistas „stovi“, pykina,  nedirba skrandis, kasa, jaučiamas kartumas burnoje, kamuoja pilvo skausmai ir pūtimas. Šie simptomai byloja apie virškinimo sutrikimus, tačiau norint juos nustatyti ir išgydyti, privalu apsilankyti pas gydytoją“, – pranešime žiniasklaidai sako vidaus ligų gydytoja Roma Uogelienė.

Kai kamuoja skrandžio veiklos sutrikimai, įprasta manyti, kad skrandyje per mažai rūgšties. Ypač jeigu nejaučiamas rūgšties skonis burnoje. Statistiškai tik apie 10 proc. pacientų dėl tam tikrų ligų skrandžio rūgštingumas būna sumažėjęs, dažniausiai tai yra vyresnio amžiaus žmonės.

„Esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, rūgštis nebūtinai turi būti jaučiama tik burnoje. Rūgštis, ypač nakties metu, gali atitekėti iki balso stygų ir vienintelis paciento skundas gali būti kimstantis balsas, sausas kosulys, nemalonus gumulas ar gleivės gerklėje“, – pasakoja gydytoja.

Per didelis skrandžio rūgšties kiekis gali pasireikšti ir visai kitokiais požymiais. Kai rūgšties yra per daug, pirmiausia sutrinka skrandžio motorika – tai yra judėjimas. Skrandžio įprastinė peristaltika – tai pastoviai pasikartojančios bangos, kurių dėka turinys yra stumiamas žemyn. Sutrikus motorikai, sutrinka ir minėtos bangos – turinys nebeslenka žemyn, užsistovi, todėl atrodo, lyg maistas būtų nevirškinamas.

„Tai gali būti pirmas arba vienintelis padidėjusio skrandžio rūgštingumo požymis. Dažnai atsiranda antiperistaltika – tai yra, atgalinės bangos, kurios pasireiškia pykinimu, šleikštuliu, riaugėjimu, jei bangos stiprios – gali būti ir vėmimas, po kurio palengvėja. Kai atgalinės bangos prasideda nuo dvylikapirštės žarnos, kyla į skrandį ir aukštyn, galime pajusti kartumą burnoje, nes antiperistaltinės bangos į burną išmeta kartaus skonio tulžies“, – pasakoja R.Uogelienė.

Kaip nustatyti?

Pykinimas ir nevirškinimo jausmas gali atsirasti ir sergant kasos ligomis, tačiau ne visada. Panašūs simptomai kyla dėl stipraus jaudulio ir blogų emocijų, taip pat sutrikus smegenų kraujotakai.

„Kad nustatytume patologiją, iš paciento turime surinkti daug informacijos. Labai svarbu sužinoti, kokiu atveju simptomai atsiranda ir nuo ko praeina. Pavyzdžiui, jei pykina prieš valgį, o po valgio pykinimas išnyksta – greičiausiai tai bus dvylikapirštės žarnos ligos. Jei maistas įtakos neturi, o pykinimas atsiranda po galvos susvaigimo – greičiausiai tai smegenų kraujotakos sutrikimas“, – sako R.Uogelienė.

Pasakymas, kad skauda – gydytojui dar nieko nepasako. Gydytojas turi žinoti, kada skauda, nuo ko užeina ir nuo ko praeina, kur skausmas plinta.

„Pavyzdžiui, kai skausmas pasireiškia dešiniame šone, tik uždavęs  papildomų klausimų ir atlikęs tam tikrus tyrimus, gydytojas gali pasakyti, ką reikia gydyti. Dešiniame šone yra inkstai, kepenys, tulžies pūslė ir tulžies latakai, net kasos ir skrandžio skausmas gali plisti į dešinę pusę. Apatinės širdies sienelės infarktas gali pasireikšti pilvo skausmu, pykinimu ar vėmimu, kaip ir neuralginiai stuburo skausmai nugaroje gali plisti į dešinį šoną ar net pilvą“, – pasakoja vidaus ligų gydytoja.

Svarbu kreiptis į gydytoją

Pirmutinis ir pats paprasčiausias tyrimas – pilvo organų echoskopija, kuri suteikia medikams daug informacijos. Šio tyrimo metu galima nustatyti arba atmesti ligas, susijusias su kepenimis, tulžies pūsle bei latakais ir kasa. Echoskopinio tyrimo metu skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės pakitimai nematomi, tačiau jei skrandyje gausu turinio ir skysčių, galima įtarti tam tikras ligas ir rekomenduoti pacientui papildomai išsitirti, atliekant gastroskopiją.

„Net ir tuomet, kai nerandama jokių pakitimų, reikalingas tam tikras gydymas, nes paciento savijauta negera. Kartais pakanka vien mitybos korekcijos, bet dažnai reikalingas ir medikamentinis gydymas“, – sako R.Uogelienė.

Mitybos korekcija priklauso nuo to, kas nulemia virškinimo sutrikimą. Neretai pats žmogus jaučia, nuo kokio maisto jam pasidaro blogiau, todėl labai svarbu stebėti savo kūno pojūčius ir nevalgyti to, kas sukelia blogą savijautą.

Rekomenduojami video