Virškinimo sistemos ligos itin dažnos: jomis serga apie 300 mln. žmonių Europoje. Nuo 2000 m. iki 2019 m. virškinimo sistemos ligų padaugėjo 17 proc., o su jomis susijusių mirčių skaičius išaugo 20 proc.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovė doc. Edita Kazėnaitė pabrėžia, jog virškinimo sistema nuo gimimo tarnauja žmogaus organizmui tiekiant maistines medžiagas, skatina imunines reakcijas, veikia kaip gyvenamosios mikrobiotos buveinė ir kaip „antrosios smegenys“, per vadinamąją smegenų ir virškinimo sistemos ašį reguliuoja gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas.

„Virškinimo sistemos ir mitybos poreikiai keičiasi nuo naujagimio amžiaus, kūdikystėje, vaikystėje ir brandos laikotarpiu. Sveikatai palanki mityba skatina optimalias organų funkcijas ir sveikos žarnyno mikrobiotos susiformavimą. Supratę normalias virškinimo sistemos funkcijas ir sveikos mitybos principus, galėsime įvertinti, kada  jau reikėtų kreiptis į gastroenterologą dėl atsiradusių negalavimų“, – pasakoja specialistė.

Santaros klinikų specialistai ir Lietuvos gastroenterologų draugija atkreipia dėmesį, kad virškinimo sistemos ligos ir vėžys kelia didžiulę viešosios sveikatos ir ekonominę naštą Europoje. Dėl šių ligų vystosi negalia, ankstyvas mirštamumas, sveikatos sistema patiria didžiules išlaidas, patiriami ir produktyvumo nuostoliai.

Pagrindiniai virškinimo sistemos ligų rizikos veiksniai yra alkoholio vartojimas, rūkymas ir nutukimas. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys lėtinių kepenų ligų progresavimą iki kepenų cirozės, yra alkoholio vartojimas, lėtinis virusinis hepatitas C, hepatitas B, nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga.

„Alkoholio vartojimas didėja. Su tuo siejamas per pastaruosius 20 metų 4 proc. padidėjęs alkoholio nulemtų lėtinių kepenų ligų atvejų skaičius, 14 proc. alkoholio nulemtų lėtinių kepenų ligų mirčių skaičius, 16 proc. didesnis alkoholio nulemtų lėtinių kepenų ligų paplitimo dažnis. Lėtinio hepatito C situacija Lietuvoje palaipsniui gerėja dėl 2022 m. įdiegtos visuotinės antikūnų prieš C hepatito virusą patikros bei dėl efektyvaus lėtinio virusinio C hepatito gydymo tiesiogiai prieš virusą veikiančias vaistais. O susirgimų skaičius lėtiniu B hepatitu mažėja dėl visuotinos kūdikių vakcinacijos prieš šią ligą. Kalbant apie nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą, tenka apgailestauti, jog nuo 2000 iki 2019 m. ši liga dažnėja. Naujų atvejų skaičius padidėjo 21 proc. Su liga susijusių mirčių skaičius išaugo 35 proc., ligos paplitimas padidėjo 37 proc. Deja, ši liga diagnozuojama vis jaunesnio amžiaus žmonėms“, – faktus vardija Lietuvos gastroenterologų draugijos valdybos narys prof. Juozas Kupčinskas.

Dar viena labai svarbi sąsaja – tarp virškinimo sistemos ligų ir vėžio. Virškinimo sistemos navikinės ligos Europoje sudaro 1/3 visų navikų atvejų mirties priežasčių.

„Labiausiai paplitę yra kolorektalinis, skrandžio, kasos, stemplės ir kepenų navikai. Europoje nuo 2000 m. iki 2019 m. virškinimo sistemos navikų atvejų padažnėjo 26 proc. Turint galvoje virškinimo trakto navikus, daugiausia mirštama nuo storosios žarnos vėžio. Pastebimos navikinių ligų išsivystymo jaunesniame amžiuje, t.y. tarp 25 m. ir 39 m., tendencijos. Svarbiausi storosios žarnos vėžio dažnėjimo veiksniai yra rūkymas, alkoholio vartojimas ir per didelis kūno masės indeksas. Antroje vietoje pagal mirštamumą dėl virškinimo sistemos navikų yra kasos vėžys. Viena iš kasos vėžio pavėluotos diagnostikos priežasčių yra diagnostiniai sunkumai, esant ankstyvai kasos vėžio stadijai. Trečioje vietoje pagal mirštamumą yra skrandžio vėžys. Svarbiausia skrandžio vėžio atsiradimo priežastimi nurodoma Helicobacter Pylori infekcija. Labiausiai nuo 2000 m. iš virškinimo sistemos navikų procentiškai didėjo kepenų vėžio ir mirčių nuo jo atvejų. Be to, daugėja stemplės vėžio atvejų. Stemplės vėžio dažnėjimas sietinas su didėjančiu gastroezofaginio refliukso ligos dažniu ir nutukimu. Rizikos veiksniai, susiję su virškinimo sistemos ligomis ir vėžiu, yra rūkymas, alkoholio vartojimas, prasta mityba, fizinis neveiklumas, nutukimas ir kontaktas su aplinkos toksinais“, – pasakoja doc. Edita Kazėnaitė.

Virškinimo sistemos ligos yra ne tik didžiulis iššūkis žmogui, jo artimiesiems bei gydantiems medikams. Tai taip pat didžiulis krūvis ekonomikai. Yra paskaičiuota, kad bent 25 proc. sumažinus mirštamumą dėl virškinimo sistemos ligų, Lietuva sutaupytų 52,59 mln. eurų, t.y. 0,11 proc. BVP.