Santariškėse įsikūrusiame Inovatyvios medicinos centre vyko diskusija apie kamienines ląsteles, išskiriamas iš naujagimio virkštelės kraujo, jų saugojimą, gebėjimą jomis gydyti dabar ir ateityje bei kol kas mokslo neįmintus klausimus.

Mama – už saugojimą

Kaunietės Erikos Švenčionienės ketvirtai dukrytei Urtei buvo diagnozuotos kelios sudėtingos ligos: cerebrinis paralyžius, mikrocefalija, vienos akies nervo atrofija. Net iki trijų mėnesių mažylei tęsėsi naujagimių gelta, vėliau dar prisidėjo epilepsijos priepuoliai.

„Viena dukters akytė lyg ir matė, bet niekas nežadėjo, kad ji matys abiem akimis. Mikrocefaliją visuomet lydi protinis atsilikimas. Aš stengiausi apie tai negalvoti ir elgiausi su ja kaip su normaliai besivystančiu vaiku. Aišku, dukrytė protiškai atsilikusi, nes smegenys nėra normaliai išsivysčiusios. Tačiau ji moka skaityti, rašyti, daugybos lentelę, pasižymi didele įžvalga, jos žodynas platus. Manau, kad prie to, kaip ji dabar atrodo ir jaučiasi, labai prisidėjo mūsų dalyvavimas gydymo kamieninėmis ląstelėmis tyrime“, – įsitikinusi mergaitės mama Erika. Anot moters, po gydymo Urtės akys nustojo bėgioti į šalis, nebepasikartojo epilepsijos priepuoliai, dingo kojų spastika.

Apie galimybę išsaugoti naujagimių virkštelėje esančias kamienines ląsteles ir gydymą jomis Erika sužinojo tik gimus neįgaliai dukrai. „Visiems patariu jas saugoti, nė vienas nežinome, kas gali nutikti ateityje“, – sakė daugiavaikė mama.

Naudoja retai

Pirmą kartą gydyti kamieninėmis ląstelėmis pabandyta beveik prieš 30 metų: 1988-aisiais ši terapija padėjo įveikti retą genetinę ligą – Fanconi anemiją.

Dabar pasaulyje iš virkštelės išskirtos kamieninės ląstelės užšaldomos naudojant suskystintą azotą. Jos saugomos viešuose arba privačiuose bankuose. Pernai pasaulyje veikė 158 viešieji virkštelės kraujo bankai 36 šalyse ir 207 privatūs bankai 54 pasaulio šalyse. Lietuvoje viešo banko nėra, veikia 3 privatūs bankai.

Diskusijos svečias, stambiausio Europoje privataus kamieninių ląstelių banko atstovas dr. Gaboras Kali sakė, kad jų saugyklose saugoma per 300 tūkst. naujagimių virkštelių, tačiau per 17 banko gyvavimo metų kamieninėmis ląstelėmis gydymo tikslais buvo pasinaudota tik 17 kartų.

„Tai susiję su šių ląstelių taikymo apribojimais. Nors jos efektyviai gydo daugiau kaip 80 ligų, dar nėra taikomos rutiniškai, gydymas jomis nėra įtrauktas į daugelio šalių ligų gydymo metodikas. Neretai žmonės dalyvauja klinikiniuose tyrimuose, nes tai leidžia legaliai apeiti nacionalinius apribojimus“, – sakė dr. G.Kali.

Iki šiol gydymo tikslais nuosavos virkštelės kamieninėmis ląstelėmis pasinaudoja palyginti nedaug žmonių. Statistiškai – vienas iš 20 tūkst. Viena vertus, ne visi sveikatos sutrikimų turintys žmonės serga tokiomis sudėtingai gydomomis ligomis kaip kraujo vėžys ar cerebrinis paralyžius. Kita vertus, ir patys medikai neskuba gydyti kamieninėmis ląstelėmis. Galbūt yra ir trečia virkštelės kamieninių ląstelių naudojimą stabdanti priežastis: šis gydymo būdas ir savo kamienines ląsteles saugantys žmonės dar labai jauni, Lietuvoje jie skaičiuoja kiek daugiau nei dešimt metų.

Lietuvių indėlis

Embriologė, biologijos mokslų daktarė Živilė Čerkienė sakė, kad dar neatsakyta į daug klausimų, susijusių su kamieninių ląstelių iš virkštelės saugojimu. „Pavyzdžiui, dažnai keliamas klausimas, ar ne per maža yra surenkamo kraujo dozė. Mokslinėje literatūroje rašoma, kad to kiekio pakanka žmogui, sveriančiam ne daugiau kaip 50 kilogramų. Taip pat tik laikas parodys, ar kamieninės ląstelės veiksmingos praėjus 25 metų terminui. Paties žmogaus virkštelės kamieninių ląstelių nebus galima panaudoti jo gydymui susirgus genetiškai perduodamomis ligomis“, – sakė dr. Ž Čerkienė.

Pasak biologijos mokslų daktaro dr. Džiugas Paulausko, privatūs bankai jau rado būdų, kaip išspręsti nedidelio kraujo kiekio problemą. Be to, patirtis rodo, kad neretai keliuose lašeliuose kraujo būna skirtingas kiekis kamieninių ląstelių, kartais vienas žmogus gali turėti, vaizdžiai sakant, dvigubą dozę.

Pasak diskusijos svečio dr. G.Kali, mokslas jau turi pakankamai įrodymų, kad šaldymas nekeičia kamieninių ląstelių gyvybingumo ir efektyvumo. Turimi duomenys leidžia manyti, kad taip laikomos ląstelės nepraranda gydomųjų savybių mažiausiai 70 metų.

Dar viena oponentų prielaida – jei asmuo susirgo vėžiu, vadinasi, šios ligos pažeistų kamieninių ląstelių galėjo būti jau jo virkštelės kraujyje – taip pat skatina mokslininkus nenuleisti rankų. Kamieninių ląstelių perprogramavimas – nauja ir sparčiai plėtojama tyrimų sritis, kurioje tarp lyderių minimi ne tik japonai, bet ir lietuviai. Galime didžiuotis, kad mūsų mokslininkas prof. Virginijus Šikšnius atrado vadinamąjį CRISP metodą, leidžiantį iš ląstelių iškirpti netinkamą genetinę informaciją.

Jos efektyvios

Biologijos mokslų daktaras Dž.Paulauskas sako, kad iš virkštelės kraujo išskirtos kamieninės ląstelės, vaizdžiai tariant, yra švaresnės, jas galima ilgiau saugoti, o jomis gydant pasiekiama geresnių rezultatų.

Iš suaugusio žmogaus kaulų čiulpų išskiriamos kraujo kamieninės ląstelės gali būti paveiktos persirgtų ligų, žalingų aplinkos veiksnių. Be to, pats paėmimo metodas labai invazyvus ir skausmingas, yra komplikacijų rizikos. Virkštelė laikoma biologine atlieka, kraujo paėmimas iš jos nėra skausmingas nei motinai, nei kūdikiui.

„Per Lietuvoje gimdo apie 29 000 moterų, mažiau nei 1 procentas jų nusprendžia išsaugoti virkštelės kraujo kamienines ląsteles. JAV, Izraelyje ir Kipre tokį sprendimą priima 20 proc. moterų“, – skaičius pateikė biologijos mokslų daktaras D.Paulauskas.

Šiuo metu mūsų šalyje apie 3 000 žmonių moka už virkštelės kraujo kamieninių ląstelių saugojimą privatiems bankams manydami, kad tuo atveju, jei jų neprireiks pačiam vaikui, jos galės būti panaudotos artimiems šeimos nariams gydyti. Tiesa, kol kas Lietuvoje buvo tik vienas bandymas gydyti virkštelės kraujo kamieninėmis ląstelėmis. Galbūt dažnesnį šios terapijos taikymą riboja mūsų įstatymai, numatantys, kad kamieninėmis ląstelėmis galima gydyti tik kraujo vėžį.

Pasak diskusijoje dalyvavusių ekspertų, išsaugoti kūdikio virkštelės kraujo kamienines ląsteles yra nepalyginti pigiau, nei reikalui esant pirkti donoro kamienines ląsteles iš užsieninio banko, kur viena dozė valstybės biudžetui kainuoja apie 30 tūkst. eurų. Tais atvejais, kai gydymas kamieninėmis ląstelėmis nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, pacientams už jį tenka mokėti patiems, o tai – didžiuliai pinigai. Pavyzdžiui, už galimybę grąžinti dukrą Urtę į normalų gyvenimą Švenčionių šeima pardavė didžiąją dalį turėto nekilnojamojo turto, vyresni šeimos nariai uždarbiavo užsienyje, kelis tūkstančius eurų paaukojo nepažįstami žmonės.