Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vėžys be aiškių simptomų. Pasitikrink!

Storosios žarnos vėžys, teigia specialistai, klastingas tuo, kad pacientai ilgą laiką gali nejausti jokių aiškių simptomų. Todėl, nors vėžio diagnostikos metodai tobulėja, jis dažnai aptinkamas vėlyvų stadijų, o tuomet gydymas sudėtingesnis, prognozė – blogesnė.

Simptomai gali nepasireikšti

Lietuvoje 2009 m. patvirtinta valstybės finansuojama Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį. Gyventojams dalyvavimas šioje profilaktinėje programoje nieko nekainuoja, tyrimai apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

50–74 metų amžiaus moterims ir vyrams kartą per dvejus metus atliekamas slaptojo kraujavimo išmatose testas. Maždaug 10 proc. programoje dalyvaujančių žmonių slapto kraujavimo testas būna teigiamas ir jie siunčiami atlikti išsamesnį endoskopinį tyrimą – kolonoskopiją.

Anot Nacionalinio vėžio instituto Endoskopinių tyrimų poskyrio gydytojos gastroenterologės Ingos Kildušienės, storosios žarnos vėžys klastingas tuo, kad pacientui ilgą laiką nepasireiškia jokie simptomai. Todėl kai kurie žmonės klaidingai mano, kad jei jaučiasi gerai, vadinasi, ir tirtis dėl šio vėžio nereikia.

„Storosios žarnos vėžys priklauso nematomų, beveik besimptomių ligų grupei. Jam būdinga, kad žmogus ilgą laiką nejaučia nieko, nemato jokių savo organizme vykstančių pokyčių, jaučiasi sveikas, o ir gydytojo apžiūra, manoma,  sukelia diskomfortą. Dėl įvairiausių baimių nedalyvaudami storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje žmonės net neįsivaizduoja, kad jie rizikuoja praleisti savo šansą diagnozuoti ikivėžinius pokyčius arba aptikti ligą kuo ankstyvesnės stadijos,“ – kodėl reikia dalyvauti Storosios žaros vėžio prevencinėje ankstyvosios diagnostikos programoje, pranešime žiniasklaidai pasakoja I.Kildušienė.

Kolonoskopija – be didelio diskomforto

Anot gydytojos, mitais ir baimėmis kolonoskopijos tyrimas apipintas be reikalo. Šiuolaikinės technologijos leidžia šį tyrimą atlikti nesukeliant pacientui didelio diskomforto. Be to, tyrimą atlikti galima pritaikius nejautrą.

 „Endoskopinio žarnyno tyrimo – kolonoskopijos – metu gydytojas lanksčiu endoskopu, kurio gale yra kamera, apžiūri visą storąją žarną. Jei nustatomi storosios žarnos pakitimai, galima iš karto paimti biopsiją diagnozei patvirtinti. Jeigu randami ikivėžiniai pakitimai – polipai, dažniausiai juos galima pašalinti tos pačios procedūros metu. Jeigu to negalima atlikti, paskiriama kita procedūra. Skatinčiau žmones žiūrėti atviriau ir optimistiškiau į šitą tyrimą. Siūlyčiau galvoti apie jo naudą, o ne apie galimą, įsivaizduojamą diskomfortą. Tyrimo metu pacientas mūvi vienkartines kelnaites. Tyrimą galima atlikti ir su intravenine nejautra. Tada žmogus miega ir nieko nejaučia. Nejautra yra trumpalaikė, trunka tiek, kiek pats tyrimas, apie 20–30 min.,“ – kodėl kolonoskopijos bijoti nereikėtų, sako I.Kildušienė.

Kaip pasiruošti?

Gydytoja gastroenterologė atkreipia dėmesį, kad kolonoskopija – tyrimas, kuriam reikia pasiruošti. „Prieš atliekant tyrimą gydytojas turi informuoti pacientą apie pasiruošimą kolonoskopijai. Žarnyno paruošimas yra labai svarbi tyrimo dalis, nes tik kokybiškai paruošus žarnyną kolonoskopija bus informatyvi ir efektyvi. Kelias dienas iki tyrimo rekomenduojama vengti produktų su sėklomis ir kauliukais. Parą iki tyrimo pacientas turi laikytis specialios dietos, vartoti daug skaidrių skysčių, skiriami specialūs žarnyno valymui skirti vaistai. Neradus patologijos, kontrolė skiriama tik po 10 metų,“ – pasakoja medikė.

Todėl I.Kildušienė ragina neatidėlioti vizito pas gydytoją. „Taip pat patariu kiekvienam, kuriam paskiriama kolonoskopija, į šį tyrimą reaguoti paprasčiau, atviriau. Užmerkę akis nuo ligos nepabėgsime. Jeigu jau pastebimi kokie nors neįprasti požymiai, būtina išsitirti. Nesitirdami ligos neišvengsime, priešingai, tik apsunkinsime kelią iki išgijimo. Šiais laikais ankstyvųjų stadijų liga yra visiškai išgydoma,“ – kalba gydytoja gastroenterologė.

Aktualiausia – kelioms žmonių grupėms

Anot gydytojos, dėmesį į savo virškinamojo trakto pojūčius turėtų atkreipti kelios žmonių grupės. Pirmiausia – žmonės, dažniausiai jauno amžiaus, kurie serga uždegiminėmis žarnyno ligomis: Krono liga arba opiniu kolitu. Šiems pacientams kolonoskopiją reikėtų atlikti ne kas 10 metų, o tikrai dažniau. Šių žmonių planinė patikra prasideda daug anksčiau.

Antra grupė – tai žmonės, kurių pirmos eilės giminaičiai serga storosios žarnos vėžiu. Jeigu mama, tėtis, brolis (pirmos eilės giminaičiai) yra sirgę ar serga storosios žarnos vėžiu, turėtumėte tikrintis 10 metų anksčiau, negu jam buvo diagnozuota liga.

Jeigu jūsų artimasis susirgo 50-ies, jūs turėtumėte tikrintis nuo 40-ties, nepaisant to, kad jums programa kaip ir nepriklauso. Dėl to reiktų kreiptis į šeimos gydytoją. Tolimesnis žarnyno ištyrimas rekomenduojamas kas 10 metų.

Kaip išvengti?

Medikai pabrėžia, kad norint išvengti storosios žarnos vėžio, reikėtų  gyventi sveikai. Nutukimas, rūkymas, per mažas fizinis aktyvumas gali turėti įtakos šiam vėžiui išsivystyti.

„Pirmiausia rekomenduočiau stipriai sumažinti raudonos, termiškai apdorotos, rūkytos mėsos vartojimą. Vengti greitojo maisto, gėrimų su dirbtiniais saldikliais. Artėjant pavasariui ir vasarai norisi daugiau pabūti gryname ore, išsikepti maisto ant grotelių. Toks maistas irgi nėra pats sveikiausias ir tikrai neapsaugo nuo vėžio. Rekomenduočiau vartoti daugiau vaisių ir daržovių, bent 500 gramų per dieną, daugiau skaidulų turinčio maisto, kuris aktyvina žarnyno veiklą“, – pataria Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas.

Kaip pasiruošti operacijai

Anot dr. A.Dulsko, ruošiantis storosios žarnos vėžio operacijai kurį laiką derėtų gyventi aktyviau, atsisakyti žalingų įpročių. „Visiems savo pacientams, kurie ruošiasi storosios žarnos operacijai, rekomenduoju bent dvi savaites pagyventi aktyviau, padidinti fizinį krūvį. Taip pat vartoti specialius papildus. Labai svarbu atsisakyti alkoholio ir kiek įmanoma sumažinti surūkomų cigarečių skaičių,“ – pasakoja daktaras.

Gydytojas chirurgas taip pat atkreipia dėmesį, kad pacientai prieš guldamiesi į ligoninę operacijai neretai skambina medikams pasiklausti, kokius daiktus su savimi reikėtų turėti.

 „Geriausia pasiimti su savimi asmens higienos priemonių (dantų šepetukas, dantų pasta, šukos, muilas, plaukų šampūnas, vyrams – skutimosi priemonės), vartojamus medikamentus, naktinius, šlepetes. Paprastai pacientai yra maitinami ligoninėje ruoštu maistu, tačiau papildomai galima pasiimti bananų, jogurto. Yra galimybė pavalgyti ligoninės kavinėje. Kad neprailgtų laikas, su savimi galima pasiimti ir knygą, žurnalą, mobilųjį telefoną, nešiojamąjį kompiuterį“,– vardija dr. A.Dulskas.

Apie operaciją ir pooperacinį laikotarpį

Anot gydytojo chirurgo, storosios žarnos vėžio operacijos metu yra pašalinama dalis žarnos su naviku, perrišant maitinančias kraujagysles. Tokiu būdu kartu yra pašalinami ir limfmazgiai – vartininkai, sugaudantys pirmiausia pabėgusias metastazes. Kartais gali būti suformuojamos pastovios arba laikinos stomos.

„Operacijas galima atlikti atvirai – padaromas 15–20 cm. pjūvis pilvo sienoje – arba minimaliai invazyvias (laparoskopines, kai operacija atliekama per kelias mažas iki 1 cm skylutes, o žarna su naviku pašalinama per 4–5 cm pjūvelį). Minimaliai invazinių operacijų privalumas – greitesnis žarnyno veiklos atsistatymas, pacientas jau tą pačią dieną grįžta į palatą, gali stotis ir vaikščioti, jam mažiau skauda. Pati operacija paprastai trunka apie 2–3 valandas,” – pasakoja dr. A.Dulskas.

Po tokios operacijos pacientui ligoninėje praleisti reikia nuo 3 iki 10 dienų. Tiesa, jei įvyksta komplikacijos, laikotarpis gali būti ir ilgesnis.

Be to, pacientas po operacijos greit gali pradėti palengva valgyti. „pagal naujausias gaires, pacientą palengva maitinti galima jau nuo pirmos dienos. Paprastai pirmą parą leidžiama gerti skysčius, antrąją valgyti sriubą, 3–5 parą jau galimas ir kietas maistas“, – sako dr. A.Dulskas.

„Paprastai pooperaciniu periodu yra leidžiamas lengvas fizinis krūvis. Kelis mėnesius rekomenduojama nekilnoti sunkesnių daiktų, kad nesusiformuotų pooperacinė išvarža“,– apie atsargumą po operacijos primena dr. A.Dulskas. Anot gydytojo, dažniausiai storosios žarnos vėžio operacija praeina be komplikacijų.

Rekomenduojami video