Vėžys šiandien nebėra mirties nuosprendis, su šia diagnoze galima gyventi visavertį gyvenimą ilgus metus. O ir dalies susirgimų galima išvengti – sveikai gyvenant, tikrinantis sveikatą, dalyvaujant prevencijos programose. Tačiau spragų šioje srityje dar yra. Kokios jos?

Kas yra vėžys

Kasmet pasaulyje nustatoma 18 mln. naujų vėžio atvejų, 9 mln. žmonių nuo vėžio miršta. Tai antra dažniausia mirčių priežastis pasaulyje, tik COVID-19 gali laikinai pakeisti šią statistiką.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai primena, kad vėžys – liga, atsirandanti dėl kūno ląstelių pokyčių, dėl kurių kyla nekontroliuojamas, nenormalus ląstelių dauginimasis ir susidaro navikas. Toks apibūdinimas tinka visoms vėžinėms ligoms, išskyrus leukemiją (kraujo vėžį).

Navikai gali būti gerybiniai, nekeliantys rimtos grėsmės gyvybei. Tokie navikai linkę augti gana lėtai ir neplinta į kitas kūno dalis ir audinius, jie sudaryti iš ląstelių, gana panašių į normalias organizmo ląsteles.

Piktybinis navikas auga daug greičiau nei gerybinis navikas ir plinta bei naikina greta esančius audinius. Šių navikų ląstelės gali atsiskirti nuo pirminio naviko ir per kraują ar limfą išplisti kitose kūno dalyse, kur toliau dalijasi ir auga. Negydomi piktybiniai navikai gali peraugti į kitus aplinkinius audinius arba išplisti į kitas kūno vietas per kraują ar limfinę sistemą. Toks procesas yra vadinamas metastazėmis ir leidžia identifikuoti vėžinės ligos sunkumo laipsnį.

Ikivėžine vadinama būklė, kai organizme atsiranda pakitusių ląstelių, kurios gali išsivystyti į vėžį, t. y. supiktybėti. Būtent šių ląstelių aptikimas yra tokių prevencinių programų, kaip gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, tikslas.

Kita vėžio klasifikavimo sistema remiasi tuo, kokiame audinyje įvyko pakitimas. Karcinoma – vėžys, kilęs iš epitelinių ląstelių pakitimų (dažniausia pasitaiko krūties, prostatos, plaučių ar storosios žarnos vėžys). Sarkoma – vėžys, kilęs iš minkštųjų audinių (riebalų, raumenų ir kitų jungiamųjų audinių, kurie supa organus) arba kaulinio audinio. Limfomos arba mieloma – imuninėse ląstelėse atsiradęs vėžinis susirgimas. Limfoma kyla dėl limfinės sistemos ląstelių pokyčių, o mieloma – vėžys, nulemtas plazminių ląstelių (baltųjų kraujo kūnelių, leukocitų) sutrikimo. Leukemija – dar viena vėžio forma, atsirandanti dėl kaulų čiulpų, kurie gamina kraujo ląsteles, sutrikimų. Smegenų ir nugaros smegenų vėžys – centrinės nervų sistemos vėžiniai susirgimai, kurių dalis būna gerybiniai augliai.

Vėžio riziką didinantys įpročiai

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bent trečdalio onkologinių susirgimų galima išvengti, jei pavyktų išvengti vėžio riziką didinančių veiksnių. Pavyzdžiui, tabako rūkymas nulemia 8 mln. mirčių kasmet – tai ketvirtis visų mirčių nuo vėžio.

Kiti kontroliuojami vėžio rizikos veiksniai – alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, netinkama mityba, infekcijos, aplinkos tarša, UV spinduliuotė.

Teigti, kad suaugęs žmogus yra fiziškai aktyvus, anot sveikatos specialistų, galima tada, kai jis fizine veikla užsiima bent 5 dienas per savaitę po 30 min. Kuo fizinis aktyvumas didesnis, tuo geriau. Jei nerandate laiko tikslingai sportuoti, specialistai pataria rinktis kitas sveikas alternatyvas – lipimą laiptais vietoj lifto, ėjimą į darbą vietoj važiavimo ar bent dalies atstumo įveikimą pėstute, pasivaikščiojimus ir pan.

Kaip maitintis?  

Saikas. Maisto medžiagų su maistu turi būti gaunama tiek, kiek reikia organizmui. Jei naudingų medžiagų gausime per daug, tai gali sukelti tam tikrus sutrikimus.

Įvairovė. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes taip gausime organizmui reikalingų maistinių medžiagų ir mažės tikimybė, kad kai kurių medžiagų trūks. Kai kuriose šalyse rekomenduojama taisyklė „5 per dieną“. Tai reiškia, kad per dieną reikia suvalgyti 5 skirtingas daržoves ar vaisius. Į šį skaičių įeina: šaldyti vaisiai ir daržovės; savo sultyse konservuoti vaisiai ir daržovės (be pridėtinio cukraus ir druskos); pagamintame maiste esančios daržovės ar vaisiai (pvz., sriubos); 30 g džiovintų vaisių, tokių kaip datulės, spanguolės, figos (džiovinti vaisiai turi būti valgomi kaip pagrindinis valgis, o ne kaip užkandis tarp valgių); paruoštuose pirktuose produktuose esančios daržovės ir vaisiai (pvz., parduotuvėje pirktos jau pagamintos sriubos, padažai makaronams ir kt.).

Balansas. Ši taisyklė reiškia, kad maiste turi būti tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų santykis, energijos kiekis. Apie 55–60 proc. energijos turėtų būti gaunama su angliavandeniais, tačiau ne „greitaisiais“ (kaip cukrus), bet polisacharinais, kurių gausu daržovėse, grūdinėse kultūrose.

Dalyvaukime profilaktinėse patikrose

Anksti nustatyti onkologinius susirgimus padeda kasmetinė sveikatos patikra, dalyvavimas vėžio prevencijos programose. Pavyzdžiui, krūties vėžį nustačius pirmos stadijos, 5-erius metus išgyvena beveik visos moterys, o nustačius ketvirtos stadijos ligą, išgyvena tik trečdalis. Profilaktiškai tikrintis verta, nes ankstyvų stadijų vėžys mūsų laikais yra pagydoma liga.

Tačiau nors Lietuvoje  daugiau nei 10 metų veikia keturios vėžio prevencijos programos, jose dalyvauja tik pusė visų gyventojų, galinčių pasitikrinti nemokamai.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų. Kartą per 2 metus nemokamai atliekamas išmatų tyrimas, siekiant nustatyti storosios žarnos ląstelių pakitimus.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa orientuota į 25–60  metų moteris. Kartą per 3 metus atliekamas citologinis tepinėlis nuo gimdos kaklelio.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio skirtos 50–69 metų moterims. Vieną kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas.

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų amžiaus bei vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą vieną kartą per 2 metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją.

Svarbu žinoti, kad profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio mūsų šalyje gali kiekvienas, nebūtina laukti patikros amžiaus, tam tereikia šeimos gydytojo siuntimo. O žinant dažnus vėžio atvejus giminėje, profilaktiškai tikrintis dėl šio vėžio vertėtų vos sulaukus pilnametystės.

Gydo inovatyviais vaistais

Šiais spartaus mokslo pasiekimų pritaikymo praktikoje laikais specialistai gana sėkmingai gydo ne tik anksti nustatytą, bet ir išplitusį vėžį. Per 50 metų santykinis išgyvenamumas, skaičiuojant visų lokalizacijų navikus, padidėjo beveik dvigubai. Nacionalinio vėžio instituto vadovė prof. Sonata Jarmalaitė pranešime žiniasklaidai teigia, kad ypač akivaizdūs pokyčiai vyko pastarąjį dešimtmetį, kai onkologijoje ėmė dominuoti personalizuotas požiūris į vėžio diagnostiką ir gydymą, pradėti naudoti molekulinės diagnostikos metodai ir inovatyvūs priešvėžiniai vaistai.

Tyrimai rodo, kad 2016–2019 m. Lietuvoje buvo prieinamas tik ketvirtadalis Europoje registruotų inovatyvių priešvėžinių vaistų. Vidutinis laukimo laikas iki inovatyvaus priešvėžinio vaisto prieinamumo Lietuvoje buvo vienas ilgiausių Europoje – apie dvejus su puse metų. Nepakankamas onkologijos inovacijų prieinamumas, menkos investicijos į onkologiją atsispindi Lietuvos sveikatos rodikliuose. Pagal standartizuotus mirtingumo nuo vėžio rodiklius Lietuva viršija ES vidurkį ir yra tarp 10 aukščiausius rodiklius turinčių šalių. Prasti šalies išvengiamo mirtingumo rodikliai, o tikėtina gyvenimo trukmė trečia nuo galo tarp ES šalių ir 5,5 metų trumpesnė už ES vidurkį.

Paskaičiuota, kad išliekant dabartiniams finansavimo ir inovacijų diegimo sveikatos sistemoje tempams, Lietuvai prireiks apie 50 metų, kad pasiektume dabartinius geriausius Vakarų Europos sveikatos rodiklius. Anot prof. S.Jarmalaitės, valstybės lėšų paskirstymo prioritetai turėtų keistis, nes investicijos į visuomenės sveikatą sugrįžta su kaupu. „Gerėjantys visuomenės sveikatos rodikliai ne tik tausoja valstybės pinigus sveikatos sektoriuje, ilgėjant sveiko gyvenimo metams, daugėja darbingų, įmokas mokančių žmonių. Kryptingos sveikatos sistemos išlaidos yra investicija į sveiką darbingą visuomenę“, – teigia profesorė.