Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Veido atjauninimas pagal E. Šimkūnaitę

 Žymioji Lietuvos žolininkė Eugenija Šimkūnaitė sulaukdavo klausimų ne tik apie sveikatos stiprinimą ar ligų gydymą vaistažolėmis, bet ir apie jų galias puoselėjant grožį. Jos patarimai apie augalus, atjauninančius odą bei naikinančius veido raukšles ir pakeičiančias brangius kremus, aktualūs ir šiandien.

Oda – didžioji mūsų organizmo darbininkė. Ji gina mūsų gilesniuosius audinius nuo įvairiausių įsiveržėlių – ligų sukėlėjų, aplinkos dirgiklių. Ji atlieka pusę inkstų darbo – šalina organines medžiagų apykaitos liekanas, sunkiuosius metalus, reguliuoja organizmo šilumos apykaitą, per plaukelius atsikrato elektros įtampos pertekliaus.

Dėl netinkamų sąlygų – oro parūgštėjimo, kenksmingų cheminių medžiagų, streso – oda sensta kur kas greičiau. Daug žalos padaro ir netinkama ar per dažnai naudojama gausi kosmetika.

Odai įmanoma padėti. Yra augalų, kurie turi embriono ląstelėms būdingos medžiagos – alantoino: taukė (kaulažolė, kaštavolas, Symphytum), agurklė (Borago), plautė (Pulmonaria) ir gerai pažįstamas agurkas. Jie surašyti mažėjančio veiklumo eile.

Vasarą galima susitrinti taukių lapų ir stiebų, tokia košele galima užsitepti gerai nuplautą veidą, palaikyti apie valandą, po poros dienų vėl pakartoti – ir taip penkis šešis kartus. Jei nepatinka košelė, galima išspausti sulčių, suvilgyti minkštą skudurėlį, priglausti prie veido ir palaikyti. Taip pat daromos agurklių, plaučių žolės, lapų bei agurkų košelės, sulčių kompresai.

Jei oda labai riebi, šių augalų sultis galima sumaišyti su tokiu pačiu kiekiu degtinės, jei oda sausa – su glicerinu. Žinoma, glicerinas turi būti švarus, medicininis, geriau nearomatizuotas, o ne techninis.

Nei plaučių, nei agurklių žiemai, bent jau kaukėms pasiruošti negalima. Tačiau taukių šaknų žiemai galima laikyti rūsyje arba išsidžiovinti. Šviežios šaknys gerai išplaunamos, sutrinamos trintuve. Jei košelė sausoka, biri, galima įpilti truputį vandens ar pieno, kad būtų minkšta, gleivėta, gerai tepama. Džiovintas šaknis reikia sugrūsti ar sumalti į smulkius miltus, užplikyti karštu pienu ar vandeniu, paruošti minkštą, tąsią košelę. Ja lengvai ištepti veidą, pasmakrę, kaklą. Palaikyti porą valandų, per tą laiką gulint ant nugaros galima ir numigti. Reikia nepamiršti, kad šviežių ar džiovintų šaknų košelė sudžius į labai kietą luobą. Ją nuimti reikia labai atsargiai, pirmiausia numirkant šiltu vandeniu. Darbo labai daug, bet oda puikiai atjaunėja, raukšlės susitraukia. Po vieno tokio seanso jau galima pasipuikuoti.

Ne ką menkiau už taukių košelę odą atjauninti gali ir gyvavedžių arba kalankių, dar vadinamų paleistuvėmis, košelės ar sulčių kaukės, tik reikia nuskintus šių kambarinių gėlių lapus savaitę palaikyti vėsioje, tamsioje vietoje – kad ir šaldytuve.

Jei oda labai išsekusi, pamėlusi, su ryškiomis gyslelėmis, prie taukių ar agurklių galima pridėti dilgėlių sulčių. Jei oda labai iškorėjusi, tinka ramunėlių arbatos kaukė. Jei oda papilkėjusi, negyvos spalvos arba labai riebi – tiks ajerų lapų arba ajerų lapų ir ramunėlių arbatos kaukė. Galima skystį sumaišyti su kviečių ar rugių sėlenomis.

Odai galima padėti ne tik kaukėmis, bet ir valant visą organizmą – rekomenduojama valgyti vaisius, kuriuos užaugina agurkinių šeima: moliūgus, cukinijas, melionus, arbūzus ir, žinoma, pačius agurkus. Geriausi – žali, netinka kepti aliejuje ar marinuoti su actu.

 

Parengė Valda Dagilė

Rekomenduojami video