Vartojant tam tikrus vaistus reikia vengti saulės, kad nepasireikštų padidėjusio jautrumo saulės spinduliams reakcijų, – primena Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistai.  

Fototoksinės reakcijos

Saulė skleidžia ultravioletinę spinduliuotę. Tam tikro ilgio spinduliai bei matomos saulės šviesos bangos gali sąveikauti su vietiškai vartojamais ar sisteminio poveikio vaistais ir sukelti padidėjusio jautrumo saulės šviesai reakcijas, pasireiškiančias odos pažeidimais, tokiais kaip fototoksiškumas ar fotoalergija.

Manoma, kad fototoksinės reakcijos odoje atsiranda, kai vaistams reaguojant į ultravioletinius spindulius susidaro reaktyvios deguonies formos. Fototoksinėms reakcijoms, kitaip nei fotoalerginėms, nereikalingas įsijautrinimo laikotarpis. Oda iškart parausta, ima perštėti, patinsta, ją gali dilgčioti, išmarginti dėmės, taip pat gali susidaryti skausmingų pūslių ar gilesnių nudegimų. Paprastai taip į saulę sureaguoja nuo jos nepridengta veido, kaklo, rankų oda.

Fotoalerginės reakcijos

Fotoalerginės reakcijos, vartojant tam tikrus vaistus, dažniausia pasireiškia ne iškart – organizmas sureaguoja vėliau, per 24–48 valandas po kontakto su saule. Odos uždegimas trunka apie 10–14 dienų. Dažniausia tai būna egzema, odos paraudimas, pūslinis išbėrimas. Pažeidimai gali būti matomi bet kurioje kūno vietoje, net tose, kurios neturėjo tiesioginio sąlyčio su saule, mat fotoalergija yra sisteminio pobūdžio sutrikimas. Daugiausia fotoalergines reakcijas sukelia vietiškai vartojami vaistai (tepalai, kremai, geliai). Pabrėžtina, kad fotoalergines reakcijas gali sukelti ir kosmetikos produktai, įskaitant kremus nuo saulės, dezinfekavimo priemonės, kai kurie maisto priedai.

Jei vasarą vis dėlto tenka vartoti vaistų

Prieš vartojant vaistus, būtina perskaityti pakuotėje esantį jo aprašymą. Visa informacija, kaip vartoti vaistą, pateikiama aprašymo trečiame skyrelyje ir tų rekomendacijų būtina paisyti.

Jei vaistinėje perkama ne visa vaisto pakuotė, o pavyzdžiui,  tik viena lizdinė vaistų plokštelė, vaistininkas privalo pridėti aprašymą lietuvių kalba. 

Svarbu atminti, kad vaistų, kurie gali sukelti padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų, pakuotės yra ženklinamos raudonai perbrauktu saulės simboliu.

Vartojant vaistus, kurie gali sukelti padidėjusio jautrumo saulės šviesai reakcijas, patariama vengti būti saulės atokaitoje, dėvėti akinius nuo saulės, galvos apdangalą, vilkėti natūralaus pluošto ir kuo daugiau kūno dengiančius drabužius.

Galima į dėžutę

Kokie vaistai gali sukelti padidėjusio jautrumo saulės šviesai reakcijų

- Kai kurie antibiotikai, tokie kaip ciprofloksacinas, levofloksacinas, sulfametazolas, derinami su trimetoprimu, doksiciklinu.

- Aknei gydyti skirti vaistai: geriamasis vaistas izotretinoina, išoriškai vartojamas benzoilo peroksidas.

- Kai kurie vaistai skirti maliarijai gydyti, pvz., hidroksichlorokvinas.

- Kai kurie augaliniai vaistai, pavyzdžiui, jonažolės preparatai, vartojami nesunkiems depresiniams sutrikimams lengvinti.

- Kai kurie geriamieji kontraceptikai.

- Šlapimo išsiskyrimą didinantys vaistai, vadinamieji diuretikai, tokie kaip hidrochlorotiazidas, furosemidas.

- Vaistai, vartojami alergijai gydyti, vadinamieji antihistamininiai vaistai, tokie kaip cetirizinas, difenhidraminas, loratadinas.

- Cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys vaistai, tokie kaip simvastatinas, atorvastatinas.

- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas, ketoprofenas, naproksenas, celekoksibas, piroksikamas.

- Vaistai padidėjusiam kraujospūdžiui mažinti, pavyzdžiui, diltiazemas.

- Vaistai, skirti gliukozės kiekiui kraujyje mažinti, pvz., glipizidas.

- Kai kurie psichikos sutrikimams gydyti skirti vaistai, tokie kaip chlorpromazinas, flupenazinas.

- Vaistai, kuriais gydomi tam tikri širdies ritmo sutrikimai, pvz., amjodaronas.

- Priešgrybeliniai vaistai, tokie kaip vorikanozolas.