Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vaikščiojimas basomis – balzamas kūnui ir protui

Kas gali būti maloniau už vaikščiojimą basomis: švelniu pajūrio ar šiurkštesniu ežero smėliu, kieme po rasotą žolę, net pievelėje per pušų spyglius?.. Tačiau sveikatos specialistai tvirtina, kad tai ne tik malonumas, bet ir veiksmingas būdas, padedantis sustiprinti sveikatą.

It naujai atgimusi

Palangoje prie jūros sutikta 38 metų Jolita „Valstiečių laikraščiui“ papasakojo, kad kiekvieną vasarą iš vidurio Lietuvos dviem savaitėm atvykstanti prie jūros pasisemti sveikatos. Neatskiriama jos sveikatinimosi dalis – vaikščiojimas basomis. Vaikšto ir smėliuku, ir jūros išplukdytais akmenukais, mėgsta nusiauti batelius ir pušyne, kur pėdas kutena sudžiūvę pušų spygliai.

„Toks vaikščiojimas man – kaip balzamas kojoms ir visai savijautai. Kasdien taip pavaikštau apie valandą. Jūros akmenukų išmasažuotos pėdos tampa švelnios, atsipalaidavusios, lengvos, dingsta sąnarių sustingimas, o visas kūnas prisipildo energijos, praeina nuovargio jausmas. Maža to – ryškiai pagerėja nuotaika ir miegas, jaučiuosi it naujai atgimusi, tikras gamtos vaikas, išlaikantis ryšį su žeme“, –  vaikščiojimo privalumus vardija Jolita ir priduria, kad prie būklės pagerėjimo prisideda ir grynas oras, ir gera nuotaika, laikinai pakeitus gyvenamąją vietą.

Namuose, prisipažįsta, jį pėdas masažuojanti prie jūros susirinktais gintariukais – juos susiberianti į kojines, apsimaunanti ir bent 10 minučių pavaikščiojanti po butą. Šitokį sveikatinimosi būdo aprašymą radusi internete.

Visokeriopa nauda

Vaikščiojimas nelygiais paviršiais basomis kojomis, – teigia sveikatos specialistai, – naudingas ne tik fizinei, bet ir psichikos sveikatai. Tai natūralus pėdų masažas, suteikiantis malonų jausmą ir atsipalaidavimą.

Alternatyviosios medicinos specialistai sveikatinantį vaikščiojimo basomis poveikį aiškina tuo, kad taip stimuliuojami pėdose esantys biologiškai aktyvūs taškai, susiję su tam tikrais vidaus organais, kūno dalimis. Stimuliuojant tuos taškus, siunčiami impulsai į pažeistą kūno dalį, organą ar ląsteles, o tai suaktyvina organizmo savigydos procesus. Gerėja kraujotaka, širdies funkcija, medžiagų apykaita, endokrininės ir limfinės sistemos veikla, todėl greičiau sveikstama.

Be to, teigiamas vaikščiojimo basomis poveikis aiškinamas ir tuo, kad organizmas iš žemės gauna neigiamų elektronų, kurie neutralizuoja teigiamą krūvį turinčius laisvuosius radikalus ir gerina antioksidacinę organizmo funkciją. Kitaip tariant, liesdamiesi su žeme, išsielektriname. Taip užkertamas kelias pernelyg ankstyvam senėjimui, pagerinamas odos tonusas.

Receptorių stimuliavimas normalizuoja energijos srautus ir į smegenis patenka pakankamas deguonies kiekis. Tad tai gali veikti ir kaip demencijos, Alzheimerio ligos prevencija.

Vaikščiojimas basomis padeda stabilizuoti cirkadinį ritmą, o tai yra pirmas žingsnis į geresnį miegą. Tyrimai parodė, kad vaikščiojimas basomis padeda kontroliuoti kraujospūdį, padidina energijos lygį, sumažina lėtinį skausmą, pagerina atsparumą infekcijoms.

Maža to, vaikščiodami basomis pagerinsite savo laikyseną, sustiprinsite pėdų raumenis, jos taps lankstesnės ir tvirtesnės.

Toks vaikščiojimas naudingas ir odai, nes, stimuliuojant kraujotaką, odos porose nesikaupia riebalai ir toksinai, dėl to oda tampa gražesnė.

Dirbtinė danga netinka

Anot specialistų, vaikščiojimas basomis gali turėti teigiamos įtakos, kai vaikštoma minkštais paviršiais – žole, smėliu, žvyru, akmenukais, spygliais, kurie stimuliuoja refleksogenines zonas, kraujotaką ir t. t.

Tik nereikėtų tam naudoti kietos dirbtinės dangos: netiks asfaltas, trinkelės ir panašiai. Ilgas vaikščiojimas dirbtiniu kietu paviršiumi gali duoti daugiau žalos nei naudos: tai gali išprovokuoti pėdų skausmus, nuospaudų atsiradimą.

Šis sveikatinimosi būdas ypač naudingas sergantiems išsėtine skleroze, jei kojų raumenys įsitempę, jaučiami raumenų spazmai, jei kamuoja lėtiniai skausmai, taip pat pervargusiems, įsitempusiems, senyvo amžiaus žmonėms. Atsižvelgiant į jo naudą, užsienyje steigiamos vaikščiojančiųjų basomis draugijos, kurios net įsirengia vaikščioti skirtas pieveles.

Beje, vaikščiojimas basomis nerekomenduojamas nėštumo metu, ypač pirmus tris nėštumo mėnesius, taip pat jei viduriuojama ar vemiama, jei pažeistos pėdos, karščiuojama. Masažo specialistai vaikščiojimo basomis, kaip ir pėdų masažo, nerekomenduoja sergantiems epilepsija, vėžiu, po operacijos, sergantiems cukriniu diabetu, akmenlige, ūmia infekcija, grybeliu.

Sveikatos takas balkone

Neturite galimybės išeiti basomis į kiemą, nuvažiuoti prie vandens telkinio? Ne problema! Sveikatos taką, kuriuo vaikščiodami galėsite pasimasažuoti pėdas, įsirenkite savo balkone.

Prisirinkite smulkių ir stambių akmenukų, kankorėžių, smėlio, žvyro, spyglių, šakelių, supilkite juos į atskiras dėžes – ir basų kojų takas paruoštas. Reguliariai bent kartą per dieną pastovėkite ant šių paviršių, paspauskite juos pėdomis – organizmas už tai tikrai padėkos.

Panašūs refleksoterapiniai basų kojų takai pastaruoju metu įrenginėjami vis daugiau vietų visoje Lietuvoje ir sulaukia vis daugiau juos išbandyti norinčių smalsuolių. Vienas žinomiausių tokių takų, pavadintas S.Kneipo vardu, yra įrengtas Birštone. Vokiečių dvasininkas Sebastijanas Kneipas XIX a. sukūrė holistinį sveikatos gerinimo metodą, akcentuojantį pėdų stimuliavimo skirtingais paviršiais bei temperatūra svarbą. Būtent šiuo principu paremti basų kojų takai.

Birštono turizmo informacijos centro tinklalapyje teigiama: „Vaikštant basomis įvairiais paviršiais, spaudžiami pėdose esantys aktyvūs taškai, kurie tiesiogiai siejasi su kūne esančiais organais. Švelnių paviršių spaudimo jėga į šiuos taškus yra tolygesnė, vienodesnė, tad labiau aktyvinama centrinė nervų sistema – tai ramina, atpalaiduoja. Aštresnių paviršių spaudimo į šiuos taškus jėga yra skirtinga, todėl labiau veikiama širdies kraujagyslių sistema, stimuliuojamas, aktyvinamas organizmas.“

Malonus atsipalaidavimas namie

Neturint galimybės vaikščioti basomis, taip pat šaltuoju metų laiku pėdas pamasažuoti pirštais arba specialiu masažuokliu gali specialistas arba bet kuris artimas žmogus. Galima atlikti ir savimasažą. Nebūtina mokėti sudėtingų masažo technikų, yra daugybė pėdų masažo būdų, kuriuos nesunku išbandyti namuose ir nesimokius masažo paslapčių.

Prieš masažą paprastai siūloma pasidaryti šiltą pėdų vonelę su eteriniais aliejais ir druskomis (trukmė 10–15 min) ir nušveisti jas su pemza, stambesne druska, malta kava ar specialiais šveitikliais.

Masažuojamasis turėtų patogiai atsigulti ant nugaros, kad pėdos būtų viename lygyje su galva – taip lengviau cirkuliuos kraujas ir limfa, ir procedūra bus veiksmingesnė. Masažuotojas įsitaiso kojūgalyje veidu į pėdas.

Masažą atliekant pačiam sau, patogiausia užsikelti pėdą ant kitos kojos kelio.

Masažui rekomenduojama naudoti bekvapius arba eteriniu aliejumi praturtintus masažo aliejus, kūno sviestus, rankoms skirtus kremus ir pan.

Kiekvienam organui – kitas taškas

Namų sąlygomis pagerinti sveikatą galite ir sau ar artimam žmogui atlikdami akupresūrinį masažą, t. y,. spaudydami pėdose esančius biologiškai aktyvius taškus. Pagal tradicinę kinų mediciną, taip masažuojant tam tikras pėdų vietas, numalšinamas atitinkamų kūno dalių skausmas.

Masažuodami didįjį kojos pirštą galite pagerinti ausų, nosies, akių, smegenų veiklą. Padidės darbingumas, greičiau praeis peršalimo simptomai, galvos skausmas ar depresija. Profilaktiškai ar susirgę angina, balso stygų uždegimu, spaudykite arba dygliuotu žiedeliu masažuokite didžiojo piršto antrąjį narelį. Esant ausų uždegimui, pablogėjus klausai, kuo dažniau spaudykite ir masažuokite didžiojo kojos piršto viršutinįjį narelį, ypač iš šonų.

Jeigu yra silpnesni bronchai ar plaučiai, sergate astma, bronchitu, alergija, vargina plaučių ar širdies ligos, sutriko kraujospūdis, maigykite pado pagalvėlę, esančią po didžiuoju pirštu – čia yra plaučius, bronchus ir širdį atitinkantys taškai.

Esant virškinamojo trakto sutrikimams, jei blogai funkcionuoja žarnynas, užkietėję viduriai, pučia pilvą, sutrikusi medžiagų apykaita, masažuokite pėdos centrą (patį pado vidurį ir keltį).

Jei kankina gastroezofaginis refliuksas, padidėjęs arba sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, sergate dvylikapirštės žarnos ar skrandžio ligomis (opalige, gastritu), kuo dažniau masažuokite kulnų centrus.

Ginekologinių ligų profilaktikai ar gydymui, esant skausmingoms mėnesinėms veiksminga masažuoti ir maigyti tarpupirščių pagalvėles, esančias tarp trečio ir ketvirto, antro ir trečio bei ketvirto ir penkto kojų pirštų (skaičiuojant nuo didžiojo, t. y. nuo nykščio).

Rekomenduojami video