Dėl ilgo žiūrėjimo į išmaniųjų prietaisų ekranus, sėdimo darbo prie kompiuterio ir poilsio režimo nesilaikymo kenčia ne tik stuburas, sąnariai, bet ir akys. Kaip prižiūrėti šį svarbų organą, ypač koronaviruso pandemijos metu?

Mechaninis barjeras

Lietuvos ir užsienio ekspertai pripažįsta, yra viena iš priemonių, leidžiančių apsisaugoti nuo koronaviruso, yra akiniai. Bet kuri akinių rūšis sukuria tam tikrą mechaninį barjerą tarp žmogaus kūno ir koronaviruso. Jie apsaugo nuo mūsų pačių nevalingų judesių, kuomet norime patrinti iš nuovargio perštinčias akis. Akiniai – fizinis barjeras, neleidžiantis žmonėms liesti akių gleivinės, kas ir sukelia didžiausią riziką virusui patekti į organizmą.

Dažniausiai, kalbant apie apsaugą nuo koronaviruso, minimos rekomendacijos dėvėti kaukes, tačiau ekspertai mano, kad jų naudojimas yra daug efektyvesnis kartu su akiniais. Būtent todėl sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojai saugo ne tik savo rankas, burną ar nosį, bet ir akis.

„Jei norime patikimiau apsisaugoti nuo infekcijos, turime kartu su kaukėmis nešioti ir akinius. Tam tinka tiek korekciniai, tiek įprasti akiniai nuo saulės. Tačiau yra dvi labai svarbios sąlygos – kad suteiktume sau maksimalią apsaugą, akiniai turi būti gerai prigludę prie veido ir būti kuo didesni“, – teigia gydytoja oftalmologė Vaiva Nasvytienė.

Kenkia saulės spinduliai

Dauguma Lietuvos gyventojų didžiąją paros laiko dalį praleidžia dirbdami kompiuteriu, intensyviai žiūrėdami į monitorius ar išmaniųjų įrenginių ekranus, kuriuose skaito naujienas, tikrina elektroninį paštą. Nederėtų pamiršti ir televizorių, nes jie taip pat yra intensyvus mėlynosios šviesos šaltinis.

Nuo kenksmingos mėlynosios šviesos, kurią skleidžia išmaniųjų įrenginių ekranai, nuo šios šviesos sukeliamo nuovargio ir regos sutrikimų taip pat gali padėti akiniai.

„Dirbdami nuotoliniu būdu, su elektroninių prietaisų pagalba nuolat palaikome ryšį su pasauliu. Štai kodėl labiau nei bet kada esame intensyviai veikiami mėlynos-violetinės apšvitos arba, kitaip tariant, HEV spindulių, sklindančių iš išmaniųjų ekranų. Būtent jie lemia didesnį akių nuovargį, kuris turi tiesioginę sąsają ir su bendra mūsų savijauta. Kad dar labiau nepakenktume savo akims, specialistai rekomenduoja net ir tiems, kuriems nereikia korekcinių akinių, dėvėti specialia danga padengtus akinius darbui su kompiuteriais, kurie padės apsaugoti akis nuo HEV spindulių ir užtikrins mažesnį akių nuovargį“, – sako optometrijos specialistas Aivaras Daukontas.

Tiems, kurie turi galimybę būti lauke, specialistai pataria saulėtą dieną nepamiršti akinių nuo saulės su ultravioletinių spindulių filtru. Tokia apsauga svarbi todėl, kad intensyvi spinduliuotė gali paspartinti tokias ligas kaip katarakta ar su amžiumi atsirandanti geltonosios dėmės degeneracija. Jei diena vėjuota, akiniai nuo saulės taip pat padės apsaugoti akis nuo sudirginimo. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kurių akys jautresnės ir dažnai yra išsausėjusios arba ašaroja.

Kaip dezinfekuoti akinius

Pandemijos metu akinių nešiojimas tapo patikimu higienos užtikrinimo metodu. Tačiau būtina akinius reguliariai valyti.

Kaip tinkamai reikėtų dezinfekuoti akinius, pasakoja optometrijos specialistė Alina Kierienė: „Akinius reikia valyti kelis kartus per dieną. Ypač rekomenduojama tai daryti, jei buvote lauke. Galima nupurkšti juos specialiu dezinfekcijos skysčiu arba valyti šiltu vandeniu su muilu ar švelniu plovikliu. Reikia vengti skysčių su acetonu ar alkoholiu, nes jie gali sugadinti akinių rėmelius arba lęšių dangas, kurios užtikrina matymo komfortą ir lęšių ilgaamžiškumą. Dezinfekuojant akinius, negalima pamiršti ir nosies atramėlių bei akinių kojelių, nes būtent jos turi tiesioginį sąlytį su oda. Tai galima padaryti naudojant švarų dantų šepetėlį su lašeliu ploviklio po tekančio vandens srove.“

Beje, būnant lauke pandemijos laikotarpiu nerekomenduojama dėti akinių ant galvos.

Nelieskime akių

Akių ligų gydytojas dr. Paulius Rudalevičius pirmiausia pataria niekada neliesti ir netrinti akių, ypač nešvariomis rankomis. Jei kas nors įkrito į akį ar atsirado stiprus poreikis jas paliesti, prieš tai kruopščiai derėtų nuplauti rankas vandeniu ir muilu.

„Kiekvieną kartą primenu pacientams, kad negalima trinti akių. Tokiu būdu į organizmą gali lengvai patekti bakterijos ir virusai. Taip pat intensyvus ir dažnas akių trynimas gali sukelti keratokonusą. Tai ragenos liga, kurios metu ragena įgyja netaisyklingą kūgio formą. Pagrindiniai ligos požymiai: centrinis ar paracentrinis ragenos išplonėjimas, statesnė forma ir refrakcinės ydos (trumparegystė, astigmatizmas)“, – primena ir gydytoja oftalmologė V.Nasvytienė.

Ypač atsargiems gydytojas P.Rudalevičius pataria būti nešiojantiems kontaktinius lęšius. „Liečiant kontaktinį lęšį, automatiškai vyksta sąlytis su akimi, todėl vėlgi padidėja viruso patekimo į organizmą tikimybė. Akiniai šiuo atveju yra geresnė alternatyva, nes neturėsite akių kontakto su pirštais ir patys akiniai dalinai veiks kaip barjeras, kad virusas nepatektų ant akies junginės“, – sako P.Rudalevičius.

Svarbu ir mityba, ir aplinka

„Jei norite saugoti savo akis, labai svarbu gerti pakankamai vandens. Skysčių balansas palaiko tinkamą drėgmę akies paviršiuje ir yra būtinas optimaliems fiziologiniams procesams akies viduje. Akims taip pat naudingi vitaminai A, C, E, Omega-3, beta karotenas, liuteinas. Reikėtų pasirūpinti, kad jų pakankamai gautumėte su maistu ar maisto papildais“, – rekomenduoja dr. P.Rudalevičius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tinkamą makiažo nusivalymą, ypač aplink akis. Mat tušo ir šešėlių likučiai yra labai palanki terpė virusams ir bakterijoms – jie taip pat gali sukelti akių uždegimą.

„Jei dirbate nuotoliniu būdu, pasistenkite susikurti ergonomišką darbo aplinką. Nuolat vėdinkite patalpas, pasirūpinkite tinkamu atstumu iki kompiuterio, apšvietimu (kad šviesa nesklistų tiesiai į ekraną). Kas 20 minučių darykite trumpas 10–20 sekundžių pertraukėles ir pažiūrėkite į skirtingu atstumu esančius objektus. Pakeitus nuotolį, akys atsipalaiduos. Taip pat rekomenduojama kas valandą daryti 5–10 min. pertrauką ir pasimankštinti ar pasivaikščioti – tai pailsins ne tik akis, bet ir visą kūną“, – pataria akių ligų gydytojas.

Jei sunku pakliūti pas gydytoją

Dėl didelių eilių ir paslaugų ribojimo negalintiems greitai pakliūti pas akių gydytoją P.Rudalevičius pataria: „Jei turite lėtinių akių ligų, galite nesijaudinti – per kelis mėnesius situacija paprastai kritiškai nepablogėja. Tačiau jei įvyko kas nors neįprasto, pavyzdžiui, staiga pablogėjo matymas viena akimi, visai sutriko rega ar atsirado vadinamasis juodos užuolaidos pojūtis, reikėtų sunerimti. Tokiais atvejais susisiekite su gydymo įstaiga, kur esant galimybei jus apžiūrės skubią pagalbą teikiantis akių gydytojas.“

Akių mankšta

Specialistų teigimu, akių mankštos pratimai stiprina akių raumenis, mažina akių įtampą. Jie ne tik padeda išsaugoti sveikas akis, bet ir gali pagerinti susilpnėjusį regėjimą.

Akių pratimus rekomenduojama atlikti trumpai, kiekvieną pratimą po keletą kartų, bet dažnai (tris ar keturis kartus per dieną). Vienas iš jų – akių atpalaidavimas. Stipriai užsimerkite, pabūkite 3–5 sekundes ir vėl atsimerkite. Šis pratimas atpalaiduoja akių raumenis ir gerina kraujotaką.

Kitas specialistų rekomenduojamas pratimas – patrinti delnus vieną į kitą, kad pajustumėte šilumą. Pridėkite juos prie akių taip, kad akies obuolys atsidurtų maždaug delno viduryje. Alkūnėmis pasiremkite į kelius arba stalą ir ramiai pabūkite tamsoje bent kelias minutes.

Mirksėkime. Mirksint ašaros sudrėkina akies paviršių, todėl akys ne taip greitai sausėja. Normaliai žmogus mirksi apie 15 kartų per minutę, tačiau dirbant kompiuteriu į ekraną žiūrime įtemptai, todėl mirksima kelis kartus rečiau, taip ašarų gaminasi ir išsiskiria mažiau.

Nesukiodami galvos pažiūrėkite į viršų ir į apačią, į kairę ir į dešinę; akimis sukite 5–6 ratus į vieną, po to – į kitą pusę; nesukdami galvos akimis 5–6 kartus pieškite aštuoniukę.

Ištieskite ranką į priekį ir, žiūrėdami į smilių, artinkite jį nosies link, kol pradės dvejintis akyse. Kartokite 6–8 kartus.

Birutė Litvinaitė