Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Tylesnė aplinka – sveikesnis žmogus

Ar kada nors jautėtės pavargęs nuo triukšmo? Pavyzdžiui, vėlyvą vakarą sklindančio iš švenčiančių kaimynų buto? O langus vakare, kai šiek tiek atlėgsta dienos karštis ir būtų galima įsileisti į namus gaivaus oro, irgi teko uždaryti, nes kieme kas nors triukšmavo? Tiesa, ne visada triukšmo išvengti taip paprasta, o jis, pasirodo, ne tik mus erzina ir trukdo užmigti – fiziologinė ir psichologinė triukšmo įtaka mūsų sveikatai gerokai didesnė.

Ne tik klausos nuovargis

Triukšmas ne tik dirgina – jis gali pažeisti klausą, dėl triukšmo gali sumažėti darbo kokybė ir gebėjimas mokytis, padidėti stresas, sutrikti miegas. Ilgalaikis triukšmas gali sukelti net rimtų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, gali padidėti kraujospūdis,vystytis širdies ir kraujotakos sistemos ligos, įvykti insultas. Ir atvirkščiai – tylesnėje aplinkoje gyvenantys žmonės jaučiasi geriau, todėl ne be reikalo vienas iš gyvenamosios vietos kokybės vertinimo kriterijų yra garsinė aplinka. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, palyginti su kitomis aplinkosaugos sritimis, aplinkos triukšmo lemiama ligų našta – per metus prarandami sveiko gyvenimo metai – yra antra po aplinkos oro taršos lemiamos ligų naštos.

Specialistai triukšmą pagal poveikį žmogaus organizmui skirsto į tiesioginį ir netiesioginį. Tiesioginis poveikis – tai akustinė trauma, klausos nuovargis, dėl triukšmo įtakos atsiradęs kurtumas, o netiesiogiai triukšmas veikia ir kraujotakos, virškinimo, endokrininę, centrinę nervų sistemas, net kaulus bei raumenis, remdamiesi mokslininkų tyrimais teigia Klaipėdos rajono Visuomenės sveikatos biuro specialistai.

Akustinę traumą, dėl kurios žmogus gali staiga apkursti, imti labai skaudėti ausis, svaigti galva, gali sukelti labai didelio stiprumo – 130 decibelų (dB) ir daugiau – trumpalaikis triukšmas, pavyzdžiui, reaktyvinio lėktuvo, arti įvykusio sprogimo ar šūvio garsas. Kai kada akustinę traumą patyręs žmogus net praranda sąmonę.

Klausos nuovargiu vadinamas laikinas klausos jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto kelias valandas ar dienas veikiant intensyviam triukšmui. Jis praeis ir klausa vėl sugrįš perėjus į tylesnę aplinką. Tačiau jei situacija kartojasi, klausa palaipsniui silpnėja ir vystosi įvairaus laipsnio kurtumas. Dėl triukšmo apkurtęs žmogus blogiau girdi aukštų dažnių (virš 4 000 Hz) garsus, bet neblogai girdi kalbą, radiją, televiziją, nes jų garsas yra žemo ir vidutinio dažnio (200–4 000 Hz). Tačiau ir toliau būnant triukšmingoje aplinkoje, liga progresuoja, ir žmogus pradeda negirdėti ne tik aukštų, bet ir vidutinių bei žemų dažnių garsų, o ilgainiui gali išsivystyti dalinis arba visiškas kurtumas.

Netiesioginio triukšmo įtaka sveikatai priklauso nuo jo intensyvumo ir poveikio trukmės, nes triukšmas per centrinę nervų sistemą mus veikia kaip ilgalaikis lėtinis stresas ir sutrikdo organizmo veiklą. Anot Klaipėdos rajono Visuomenės sveikatos biuro specialistų, dėl to gali paūmėti hipertoninė ir išeminė širdies liga, aterosklerozė, vystytis skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtiniai uždegimai, opaligė, neurozė, gali sutrikti endokrininės sistemos veikla ir kt.

„Palyginti nestiprus apie 60 dB triukšmas jau gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, spengimą ausyse, žmogaus kraujotakos sistema apkraunama gerokai daugiau nei normaliomis sąlygomis. Moksliniai tyrimai rodo, kad ir apie 42 dB triukšmas gali sukelti miego sutrikimus, o ilgainiui ir nemigą. Triukšmo patologijos laipsnis priklauso nuo jo intensyvumo ir poveikio trukmės“, – aiškina jie ir pabrėžia, kad triukšmas gali net 10–25 proc. sumažinti fizinį ir protinį darbingumą, pabloginti žmogaus klausos ir regos sensomotorinių reakcijų greitį, judesių koordinaciją, net padidina riziką patirti traumą.

V. Uscila

Kova su triukšmadariais

„Jei žmonės gyvens tylesnėje aplinkoje, jų fizinė ir psichinė sveikata bei gyvenimo kokybė tikrai pagerės, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Uscila, pabrėždamas, kad būtent dėl to nuosekliai siekiama sumažinti triukšmą mūsų aplinkoje.

Šiuo metu ramybės laikas gyvenamosiose patalpose Lietuvoje yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto, todėl jei tuo metu gretimame bute, laiptinėje ar kieme kas nors triukšmauja, galima kreiptis į policiją, kad ji triukšmadarius sudrausmintų. Be to, gyventojų prašymus ir skundus dėl transporto bei pramoninio triukšmo nagrinėja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Yra ir kitų galimybių sumažinti buitinį bei žmonių pramoginės veiklos keliamą triukšmą ir kovoti su triukšmadariais, ypač vasarą, kai jo, palyginti su kitais metų laikais, padaugėja. Dažniausiai gyventojai skundžiasi iš laisvalaikio leidimo vietų pro atvirus langus ir duris sklindančiu triukšmu. Triukšmingi neretai būna ir lauke organizuojami renginiai. Todėl, siekdamos sumažinti triukšmą, savivaldybės nustato muzikinių ir kitų masinių renginių trukmę, prižiūri, kaip laikomasi triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių, kuriose nustatyti reikalavimai, padedantys spręsti su viešosios rimties trikdymu ar viešosios tvarkos pažeidimais susijusias problemas.Savivaldybės gali riboti laiką, kai leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas, kuriose draudžiama jais prekiauti, o mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose įrengtose prekybos ir viešojo maitinimo vietose galima vykdyti tik tokiu atveju, jei tam neprieštarauja namo gyventojai.

Pasak V.Uscilos, siekdamos efektyviau spręsti dėl triukšmo viešose vietose kylančias problemas, savivaldybės turėtų atsižvelgti į gyventojų nusiskundimus dėl triukšmo laisvalaikio leidimo vietose ir imtis prevencinių priemonių, kad viešoji tvarka ir rimtis nebūtų pažeista.

„Taigi, daugeliu atvejų triukšmas, sklindantis iš laisvalaikio objektų, gali būti pažabotas gyventojams imantis pilietinės iniciatyvos“, – sako V.Uscila, ragindamas gyventojus nesitaikstyti su trikšmadariais. Pašnekovas primena: jeigu žmogų vargina spengimas ausyse ir praėjus kelioms valandoms po to, kai jis kurį laiką praleido triukšmingoje aplinkoje, arba jaučia, kad neprigirdi, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Triukšmą sumažinti realu

Anot V.Uscilos,, atsižvelgiant į žalingesnį infragarso ir žemo dažnio garsų poveikį visuomenės sveikatai, palyginti su įprastu triukšmu, visai neseniai pakeistoje Lietuvos higienos normoje infragarso bei žemo dažnio garsų ribiniams dydžiams gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose nustatyti griežtesni reikalavimai, palyginti su tais, kurie taikomi įprastam triukšmui vertinti.“

Laukiant naujų PSO rekomendacijų dėl aplinkos triukšmo Europos regionui, Lietuvoje pradėti rengti ir nauji triukšmo ribinius dydžius reglamentuojančių higienos normų pakeitimai. Be to, siekiant sumažinti žalingą triukšmo poveikį visuomenės sveikatai, patvirtinta nauja tvarka, kaip didžiuosiuose šalies miestuose ir didžiausio intensyvumo keliuose bei geležinkeliuose bus sprendžiamos transporto keliamo triukšmo valdymo problemos.

„Iki šiol šalies savivaldybės triukšmo problemą spręsdavo kiekviena savaip, o dabar Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybės, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Lietuvos transporto saugos administracija turės laikytis bendros tvarkos planuodamos transporto triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, skirtas triukšmingiausiose vietovėse gyvenantiems žmonėms apsaugoti“, – pasakoja V.Uscila ir priduria, kad visai išvengti triukšmo nepavyks, tačiau jį sumažinti galima.Siekiama, kad vietose, kuriose viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, triukšmas kas 5 metus mažėtų po 2,5 proc. ar daugiau.

 

Viktorija Mitkutė

 

Gyventojai, besiskundžiantys dėl kaimynų keliamo ar iš gatvės sklindančio triukšmo

(Europos Komisijos statistikos agentūros EUROSTAT 2016 m. duomenys)*

 

Šalis Triukšmu besiskundžiančių gyventojų dalis (proc.)
Europos Sąjunga (ES-28) 17,9 (vidurkis)
Malta 26,2
Vokietija 25,1
Nyderlandai 24,9
Portugalija 23,1
Rumunija 20,3
Graikija 19,9
Liuksemburgas 19,7
Danija 18,2
Šveicarija 17,8
Prancūzija 17,7
Austrija 17,3
Švedija 17,1
Jungtinė Karalystė 17,0
Ispanija 16,2
Italija 16,2
Belgija 15,6
Kipras 15,6
Čekija 14,5
Lietuva 13,4
Slovėnija 13,4
Latvija 13,3
Lenkija 13,0
Serbija 12,2
Vengrija 12,2
Slovakija 12,1
Suomija 12,0
Estija 10,4
Norvegija 10,1
Bulgarija 10,0
Kroatija 8,5
Airija 7,9
Makedonija 7,4

Rekomenduojami video