Pavasarį „Spinter“ atliktas tyrimas parodė, kad negaluojant širdžiai visuomenė pirmiausia rinktųsi gudobelės (37 proc.), tuomet valerijono preparatus (30 proc.). Sukatžolei prioritetą teiktų 6 proc. apklaustųjų. Tačiau paskatinti kitų – artimųjų, vaistininko, mediko – žmonės gydytųsi sukatžolės preparatais. Daliai šio augalo pasirinkimą nulemtų ir ankstesnė sėkminga patirtis, kuomet sukatžolė padėjo numalšinti širdies negalavimą.

Sukatžolės galima užsiauginti patiems

Žolininkė Danutė Kunčienė sako, jog visi trys augalai gerina ne tik širdies veiklą ir kraujotaką, bet ir virškinimo sistemą: „Kiekvienas mūsų organas yra veikiamas po visą kūną išsiraizgiusių nervų, tad širdies ir kitokių problemų atsiranda tuomet, kai tik šie pajunta kokią nors įtampą. O šiame laikmetyje jos turime atlaikyti tikrai nemažai.“

Sukatžolę žolininkė pataria vartoti vyresnėms moterims, prasidėjus menopauzei arba esant gausioms, skausmingoms mėnesinėms. Tačiau besilaukiančiosioms reikėtų jos vengti, nes ši vaistažolė atpalaiduoja gimdos raumenis.

„Prisimenu, kaip močiutė vakarais mums ruošdavo iš jos arbatą, kad geriau miegotume, ir gerdavo pati, nes jos kraujo spaudimas buvo labai žemas. Būdavo, sukatžolės žiedų įmaišydavo ir į sriubas, sakydama, kad pilvai „neurgs“. Tad sukatžolė ir jos preparatai naudingi, jei valgote daug baltyminio maisto: lęšių, pupelių“, – patirtimi dalijasi D.Kunčienė.

Jei yra galimybė, šio vaistinio augalo žolininkė pataria užsiauginti patiems, pavyzdžiui, įsigijus daigelių Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriuose Kaune ar Klaipėdoje. Daug įtakos augmenijai daro dirvožemis, kuriame ji veši – vieniems reikalingas „sotesnis“, o kiti, taip pat ir sukatžolė, geriau jausis skurdesnėje, natūralesnėje aplinkoje.

Sukatžolių likę ir senesnėse kaimo sodybose, kartais sėklos išsibarsto ir augalų galima rasti pamiškėse, tačiau, kaip minėta anksčiau, ne visi jas pažįsta ir žino jų naudą. Jei jau pavyko atskirti sukatžolę, D.Kunčienė pataria neskinti jos iš bet kur, pavyzdžiui, ligoninės teritorijoje – augalai yra gyvos būtybės ir surenka informaciją bei energiją ne tik iš dirvožemio, bet ir iš aplinkos.

Veiksmingas senovinis receptas

Gudobelių sezonas prasideda dar pavasarį – vertingi jų pumpurai, lapai, žiedai, o užvis daugiausia naudos atneša mišinys, nes augalo visuma, pažymi žolininkė, stipresnė nei kažkuri jo dalelė. Savo reikmėms gudobelių uogų galima prisirinkti patiems, iš sėklų netgi pasigaminti kavos pakaitalą. Gudobelių tinktūrą D.Kunčienė vadina širdies duona ir dalijasi receptu, kuris padėdavo jos tėveliui, turėjusiam širdies problemą.

„Dabar jį naudoju ir pati, rekomenduoju, jei kas prašo patarimo, kaip natūraliu būdu nuraminti širdį, pagerinti miegą. Taigi šventą dieną prieš pilnatį reikia prisirinkti gudobelės žiedų, saują jų įberti į 100 g karšto lydyto sviesto. Tuomet neužverdant pakaitinti, palikti, kitą dieną vėl pašildyti ir taip daryti tris dienas. Galiausiai nukošti, pasigamintą gudobelių žiedų sviestą išoriškai pagal laikrodžio rodyklę tepti širdies plote ir kalbėti maldelę: „Širdele širdele, tu mano vienintelė, tu man pati brangiausia, aš tave labai myliu, tu man labai svarbi, nusiramink, viskas bus gerai“, – patirtimi dalijasi žolininkė.

Tyrimai rodo, jog valerijono šaknis malšina ir fizinį, ir psichologinį stresą, slopina irzlumą, įtampą, nerimą, gerina kraujospūdį. Kaip ir sukatžolė, jis naudingas kenčiant mėnesinių skausmus ir, žinoma, turint miego sutrikimų. Tad jei, pavyzdžiui, laukia ilga kelionė automobiliu, kurioje teks vairuoti, D.Kunčienė pataria rinktis ne valerijonų, o sukatžolių tinktūrą: „Abi pagerins savijautą ir nuramins, tačiau sukatžolės preparatas taip nemigdys, kaip valerijonų.“

Žolininkė akcentuoja, jog didžiausia augalų nauda atsiskleidžia tuomet, kai jie naudojami ilgesnį laiką. Taip pat priduria, jog ne tik augmenija, bet ir žmogaus rankos, mąstymas turi gydomųjų galių – veiksmingiausiai jos atsiskleis tik su meile, dėkingumu bei nuolankumu nuskynus ir prie skaudančios vietos pridėjus augalą.