Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Traumos trikdo senjorų gyvenimą

Senyvo amžiaus žmonės dažniau patiria traumų, nes jų reakcija lėtesnė, paslydus jiems sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Pargriuvę senjorai dažniau susilaužo galūnes, o kaulai sunkiau suauga.

Kokie slypi pavojai

„Traumos, patiriamos pargriuvus, – viena iš aktualiausių vyresnių žmonių sveikatos problemų, – teigė Kretingos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Karolina Skominienė. – Traumų pasekmės gerokai sutrikdo žmonių sveikatą, didina socialinę izoliaciją ir pablogina gyvenimo kokybę.“

Dėl sužalojimų, patirtų pargriuvus, sutrinka sveikata, sumažėja mobilumas bei savarankiškumas, neretai tenka gydytis ligoninėje, prastėja psichinė sveikata. Stipriau ar silpniau susižaloja nuo 11 iki 30 proc. griuvusiųjų: vieni atsiperka odos nubrozdinimais, kiti susižeidžia kur kas rimčiau – susitrenkę patiria kraujo išsiliejimą, patempia sausgysles ,susilaužo kaulus. Grėsmingiausios sveikatai yra šlaunikaulio viršutinės dalies traumos.

Dažniausiai parvirstama artimoje aplinkoje: namuose (71,8 proc.), lipant iš lovos (14,3 proc.), vonios kambaryje (2,4 proc.). Taip pat neretai dėl prasto oro ar slidžios kelio dangos tokios nelaimės ištinka lauke. Griūvama ne tik dėl nesaugios aplinkos, kartais išlaikyti pusiausvyros nepavyksta dėl ligos ar vartojamų vaistų poveikio.

Dažniausiai pasitaikantys pavojingi aplinkos veiksniai yra blogas apšvietimas, slidžios grindys, nepritvirtinti, suplyšę kilimėliai, stori kilimai, už kurių lengva užkliūti, laiptai be apsauginių turėklų. Taip pat slidūs, aplūžę ar per aukšti laiptai, slidi vonia, miegamajame – per aukšta lova. Paslysti galima vaikštant kambariuose tik su kojinėmis, slidžiomis šlepetėmis, o lauke rizika pargriūti padidėja avint sezonui nepritaikytą avalynę, dėvint per ilgus drabužius, už kurių galima užkliūti.

Senstant blogėja regėjimas, lėtėja reakcijos greitis, sumažėja raumenų jėga, sąnarių judrumas, atsiranda senatviniai eisenos ir pusiausvyros pakitimai. Paūmėjusios lėtinės ligos gali gerokai pabloginti bendrą būklę ir padidinti riziką parpulti. Dažnesnės ligos ir negalavimai, dėl kurių padidėja pavojus pargriūti, yra katarakta, glaukoma, demencija, Parkinsono liga, širdies ir kraujagyslių ligos, galvos svaigimas, osteoporozė, artrozės, pėdų problemos, aritmijos.

Elkitės atsargiai

Paklausta, ką daryti, kad senyviems žmonėms rizika parpulti kiek įmanoma sumažėtų, K.Skominienė teigė, jog senjorai turėtų reguliariai tikrintis dėl kaulų osteoporozės ir rūpintis jos profilaktika, papildomai vartoti kalcio ir vitamino D. Taip pat, pasak gydytojos, labai svarbu reguliariai mankštinantis, stiprinti raumenis ir judesių koordinaciją, pusiausvyrą.

Senjorams, turintiems didesnę riziką griūti, rekomenduojama naudotis pagalbinėmis priemonėmis – lazda, vaikštyne. Šaltuoju metų laiku, iškritus sniegui ar šaligatvius padengus ledui, patartina avėti batus neslystančiais padais. Ne mažiau svarbu pasirūpinti saugia aplinka namuose: ant grindų nedengti apiplyšusių, slidaus pagrindo kilimų, surinkti besimėtančius ant žemės daiktus.

R. Dovydėno nuotr.

Kaip išvengti traumų lauke?

Naudokitės lazdele, ji padės išlaikyti pusiausvyrą.

Eikite mažais žingsniais, stenkitės, kad kūno pusiausvyros centras visada būtų tiesiai virš pėdų.

Jeigu žinote, kad teks eiti slidžia kelio danga, apsiaukite patogius lygiapadžius batus guminiais padais.

Nelaikykite rankų kišenėse.

Vienu metu neneškite daug sunkių pirkinių krepšių, ypač lipdami laiptais.

Tamsiu paros metu būtinai naudokite šviesą atspindinčius atšvaitus, neapšviestose gatvėse pasišvieskite žibintuvėliu.

Lipdami laiptais, į transporto priemonę ar iš jos, laikykitės už turėklų, stebėkite kliūtis kelyje.

Vedžiodami šunį lauke būkite labai atidūs, nes gyvūnui patempus pavadį lengva prarasti pusiausvyrą.

Iš sėdimos padėties kelkitės lėtai, kad neapsvaigtų galva.

Nebijokite prašyti pagalbos (atsistojant, lipant laiptais, einant slidžiu keliu ir pan.).

Reguliariai mankštinkitės, nes dėl fizinio aktyvumo stiprėja raumenys, sąnariai, kaulai, tampa lengviau išlaikyti pusiausvyrą.

Pirmoji pagalba

Išnirus sąnariui, persmelkia aštrus skausmas jį judinant. Tokiu atveju svarbiausia patiems nebandyti grąžinti į vietą išnirusio organo. Ant sužeistos vietos galima dėti šaltą kompresą.

Esant atviram kaulo lūžiui, sužeista vieta smarkiai kraujuoja, tad pirmiausia reikėtų sustabdyti kraujavimą tvarsčiais arba kita tvirta medžiaga, kokią tuo metu įmanoma gauti. Svarbu, kad lūžio vieta taptų nejudri.

Įvykus uždaram kaulo lūžiui, sužeista vieta pradeda staigiai tinti, atsiranda kraujosruvų, sužeista kūno dalis tampa nejudri, jaučiamas stiprus skausmas ir dažnai sutrinka koordinacija. Tokiu atveju reikėtų imobilizuoti sužeistą vietą.

Patyrus sunkią stuburo ar galvos traumą, svarbiausia, kad nukentėjusysis kuo mažiau judėtų, kol bus suteikta profesionali pagalba.

Patyrę sunkią traumą visada kvieskitės greitąją pagalbą arba nuvykite į artimiausią gydymo įstaigą.

 

Parengė Lijana Cibulskienė

Rekomenduojami video