Įvairias odos ligas, pavyzdžiui, atopinį dermatitą, sukeliantys alergenai įtakos sveikatai neturės, jei organizme nebus į šiuos alergenus reaguojančių medžiagų, kaip teigia žolininkė Nijolė Degutienė. Pasak jos, tai pasiekti labiausiai padeda tinkama mityba. Žolininkė įspėja, kad susirgti įvairiomis odos ligomis galima ir per dažnai prausiantis.

Ar atopinį dermatitą galima išgydyti natūraliomis priemonėmis?

Tik jomis ir galima. Atopinis dermatitas, dar vadinamas neurodermitu, ypač paūmėja patyrus stresą. Tai yra alerginė liga, o alergija visada yra vienokių ar kitokių medžiagų pertekliaus mūsų organizme pasekmė. Tokios medžiagos į organizmą patenka tik su maistu. Odą tepti, gydyti žolelėmis ir kitokiais būdais nėra prasmės, jei nereguliuojama mityba.

Tad pirmiausia reikėtų atsirinkti, kurie maisto produktai mums tinka, o kurie – ne. Kai į kraują patenka virusas, kraujas ima gaminti antigenus ir apsupa tą virusą klampia mase. Tą patį jis daro su maistu gaunamomis ir mums netinkančiomis medžiagomis. Tad kraujas, užuot kovojęs su ligų sukėlėjais, kovoja su medžiagomis, kurios yra iš pažiūros mums nepriešiškos.

Norint sužinoti, kurie produktai netinka, galima atlikti maisto testą. Atlikęs tokį testą, dažnas nustemba sužinojęs, kad daugelis kasdien vartojamų produktų (pavyzdžiui, pipirai, imbieras ar kitokie prieskoniai) jam visiškai netinka. Nustoję valgyti tokį netinkamą maistą, negauname medžiagų, kurios ir sukelia atopinį dermatitą.

Kas dar sukelia atopinį dermatitą?

Organizmą veikia ir aplinkoje esantys alergenai: dulkės, žiedadulkės, pelėsiai, naminių gyvūnų plaukai. Bet jie organizmo neveikia tada, kai jame nėra į juos reaguojančių medžiagų. Jei taisyklingai maitinamės, aplinkos alergenai mums nekenksmingi. Taip pat yra kontaktinių alergenų (pvz., nikelis, chromas, kosmetika, parfumerija), kurie sukelia alerginę reakciją suaugusiems žmonėms.

Prie ligos paūmėjimo gali prisidėti įgimtas odos sausumas. Jei su maistu gausite jums netinkamų medžiagų, o oda iš prigimties sausa, sirgsite dar labiau. Padėtį blogina dažnas maudymasis bei šarminiai muilai. Dar būna ir kitokių dirgiklių, tokių kaip karštis, šaltis, vilna, sintetika. Bet jų poveikis odai išnyksta, vėl ėmus tinkamai maitintis.

Kokios dar priemonės padėtų kovoti su atopiniu dermatitu?

Pirmiausia rekomenduočiau vartoti aktyvintąsias anglis, nes jos iš organizmo pašalina labai daug nereikalingų medžiagų. Vienai dešimčiai kilogramų rekomenduojamas vienas „angliukas“: pavyzdžiui, 70 kg sveriantis žmogus vienu kartu turėtų išgerti septynis „angliukus“.

Mūsų žarnyne kaupiasi visokios atliekos, ypač jei valgome perdirbtą maistą. Tokias atliekas pašalinti padeda ricinos aliejus. Veiksmingiausia organizmo valymo priemonė – vieną dieną pabadauti, o dieną prieš tai ir dieną po to nevalgyti baltymų, mėsos.

Yra daug vaistažolių, kurios, sergant odos ligomis, gerai valo organizmą. Pavyzdžiui, 20 g žydinčių viržių užpilame stikline verdančio vandens, palaikome tris valandas ir geriame po vieną šaukštą tris kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio.

Meškinis česnakas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat padeda valyti organizmą. Šis česnakas meškiniu pramintas todėl, kad meškos, vos tik atsibudusios iš žiemos miego, miške letenomis traukia meškinius česnakus, kemša juos ir taip valosi organizmą. Meškinių česnakų nereikia džiovinti – juos reikia vartoti žalius. Bet, kaip jau minėjau, jei nebūsite susitvarkę mitybos, norimo rezultato greitai nesulauksite.

Kraują ir kepenis valo kraujažolės, dirviniai asiūkliai, dilgėlės, ugniažolės, medetkos. Vartoti jas reikia vienodai: į puodelį vandens įberti vieną šaukštelį ir palaikyti bent pusę valandos, o geriausia – tris valandas. Dar patartina kiekvieną rytą vartoti sveikatos tyrę su spanguolėmis, citrina ir česnaku.

Minėjote, kad atopinį dermatitą gali sukelti pernelyg dažnas prausimasis. Kaip tai veikia mūsų odą ir kaip galėtume išvengti neigiamų pasekmių?

90 proc. atopiniu dermatitu sergančių ligonių odos paviršiuje randamas stafilokokas – pats pavojingiausias mikrobas. Kodėl ant odos laikosi stafilokokas? Nes, pernelyg dažnai prausdamiesi, mes panaikiname apsauginį odos barjerą, ir oda tampa atvira infekcijai. Tam, kad vėl sukurtume apsauginį barjerą, turime greitai duoti maisto bakterijoms, kurios iš karto atkuria šį sluoksnį. Ant šlapio kūno užpilame truputį aliejaus (pavyzdžiui, kokosų), gerai jį įtriname, ir oda jau apsaugota. Tepti reikia ir negražias, sergančias odos vietas.

Tam, kad sunaikintume stafilokoką, galime patys pasidaryti aliejinio tepalo. Kaip pagrindą imame puiklapių arba kokosų aliejų, dar galima pridėti šiek tiek juodgrūdžių, nimbamedžių, burnočių aliejaus. Į 50 ml šių augalinių aliejų įlašiname 60–70 lašų eukaliptų, pušų, levandų, šluotinių sėklučių, pelargonijų, mirtų, serenčių ar mirų eterinio aliejaus. Iš jų galima pasirinkti ir du ar tris aliejus, pavyzdžiui, eukaliptų ir šluotinių sėklučių (pastarasis dvidešimt kartų veiksmingesnis nei kiti eteriniai aliejai).

Kai kurie eteriniai aliejai (pavyzdžiui, cinamono, čiobrelių ir gvazdikėlių) yra labai stiprūs ir auksinį stafilokoką sunaikina 100 proc., bet pirmiausia juos būtina išbandyti įlašinus tik vieną lašą. Pabandyti galima labai paprastai: į vieną šaukštelį paprasto, bet neperdirbto aliejaus (pavyzdžiui, alyvuogių arba saulėgrąžų) įlašiname lašą cinamono, čiobrelių arba gvazdikėlių aliejaus ir patriname alkūnės įlenkimą. Jei alkūnė neparaudo, į 50 ml paruošto aliejinio tepalo galite įlašinti ir šešis lašelius.