„Sklando visokiausių gandų, kad negalima gerti vaistų nuo cholesterolio, vadinamųjų statinų. Man juos išrašė kardiologė, geriu, bet dažnai iš daugumos sulaukiu replikų, kad kvailai darau“, – rašo mūsų skaitytoja Dainora. Taigi – gerti ar negerti statinus? Kas svarbiau turintiems širdies ir kraujagyslių ligų riziką – vaistų vartojimas ar sveika gyvensena?

Du rizikos veiksniai

Statistika byloja, kad Lietuvoje tikimybė numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 4–5 kartus didesnė nei Europos šalių vidurkis.

Vienas pagrindinių kardiovaskulinių ligų veiksnių – padidėjusi cholesterolio, ypač mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, vadinamojo MTL–C („blogojo“), koncentracija kraujyje, t.y., dislipidemija. Dėl MTL–C cholesterolio pertekliaus pradeda vystytis aterosklerozė ir vainikinių arterijų aterosklerotinė liga. Išeminės širdies ligos, kitaip dar vadinamos širdies vainikinių arterijų susiaurėjimo ar jų užsikimšimo liga, pasekmė – miokardo infarktas.

Kitas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys – aukštas kraujospūdis.

Specialistų teigimu, optimali rizikos veiksnių – aukšto kraujospūdžio ir didelio cholesterolio kiekio – korekcija apsaugotų nuo mirčių, tačiau to pasiekti nepavyksta. Atlikta šalies gydytojų kardiologų apklausa parodė, kad didžioji dalis jų pacientų turi abu šiuos rizikos veiksnius ir tokių pacientų daugėja.

Prevencijos programa nepadeda

„Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje arterinė hipertenzija diagnozuota apie 700 tūkst. žmonių, dislipidemija savo paplitimu atsilieka tik truputį. Nors vis daugiau žmonių įsitraukia į Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, tačiau mirtingumas nuo šių ligų lieka per didelis. Turime pripažinti, kad situacijos ženkliai pakreipti į teigiamą pusę kol kas nepavyksta, o atsakomybę už tai turėtų prisiimti visa sveikatos sistema“, – pranešime skelbia Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė prof. Jelena Čelutkienė.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje dalyvauja 40–54 metų amžiaus vyrai ir 50–64 metų amžiaus moterys. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2021 m. programoje dalyvavo 43,7 proc. visos tikslinės populiacijos dalis, kai 2013 m. šis rodiklis siekė 28,4 proc.

Susipainioję mituose

Specialistų teigimu, diagnozavus arterinę hipertenziją ir dislipidemiją tik retu atveju pakanka pakoreguoti gyvenimo būdą – dažnai yra reikalingas medikamentinis gydymas.

Tačiau ne visi pacientai linkę atsakingai elgtis ir klausyti gydytojų rekomendacijų. Taip tvirtinta Kauno klinikų kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. dr. Olivija Gustienė.

„Yra nemažai įvairių mitų, patarimų, ką galima, o ko nebereikėtų daryti, turint tokią diagnozę. Žmonės natūraliai susipainioja, atsirenka ne tai, kas teisinga, o kas priimtina asmeniškai. Antrinės profilaktikos tikslas – kad liga nepasikartotų, kad kuo ilgiau pavyktų išlaikyti stabilią sveikatos būklę. Tad norint šį tikslą pasiekti, būtina vartoti vaistus, pakeisti kai kuriuos įpročius. Taip, psichologiškai kartais tikrai nėra lengva niekad iki tol nevartojus vaistų, pradėti juos gerti kasdien ir net ne po vieną tabletę. Žmogus išsigąsta, kartais ima nerimauti dėl šalutinio poveikio. Labai svarbu paaiškinti pacientui, kokiu tikslu vaistai yra vartojami. Žmogus turi suprasti, kad, pavyzdžiui, vaistas, skirtas kraujo spaudimui mažinti, kartu gali apsaugoti ir nuo staigios mirties, širdies ritmo sutrikimų. Kitas vaistas yra skiriamas širdies nepakankamumo ir širdies plėtimosi prevencijai, o vaistai nuo cholesterolio nėra tas pats, kas tik dieta ar papildai, nes jie veikia gerokai plačiau – mažindami uždegiminį procesą kraujagyslėse, stabilizuodami aterosklerotines plokšteles, mažina pakartotinių infarktų riziką. O štai kraują skystinantys vaistai taip pat negali būti nutraukti anksčiau laiko, nes gali kilti labai rimtų, gyvybei grėsmingų trombotinių komplikacijų. Taigi vaistai – reikalingi. Kai kuriuos būtina gerti tik kurį laiką, kai kuriuos – visą likusį gyvenimą, nes vien sveika subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, kad ir kaip tai būtų svarbu, išgyvenus miokardo infarktą ar susirgus kita kardiovaskuline liga, stebuklų nepadarys – sveikatos būklę suvaldyti padės tik vaistai. O jų šiandien turime išties didelį pasirinkimą, be to, daugėja ir inovatyvių preparatų, nes medicina, farmacija kasmet darosi vis pažangesnė. Pavyzdžiui, jau yra net tokių preparatų, pavyzdžiui, skirtų cholesterolio kiekiui kraujyje reguliuoti, kuriuos reikia vartoti tik kelis kartus per metus“, – pažymi prof. O.Gustienė.

Išeitis – politabletės?

Pacientui nustačius aukštą kraujospūdį ir padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, patogu skirti politabletes: vienoje tabletėje suderintos dvi veikliosios medžiagos – koreguojanti kraujospūdį ir mažinanti cholesterolio kiekį.

Kaip pagrindinius politablečių privalumus apklausoje dalyvavę gydytojai nurodė, kad politabletės pagerina paskirto gydymo režimo laikymąsi, veikia efektyviau nei keli atskiri medikamentai, yra patrauklesnės, nes pacientui reikia gerti mažiau tablečių.

Pasak prof. J.Čelutkienės, optimistiškai nuteikia apklausos aspektas, jog gydytojai kardiologai fiksuoja teigiamą didesnės pacientų dalies požiūrį į politabletes, ir tik retas pacientas atsisako jas vartoti. Pašnekovė įsitikinusi, kad neigiamos pacientų nuostatos yra nukreiptos į vieną iš politabletės sudedamųjų dalių – statiną, kuris skirtas cholesterolio kiekiui kraujyje koreguoti.

„Daug pacientų vis dar bijo galimo statinų šalutinio poveikio, tačiau ši baimė neracionali. Tikrasis šalutinis statinų poveikis pasitaiko labai retai. Kur kas dažniau pasitaiko įsivaizduojamas poveikis, vadinamasis nocebo efektas, kai klinikinio tyrimo metu pacientai jaučia neigiamą statino poveikį vartodami „tuščią“ tabletę, t. y. neturinčią veikliosios medžiagos. Dėl klaidingų įsitikinimų atsisakoma vartoti vaistus, medikamentų nevartojimas didina rizikos veiksnius, o šalis ir toliau pirmauja Europoje pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų,“ – akcentuoja ji.

Nenutraukti vaistų vartojimo

„Pagrindinė klaida, kurią daro daugelis žmonių – pasijutę geriau, jie nutraukia vaistų vartojimą. Tai yra netinkamas žingsnis, nes gera savijauta yra vaistų veiksmingumo įrodymas, o ne sutapimas. Taip pat labai svarbu reguliariai – keletą kartų per savaitę – matuoti spaudimą. Tik taip galima suvaldyti ligą, o to nedarant, galimos komplikacijos, tokios kaip miokardo infarktas, insultas ar inkstų pažeidimas. Blogėjančią būklę gali išduoti tokie požymiai, kaip galvos svaigimas, skausmas, oro trūkumas, dažnesnis šlapinimasis, patinę paakiai ir kitokie nemalonūs pojūčiai“, – apie kraujospūdžio reguliavimo vaistais svarbą pažymi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų profesorius, Nefrologijos centro vadovas, Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininkas Marius Miglinas.

Svarbi ir sveika gyvensena

Ne mažiau negu gydymas medikamentais yra svarbi ir sveika gyvensena – tai būtinas elementas visiems, norintiems išvengti šios ligos, taip pat siekiantiems ją suvaldyti.

„Yra keletas pagrindinių taisyklių, kurių privalu laikytis, norint išlikti sveikam. Pirmasis – riboti suvartojamą druskos kiekį. Jos per dieną rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip arbatinį šaukštelį, tačiau svarbu nepamiršti, kad apie du trečdalius druskos dienos normos suvartojame su tokiu maistu, kaip duona, sausainiai, rūkyti mėsos gaminiai ir kt. Taip pat labai svarbu riboti suvartojamo alkoholio kiekį, valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, riešutų, ypač migdolų, vartoti alyvuogių aliejų ir pieno produktus. Dar vienas ypač svarbus rizikos veiksnys – rūkymas. Šio žalingo įpročio privalu atsisakyti visiems, o ypač vartojantiems vaistus“, – apie esmines sveikos gyvensenos taisykles kalba M.Miglinas.

Profesorius priduria, kad naudinga organizmo atsargas papildyti ir tokiais elementais, kaip kalis ir magnis, taip pat reikia nepamiršti fizinio aktyvumo. Jis toks pat veiksmingas, kovojant su liga, kaip ir vaistai.

„Fizinis aktyvumas padeda sumažinti kraujospūdį ir išvengti nutukimo. Ypač svarbu atsikratyti pilvo srityje besikaupiančių riebalų, taip pat sekti ir kontroliuoti viso kūno svorį. Fiziškai aktyvūs turime būti bent pusvalandį per dieną, jeigu ne kasdien, tai bent penkias dienas per savaitę“, – judėjimo naudą pabrėžia profesorius.

Cholesterolio kiekis kraujuje

•           normalus, kai koncentracija kraujuje mažesnė už 5 mmol/l;

•           šiek tiek padidėjęs – 5–6,5 mmol/l;

•           vidutiniškai padidėjęs – 6,5–7,8 mmol/l;

•           aukštas – didesnis už 7,8 mmol/l.