Šviesos terapija – tai nemedikamentinis, bekontaktis gydymas intensyviu šviesos srautu. Tam naudojamos šviesos terapijos lempos, kurios skleidžia šviesos spindulius.

Tinka beveik visiems

„Šviesos lempos tik imituoja saulės spindulių poveikį, bet žmogaus organizmą veikia panašiai“, – pasakoja Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus medicinos psichologė Gertrūda Klimavičiūtė.

Anot jos, šviesos terapija rekomenduojama kenčiantiems nuo sezoninio afektinio sutrikimo, nerimo, depresijos, panikos priepuolių, nemigos, apatijos, migrenos, polinkio į visuomenei pavojingą destrukciją, apatijos, lėtinio nuovargio. Ši terapija tinka pacientams, patiriantiems miego sutrikimus, kai kankina košmarai, valgymo sutrikimai, nerviniai tikai, socialinė dezadaptacija.

Be to, šviesos terapija taikoma pacientams, patiriantiems skausmą, ji padeda gyti žaizdoms po operacijos. Ji naudinga bemaž visiems, bet netinka žmonėms, kurie jautrūs šviesai, serga glaukoma, katarakta, geltonosios dėmės degeneracija. Nors ši terapija labai tinka migrenai gydyti, bet netaikoma, kai žmogus patiria migrenos priepuolį.

Kaip vyksta šviesos terapija?

Šviesos terapija pradėta taikyti prieš keturis dešimtmečius. Gydymo šviesa pradžia – 1984 metai.

„Nuo to laiko gydymas šviesa tik tobulėjo. NVI naudojamos 10 tūkst. ir 5 tūkst. liuksų skleidžiančios šviesos lempos. Namuose tokio intensyvumo šviesos su buitiniais apšvietimo prietaisais neišgausime. Tačiau yra būdų taikyti sau gydymą šviesa. Ryškią saulėtą dieną gaunamas 50 tūkst. liuksų šviesos intensyvumas. Harvardo mokslininkų teigimu, jeigu saulėtą dieną, apsaugodami akis akiniais nuo saulės, pusvalandį pasivaikščiosite gryname ore, tai jus paveiks teigiamai. Šviesos lempos būna ir silpnesnio intensyvumo – 2,5 tūkst. liuksų, bet prie tokio intensyvumo lempos tam tikrą laikotarpį kasdien reikėtų praleisti mažiausiai po valandą. Harvardo mokslininkai 10 tūkst. liuksų skleidžiančias šviesos lempas priskiria prie šviesos, kurią gauname niūrią dieną. Naudojant 10 tūkst. liuksų šviesos intensyvumą, lempos statomos 40–60 cm atstumu nuo veido. Naudojant perpus mažesnį šviesos intensyvumą, lempos statomos 20–30 cm atstumu nuo veido. Procedūra trunka 20–40 minučių“, –pasakoja medicinos psichologė.

Vykstant šviesos terapijai, pacientui nereikia specialiai žiūrėti į lempą, pakanka reikia tik būti šviesoje, galima užsiimti sau patogia veikla. Jei procedūra taikoma palatoje, pacientas gali skaityti knygą, valgyti, kalbėti telefonu.

NVI šviesos terapijos seansus gali gauti tiek atvykstantys, tiek stacionare besigydantys pacientai. „Reabilitologas paskiria psichologo paslaugas, taip pat – ir šviesos terapiją. Gydytojas psichiatras gali rekomenduoti pacientui psichologo konsultacijas ir relaksacijos bei šviesos terapijos užsiėmimus. Stacionaro gydytojai gali išrašyti pacientui siuntimą konsultacijoms ir relaksacijos bei šviesos terapijos užsiėmimams. Paslaugos teikiamos ir stacionare besigydantiems pacientams“, – aiškina medicinos psichologė.

Šviesos terapijos poveikis

Lempos šviesa veikia vieną iš jutiminių organų – akis. „Per akis mes gauname daugiausiai informacijos apie aplinką. Be to, akyse yra specialūs receptoriai, kurie fiksuoja, kiek ryškios šviesos gauname per dieną, ir perduoda tą informaciją smegenims. Šviesos lempos veikimas pagrįstas šviesos poveikiu cirkadiniam ritmui – fiziniams ir psichiniams pokyčiams, vykstantiems per dieną. Cirkadinis ritmas yra natūralus smegenų procesas, reguliuojantis fiziologinius pokyčius, lemiančius miego ir pabudimo ciklą. Normalus cirkadinis ritmas dera su dienos ir nakties ciklu. Cirkadiniai ritmai yra fizinių ir psichinių funkcijų ciklai, vykstantys žmogaus organizme per parą. Kūnas atlieka įvairias funkcijas, priklausomai nuo to, žmogus miega ar būdrauja. Pavyzdžiui, ląstelių augimas ir psichinė funkcija didėja budrumo metu, o miego metu sumažėja medžiagų apykaitos greitis ir kūno temperatūra“, – pasakoja G.Klimavičiūtė.

Anot medicinos psichologės, šviesa būtinai reikalinga kasdieniams kūno cirkadiniams ritmams sureguliuoti. „Be dienos šviesos cirkadiniai ritmai sutrinka. Hormonai taip pat yra svarbi šių ciklų dalis. Kai viskas veikia tinkamai, likus maždaug dviem valandoms iki žmogaus pabudimo, organizmas išskiria padidėjusį adrenalino ir kortizolio kiekį, kad pasiruoštų dienos veiklai. Melatoninas, miegą skatinantis hormonas, pakyla, reaguodamas į tamsą, ir greitai mažėja, kai žmogų veikia ryški šviesa. Taigi, žmonėms, kurie dieną negauna pakankamai šviesos arba net negauna tinkamo spektro šviesos, cirkadiniai ritmai gali sutrikti“, – sako G.Klimavičiūtė.

Tad kiek šviesos terapijos seansų pacientui vidutiniškai prireikia, kad jis pajustų rezultatą? „Vienu atveju tiriamieji įvardindavo teigiamą pokytį po 4–7 dienų šviesos terapijos užsiėmimų. Kitiems gali prireikti daugiau, o gal net  ir perpus mažiau, kad pajaustų tam tikrą teigiamą pokytį po šviesos terapijos. Tiksliausiai atsakyti į šitą klausimą galima būtų atlikus mokslinį tyrimą. NVI taikome šviesos lempas su muzikiniu fonu, dėl to sunku pasakyti, kas tiksliai turi teigiamą poveikį – lempos, muzika ar viskas kartu. Galiu pateikti tik subjektyvius pacientų vertinimus. Pacientai, kuriems buvo paskirta šviesos terapija su muzikiniu fonu, po pirmos savaitės taikomų užsiėmimų teigė jaučiantys miego kokybės bei nuotaikos pagerėjimą. Kiti pacientai pasakoja pradėję sapnuoti spalvotus sapnus ir buvo tuo patenkinti“, – pasakoja medicinos psichologė.

Spalvų poveikis emocinei savijautai

Anot G.Klimavičiūtės, šviesos lempos yra saulės šviesos imitatoriai, nes būtent saulės šviesa ir reguliuoja mūsų vidinius laikrodžius, turi stipriausią poveikį mūsų psichologinei sveikatai. „Kalbant apie spalvinių filtrų naudojimą šviesos terapijoje, uždėję spalvos filtrą, pakeičiame šviesos toną. O šviesos tono poveikis žmogui yra labai subjektyvus ir individualus. Visos spalvos skirstomos į trumpų ir ilgų bangų spalvas. Atitikmuo trumpoms ir ilgoms spalvų bangoms yra skirstymas į šiltas ir šaltas spalvas. Pirmoji grupė – geltona, oranžinė, raudona – veikia stimuliuojančiai. Antroji grupė – žalia, mėlyna –raminamai. Kalbant apie spalvų poveikį, būtina paminėti tyrėjų pastebėjimus, kad emociniam spalvos poveikiui yra svarbu ne tiek spalvos tonas, bet ir jos sodrumas ir šviesumas. Sodrios, šviesios spalvos kelia malonesnes emocijas, nei tamsios ir sodrios“, – pasakoja specialistė.

Taigi, kokį poveikį emocinei paciento būklei gali sukelti skirtingos spalvos? G.Klimavičiūtė pateikia pagrindinių spalvų sąrašą.

Raudona. Ryškiausia, karščiausia, sužadinanti smegenų neuronus. Manoma, kad spalvos tonas daro poveikį ir kūnui, bet tai nėra patvirtinta ir įrodyta.

Oranžinė. Vieniems šilta, jauki, kitiems – erzinanti spalva. Manoma, kad oranžinis tonas stimuliuoja, bet nevargina. Gali padėti įveikti liūdesį ir nusivylimą. Taip pat gali suteikti energijos, didinti gyvybingumą. Anot tyrėjų, oranžinė spalva teigiamai veikia endokrininę sistemą, gerina apetitą ir virškinimą, tonizuoja

Geltona. Stimuliuoja smegenų darbą, teigiamai veikia atmintį, šalina negatyvumą. Atgaivina ir pagyvina, nuteikia optimizmui, padeda susikaupti ir įveikti slogią nuotaiką. Tačiau kitų autorių pastebėjimu, nepakankamas geltonos sodrumas ir ryškumas gali kelti nemalonius emocinius išgyvenimus.

Žalia. Gaivina, ramina, atpalaiduoja, atkuria pusiausvyrą. Padeda kovoti su baimėmis ir fobijomis, mažina streso lygį. Normalizuoja miegą ir atkuria gyvybingumą, įkvepia optimizmo, didina koncentraciją ir darbingumą. Naujausi kinų atlikti tyrimai rodo, kad žalia spalva mažina skausmo suvokimo lygį.

Mėlyna. Ramina, atpalaiduoja. Padeda pajusti saugumą, dėl to mažėja neigiami išgyvenimai dėl įkyrių minčių. Palankiai veikia kvėpavimo sistemą, padeda susidoroti su nemiga, mažina kraujospūdį.

„Tačiau viskas yra labai individualu ir subjektyvu. Koks bus atsakas į atitinkamą spalvos toną, priklauso tiek nuo spalvos tono sodrumo ir šviesumo, tiek nuo subjektyvių asmens patyrimų ir suvokimo“, – sako medicinos psichologė.

G.Klimavičiūtė atkreipia dėmesį, kad kadangi Lietuvoje žiemą gauname gerokai mažiau saulės šviesos nei vasarą, ši terapija aktualesnė šaltuoju metų laiku.

„Praėjusią žiemą buvo vos 7–8 saulėtos dienos. Kai mums trūksta saulės šviesos, mažėja darbingumas, judrumas, energingumas, pasitenkinimas gyvenimu. Padidėja mieguistumas ir apetitas, apatija. Tačiau tyrėjai pastebi, kad šviesos lempos gali būti taikomos visus metus, taip pat ir saulėtu metų laiku“, – reziumuoja medicinos psichologė.

Pagal pranešimą žiniasklaidai