Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Sveiki dantys iki gilios senatvės. Ar tai įmanoma?

„Žmogaus dantys – jo vizitinė kortelė“, – sako gydytojas odontologas Darius Žebrauskas ir apgailestauja, kad ne visi lietuviai dar linkę tinkamai rūpintis dantimis. Apleidus dantų ir burnos priežiūrą, su gražia šypsena gali tekti atsisveikinti.

Ar apie žmogų daug galima pasakyti pagal jo dantis? Ar turite įprotį net poilsio metu pirmiausia įvertinti pašnekovo šypseną ir dantų būklę?

Pagal žmogaus dantis galime pasakyti gana daug apie jo įpročius, gyvenimo būdą, maitinimosi ypatumus. Pavyzdžiui, rūkančio žmogaus dantys bus įsigėrę gelsvai rusvo pigmento, daug kavos geriančiųjų dantys taip pat būna patamsėję.

Man bendraujant su pašnekovu neformalioje aplinkoje visada gajus profesinis smalsumas. Mintyse įvertinu jo šypseną, dantų būklę, kokio tipo protezai buvo panaudoti atkuriant dantis, plombavimo kokybę ir pan. Tiesiog dirbant odontologu profesinis susidomėjimas išlieka nuolatos. Yra toks anekdotas: vaikinas sako merginai: „Panele, pamatęs jūsų šypseną, panorau paskirti pasimatymą“. – „Aš jums patikau?“ – „Tiesiog aš – odontologas“.

Darius Žebrauskas

Ar lietuviai gerai prižiūri dantis? O gal dantų būklę daugiau lemia ne jų priežiūra, o genetika?

Lietuviai savo dantis prižiūri prastokai. Dažnas ateina su jau egzistuojančia problema, kuri neretai būna skausmas. Tenka susidurti su atvejais, kai dantų būklė yra itin prasta. Tai nutinka dėl įvairiausių priežasčių. Viena jų – baimė eiti pas gydytoją, likusi iš sovietinių laikų, kai aparatūra bei odontologinės medžiagos buvo tragiški. Kiti negali skirti tam deramo dėmesio, gyvendami bei dirbdami užsienyje, kur jiems dantų gydymas tiesiog per brangus.

Genetika iš dalies lemia žmogaus dantų būklę, tačiau didesne dalimi ją lemia paties žmogaus rūpestis savo dantimis.

Nuo ko atsiranda ėduonis?

Ėduoniui atsirasti įtakos turi prasta dantų asmeninė higiena bei maitinimosi įpročiai. Ypač svarbu yra vakare išsivalyti dantis ir stengtis po to nebevalgyti, kad neliktų maisto likučių, kurie su burnoje esančiomis bakterijomis ardo danties emalį. Rekomenduoju vengti maisto su daug angliavandenių, saldintų gėrimų.

Cukraus bei saldumynų, saldžių gėrimų vartojimas daro didžiausią žalą dantims, ypač jų emaliui, skatina jo demineralizaciją ir ėduonies vystymąsi. Kūdikiams, jei dažnai duodama gerti saldintų gėrimų, tai lemia vadinamojo buteliuko ėduonies vystymąsi.

Kaip gydomas ėduonis? Iš ko gaminamos šiuolaikinės plombos? Ar jos patvarios ir saugios?

Ėduonies pažeistą dantį reikia plombuoti. Pirmiausia odontologas grąžteliu pašalina pažeistas vietas dantyje, išvalo jas iki sveiko audinio. Vėliau ertmė dezinfekuojama, plombuojama ir atliekama plombos apdaila.

Šiuolaikinės kompozicinės plombinės medžiagos, kietinamos polimerizuojančia lempa, jungiasi su dantimi chemine jungtimi, panaudojant adhezijai (prilipimui, – red. past.) skirtas medžiagas. Taip išgaunamas tvirtas plombos sukibimas su dantimi. Jos yra visiškai nekenksmingos paciento organizmui. O, pavyzdžiui, seniau naudotos sidabro amalgamos plombos ne tik neturėjo deramo estetinio vaizdo, bet ir jose esantis gyvsidabris buvo toksiškas. Be to, plombinės medžiagos teturėdavo mechaninę jungtį su dantimi, tad jos laikydavosi prasčiau.

Šiuolaikinės plombos turi didelę atspalvių gamą, todėl jas galima priderinti prie danties spalvos taip, kad plomba beveik nesiskirtų nuo natūralios danties spalvos.

Pacientai dažnai klausia, kiek metų laikys plomba. Tai priklauso nuo žmogaus įpročių, kramtomo maisto savybių, bet vidutinis plombos tarnavimo laikas yra 7–8 metai.

O kas lemia periodonto ligas?

Periodontas yra skirstomas į viršūninį ir šoninį (marginalinį). Marginalinio periodonto patologija vystosi dėl besikaupiančių konkrementų – kalcifikuoto dantų apnašo, priaugančio prie danties tiek virš dantenų, tiek po jomis. Laiku nepašalinus konkrementų, vystosi marginalinio periodonto pakitimai: ima tirpti žandikaulio kaulas, kuriame įsitvirtinęs dantis, jis ima klibėti.

Viršūninio periodonto ligas lemia užleisti ėduonies atvejai, kai procesas palaipsniui vystosi, komplikuodamasis infekcija šaknų kanaluose bei uždegimu viršūniniame periodonte, t. y. žandikaulio kauliniame audinyje, esančiame už danties šaknies viršūnės.

Kodėl miegant griežiama dantimis ir įsikandama į burnos gleivinę?

Dažniausiai į žando ar lūpos gleivinę įsikandama griežiant dantimis. Norint to išvengti, nakčiai galima įsidėti specialias kapas, kurias pagamins odontologas ortopedas. Tai padės išvengti tiek dantų nudilimo dėl griežimo, tiek įsikandimų į gleivinę.

Ar įmanoma sulaukti gilios senatvės su sveikais dantimis?

Seniems žmonėms dažniausiai dantys iškrenta dėl marginalinio periodonto patologijos. Norint to išvengti, reikalinga nuolat rūpintis savo dantų būkle. Tai darydami galėsime sulaukti gilios senatvės, turėdami savus sveikus dantis.

Todėl kiekvienam sakau: rūpinkitės savo dantimis, ir galėsite ilgai džiaugtis gražia šypsena, reguliariai (kas 6 mėnesius) profilaktiškai apsilankykite pas odontologą. Bent kartą metuose Jums būtina atlikti profesionalią burnos higieną.

Kokias klaidas daro pacientai, kreipdamiesi į odontologą?

Kartais pacientai, žinodami, kad bus traukiamas dantis, geria kraują skystinančius preparatus ir apie tai neperspėja savo dantų gydytojo. Tais atvejais po danties ištraukimo gali kraujuoti ir skaudėti. Todėl prieš raunant dantį visuomet turite informuoti odontologą, kad vartojate kraują skystinančius medikamentus, o prieš rovimą šeimos gydytojas parekomenduos, kiek dienų prieš procedūrą negerti tų medikamentų.

Kada ir kaip valytis dantis

Gitana Rėderienė

Burnos higienistė Gitana Rėderienė

Dantis reikia valyti du kartus dienoje – ryte ir vakare prieš miegą.

Ar dantis valyti prieš pusryčius ar po jų – vieno atsakymo nėra. Jei pusryčiams geriate kavą ar valgote daug cukraus turinčio maisto, dantis geriausia valyti praėjus pusei valandos po pusryčių, nes šie produktai padidina rūgščių koncentraciją burnoje. Rūgštys neigiamai veikia emalį ir valant dantis rūgščioje terpėje su dantų šepetėliu iškart po pusryčių atsiranda rizika pažeisti emalį. Todėl jei ryte skubate, racionaliausia būtų atsikėlus ryte išsivalyti dantis, o pavalgius pusryčius prasiskalauti burną vandeniu. Beje, esant galimybei pasistenkite burną praskalauti tiesiog vandeniu po kiekvieno valgio.

Vakare dantų valymą pradėkite nuo tarpdančių. Jiems valyti naudokite tarpdančių šepetėlius ir / arba siūlą. Tarpdančių valymas padeda pašalinti bakterijas iš tų vietų, kur paprastai su dantų šepetėliu nepasiekiame. Jei valantis tarpdančius pastebėjote kraujavimą, tai gali būti dantenų uždegimo požymis. Tai reiškia, kad reikia kreiptis į specialistą.

Tarpdančių šepetėliai paprastai būna įvairių dydžių, nes dažnai mūsų tarpdančiai taip pat skirtingi. Tinkamas tarpdančių šepetėlis labai svarbus efektyviai burnos higienai. Per didelis tarpdančių šepetėlis traumuos dantenas, o per mažas – prasčiau išvalys.

Išvalę tarpdantį pirmyn atgal judesiais, šepetėlį praskalaukite po tekančiu vandeniu. Jei naudojate tarpdančių siūlą, kiekvienam tarpdančiui naudokite naują jo atkarpą. Išsivalę tarpdančius, praskalaukite burną vandeniu ir valykite dantis šepetėliu bei pasta.

Suaugusiam žmogui rekomenduojama naudoti žirnio dydžio dantų pastos kiekį, o dantų šepetėlis rekomenduojamas minkštas, retais atvejais tinka ir vidutinio kietumo šepetėlis. Valyti dantis reikia sukamaisiais judesiais, dantų šepetėlio šereliai turėtų būti nukreipti dantenų link ir su danties paviršiumi sudaryti maždaug 45 laipsnių kampą. Tokiais judesiais valykite dantų liežuvinius bei skruostinius paviršius, kramtomiesiems dantų paviršiams naudokite pirmyn atgal judesius. Dantų valymas turėtų trukti bent dvi minutes. Valyti dantis patartina su dantų pasta, turinčia fluoro, kuri saugo dantis nuo dantų ėduonies, o esant jautriems dantims naudoti jautrių dantų pastą.

Niekada stipriai nespauskite dantų šepetėlio, šepetėlio šereliai turi švelniai masažuoti dantenas ir valyti danties paviršių. Dantų valymo kokybė jokiu būdu nepriklauso nuo naudojamos jėgos, kuo daugiau atliksite judesių nespausdami šepetėlio, tuo geriau išsivalysite dantis.

Rekomenduojami video