Kojų skausmas, tinimas ar jaučiamas sunkumas gali būti įprasti nebent po stovimo darbo dienos ar intensyvesnio pasivaikščiojimo. Tačiau jei skausmai kojas varsto be aiškios priežasties ir dar nuolat kartojasi, būtina pasitikrinti kojų venų būklę. Vasarą tai ypač aktualu, nes venų ligas dažnai pablogina dar ir prasti kasdieniai įpročiai.

„Vasarą žmonės dažniausiai skundžiasi kojų skausmu, sunkumu, patinimu. Esant karščiams plečiasi kraujagyslės ir krenta spaudimas, nes organizmas saugosi nuo perkaitimo, todėl trinka širdies ir kraujagyslių darbas, pradeda tinti kojos“, – paaiškina farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė.

Pasak jos, per didelius karsčius paūmėja visos lėtinės ligos, mat žmonės dažniausiai suvartoja gerokai mažiau skysčių nei reikėtų, organizme ima trūkti vandens ir elektrolitų. O venų ligomis besiskundžiančių klientų šiemet vasarą padaugėjo itin stipriai.

E.Ramaškienė atkreipia dėmesį, kad iš pradžių išsiplėtusios kojų venos gali atrodyti tik estetinė problema, bet negydant gresia rimtos komplikacijos, todėl pajutus simptomus reikėtų kuo skubiau išsiaiškinti skausmų priežastį. Bene dažniausia kojų patinimo, sunkumo, skausmo bei mėšlungio priežastis – venų varikozė ar lėtinis venų nepakankamumas. Vis dėlto kojų skausmą gali sukelti ir širdies nepakankamumas, inkstų ligos, o jeigu skauda ir patinsta tik viena koja, gali būti, kad venose susidarė trombas.

Prasideda nepastebimai

Nemažai žmonių kojų sunkumo ar patinimo nėra linkę sureikšminti, ypač po intensyvesnės dienos, bet jei nemalonūs simptomai kartojasi, delsti jau nebegalima.

„Venų ligos prasideda nepastebimai. Iš pradžių gali nebūti jokių požymių, nebent šiek tiek išryškėja kraujagyslių tinkleliai. O tinimas, maudžiančio, gręžiančio ir veržiančio pobūdžio skausmas ar mėšlungis jau yra progresavusios venų ligos ženklas“, – sako specialistė.

Pasak jos, venomis kur kas atidžiau turėtų rūpintis moterys, nes joms venų ligos pasireiškia gerokai dažniau nei vyrams.

Pirmoji pagalba

Norint palengvinti pirmuosius venų simptomus, specialistė pataria rinktis vėsinančius tepalus ir gelius, kurių sudėtyje yra heparino, arba iš diosmino ir hesperidino sudarytus venotonikus.

„Tokie preparatai padeda malšinti kojų tinimą, nuovargį, gerina veninio kraujo cirkuliaciją. Gali padidėti venų sienelės tonusas, mažėja kapiliarų pralaidumas ir uždegimas“, – sako E.Ramaškienė.

Naudinga kojas nuolat pajudinti, pamankštinti, profilaktikai dėvėti kompresines kojines, o po darbo dienos pagulėti iškėlus kojas taip, kad jos būtų aukščiau už širdį. Jeigu simptomai nėra intensyvūs ir venų liga yra lengvos formos, galima pamėginti kraujotaką sureguliuoti liaudiškomis priemonėmis, pavyzdžiui, šalto vandens dušu ar kompresais.

„Norint pagerinti kraujotaką naudinga pilti šaltą vandenį aukštyn ir žemyn nuo pėdos iki kelio, reguliariai dėti vėsius kompresus su ramunėlėmis, eukaliptais ar pipirmėtėmis. Kojas galima pamirkyti ir ievų su ąžuolų žieve ar medetkų vonelėse“, – pataria specialistė.

Ji atkreipia dėmesį, jog apatinėje kojų dalyje esančioms venoms papildomą spaudimą gali sukelti netgi tuštinimasis per jėgą, todėl bendrai savijautai svarbu gerti daug skysčių, sveikai maitintis, valgyti skaidulinį maistą.

VL