Prieš Kalėdas namuose pasklinda apetitą ir geras emocijas žadinantis populiariausio prieskonio – cinamono kvapas. Vieni jo beria į kepamas bandeles, kiti gardina kavą, košes, troškinius, saldumynus, treti cinamono eteriniu aliejumi pakvėpina namus. Vargu ar yra žmonių, abejingų šiam kvapui, bet ne visi žino, kokiomis naudingomis savybėmis dar pasižymi šis prieskonis.

Įvairios rūšys

Cinamonas – prieskonis, gaminamas iš Cinnamomum genties kelių rūšių medžių žievės. Cinamono medžio žievė yra lupama nuo jaunų medžio šakelių, nuvalomas kamštinis audinys, vidinė žievė susukama arba džiūdama pati susisuka į ritinėlius, džiovinama saulėje. Žievė džiovinimo eigoje tampa rudos spalvos, ji vadinama cinamono lazdele, – skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Cinamono skonis ir kvapas priklauso nuo botaninės rūšies, klimato sąlygų, dirvos ypatybių, vietovės, kurioje jis išgaunamas. Burmano (Indonezija) cinamonas pasižymi sodriu ir saldžiu medienos, riešutų ar mėtų kvapu, skonis saldus, jaučiamas pelėsio, migdolų, marcipanų poskonis. Saigono (Vietnamas) cinamonas yra labai panašaus, bet silpniau išreikšto skonio. Tikrajam, Šri Lankos (dar vadinamam Ceilono), cinamonui būdingas stiprus vaisių, rabarbarų ir vanilės kvapas, skonis saldus, primena obuolių. Kinijos cinamonas (netikras, Cassia) yra stipraus, sodraus skonio.

Skelbiama, kad daugiausia (apie 90 proc.) rinkoje yra netikro, kiniškojo cinamono, nes jis beveik penkis kartus pigesnis nei tikrasis cinamonas.

Cinamono skonis ir kvapas priklauso nuo jo eterinio aliejaus pagrindinės veikliosios medžiagos – cinamaldehido, taip pat cinamono rūgšties, fenolinių junginių, gleivių, dervų, krakmolo ir kt.

Ne visas naudingas sveikatai

Nustatyta, jog cinamono veiklioji medžiaga cinamaldehidas yra labai stiprus antioksidantas, pasižymintis priešuždegiminiu, antimikrobiniu, antigrybeliniu poveikiu, mažina cukraus kiekį kraujyje.

Tačiau renkantis cinamoną patariama atkreipti dėmesį į jo kilmės šalį bei informaciją, iš kokio augalo yra išgautas prieskonis. Mat ne kiekvienas cinamonas pasižymi sveikatai naudingomis savybėmis. Rekomenduojama rinktis Šri Lankos cinamoną.

Kaip atskirti kinišką cinamoną nuo Šri Lankos cinamono? Jei cinamonas sumaltas, tai padaryti gana sunku, lengviau – jei cinamonas yra lazdelių pavidalu. Kiniško cinamono lazdelių žievės sluoksnis yra storas ir vientisas, silpno aromato. Ceilono cinamono lazdelės žievė plona, šviesesnė, sudaryta iš kelių sluoksnių, labiau primena susuktą cigaretę. Produkto ženklinimo etiketėje kilmės šalis kartais nenurodoma, todėl tokie požymiai padės atskirti populiarias cinamono rūšis.

Kiniškas cinamonas sukaupia daug natūralios augalinės kvapiosios medžiagos – kumarino, todėl maistui šio cinamono ilgai vartoti dideliais kiekiais nepatartina, nes kumarinas pasižymi kepenis pažeidžiančiu ir kancerogeniniu poveikiu.

Šri Lankos cinamone kumarino nėra daug.

VMVT perspėja, kad kumarinui jautrūs asmenys, vaikai, sergantys virškinamojo trakto ligomis turėtų saikingai vartoti cinamoną. Europos maisto saugos tarnyba nurodo, kad 60 kg sveriančiam žmogui kasdien suvartojamas kumarino kiekis < 0,1 mg/kg kūno yra toleruojamas, nekelia pavojaus sveikatai.

Daug antioksidantų

Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova pasakoja, jog įvairiais tyrimais nustatyta, kad Ceilono cinamonas išties organizmą veikia sveikatinančiai.

„Cinamonas nėra vaistas, bet jo sveikatinančios savybės aprašytos daugelyje mokslinių darbų. Cinamonas pasižymi priešuždegiminiu, antimikrobiniu, antigrybeliniu poveikiu. Minima, kad cinamono veiklioji medžiaga, didindama jautrumą insulinui ir sulėtindama angliavandenių skaidymą virškinamajame trakte, padeda sumažinti cukraus kiekį kraujuje po valgio“, – pasakoja ji.

Ypač cinamonas vertinamas dėl jame esančių polifenolių, t. y. nuo laisvųjų radikalų saugančių antioksidantų. Anot E.Kliukaitės-Sidorovos, tyrimas, kuriame lygintos 26 prieskonių antioksidantinės savybės, parodė, kad cinamonas yra vienas stipriausių antioksidantų, jis aplenkia net česnakus ir raudonėlį. Todėl šis prieskonis gali pagerinti kai kuriuos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, nes mažina „blogojo“ cholesterolio, trigliceridų kiekį, kartu išlaikydamas nepakitusį „gerąjį“ cholesterolį.

Spėjama, kad cinamonas sulėtina ir neurodegeneracinių ligų, Alzheimerio, Parkinsono ligos progresavimą, turi net priešvėžinį poveikį. Tačiau, anot gydytojos dietologės, dar trūksta patikimų tai įrodančių tyrimų, nes kai kurie jų atlikti su pelėmis arba mėgintuvėliuose. 

Antimikrobinis cinamono poveikis gali padėti išvengti ėduonies, naikina blogą burnos kvapą.

Degina riebalų ląsteles

JAV Mičigano universiteto Gyvybės mokslų instituto 2017 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad gerai žinomas šventinis prieskonis cinamonas gali būti įtrauktas į kovą su nutukimu.

Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad cinamaldehidas, – eterinis aliejus, suteikiantis cinamonui skonį, –apsaugo peles nuo nutukimo ir hiperglikemijos. Jie nustatė, kad šis junginys veikia medžiagų apykaitą. Tyrimas, paskelbtas žurnale „Metabolism“, parodė, kad cinamaldehidas gerina medžiagų apykaitą, tiesiogiai veikdamas riebalų ląsteles, arba adipocitus, t. y., skatindamas juos deginti riebalus įsijungus termogenezės procesui.

Gydytoja dietologė E.Kliukaitė-Sidorova mini 2020 metais atliktą tyrimų apžvalgą: mokslininkai, tyrinėdami cinamono papildų poveikį kūno svoriui ir sudėčiai, apibendrino įvairių tyrimų duomenis ir nustatė, kad jis padėjo numesti svorio asmenims, sergantiesiems nutukimu, turintiems antsvorio ir 12 savaičių vartojusiems šio prieskonio po 1–3 gramų per dieną. Tačiau pabrėžė, jog tyrimai nebuvo labai išgryninti, poveikio mechanizmai nebuvo visai aiškūs, tad liko daug neatsakytų klausimų, kas dar galėjo paskatinti svorio mažėjimą.

„Svorio mažinimas turi būti kompleksinis, tai yra, svarbi ir mityba, fizinis aktyvumas, įpročių korekcija, miego kokybė. Tad nereikėtų suprasti, kad svorį galima sumažinti vien vartojant cinamoną“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė E.Kliukaitė-Sidorova. 

Vartoti atsargiai

E.Kliukaitė-Sidorova perspėja, kad vartoti cinamoną kaip sveikatinantį maisto papildą saugiau tablečių pavidalu, nes jose parinkta saugi dozė.

„O jei prieskonis vartojamas žievės milteliais, svarbu atsižvelgti į tai, ar vartojame tiesiog kaip prieskonį, ar sveikatinančiu tikslu. Vartodami kaip prieskonį, jo nepadauginsime, o norėdami vartoti didesnes dozes, gydomaisiais tikslais, neperlenkime lazdos, pasitarkime su gydytoju, kad neprisidarytume blogiau nei yra. Tuo labiau kad cinamonas gali sąveikauti su kai kuriais vaistais“, – perspėja medikė.

Be to, yra aprašyta atvejų, kaip cinamonas sukėlė burnos opas, per daug sumažino cukraus kiekį kraujyje, sukėlė alergiją.

Gydytojos dietologės manymu, pusė šaukštelio cinamono per dieną neturėtų pakenkti. Berkime jo į kavą, košę, jogurtą, kefyrą, pridėkime į kalėdinius sausainius.

Cinamono veiklioji medžiaga cinamaldehidas yra labai stiprus antioksidantas, pasižymintis priešuždegiminiu, antimikrobiniu, antigrybeliniu poveikiu, mažina cukraus kiekį kraujyje.

Aliejus: galite pasigaminti patys

Teigiama, kad cinamono aliejus gerina smegenų veiklą ir atmintį, be to, kovoja su bakterijomis ir puikiai stimuliuoja imuninę sistemą. Šį aliejų turėtų vartoti ir tie, kurie nori numesti svorio nepakenkdami sveikatai. Išskirtinės aliejaus savybės padeda pašalinti riebalus, ypač esančius pilvo ertmėje.

Jeigu norite pasigaminti cinamono aliejaus, reikės 10 cinamono lazdelių, 250–300 ml alyvuogių aliejaus ir stiklainio plačiu kaklu.

Paruošti aliejų išties labai paprasta. Įdėkite cinamono lazdeles į stiklainį ir įpilkite alyvuogių aliejaus tiek, kad šis jas apsemtų. Sandariai uždarykite stiklainį ir pastatykite sausoje ir vėsioje vietoje trims savaitėms. Kartkartėmis rekomenduojama mišinį papurtyti.

Po trijų savaičių gerai suplakite, perkoškite ir supilkite į tamsų butelį. Aliejų laikykite vėsioje, sausoje vietoje – tokioje, kad jo nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai.

Šio aliejaus rekomenduojama vartoti du tris arbatinius šaukštelius kasdien. Juo galite gardinti salotas, košę, padažus, įvairius patiekalus arba naudoti vieną.

Tiesa, šio aliejus neturėtų vartoti turintys aukštą kraujospūdį.