Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Sveikata balkone ir ant palangės
Šių žolelių gali užsiauginti kiekvienas, net jei jo „daržas“ – balkone ar namuose ant palangės. Štai kelios vaistingosios ir prieskoninės žolelės, kurias auginant nereikės daug laiko ir pastangų, tačiau jos padės įveikti sveikatos sutrikimus ir negalavimus, paskanins kasdienius patiekalus. Pipirnės – vitamino C šaltinis pipirne Tai namų sąlygomis mažiausiai priežiūros reikalaujantys ir greičiausiai išauginami augalai. Pakanka ant lėkštelės patiesti popierinę servetėlę, ją sudrėkinti ir vienos sėklos storio sluoksniu paberti pipirnių sėklas. Jei nuolat drėkinsite servetėlę, po kelių dienų pamatysite augimo rezultatus. Pipirnės valgomos šviežios. Jos stipraus kvapo ir kartoko skonio. Puikiai tinka salotoms, šviežių daržovių mišrainėms ir varškei paskaninti, prie šaltos mėsos ir sūrio. Jose daugiau kalcio ir geležies negu kitose daržovėse, taip pat gausu ir vitaminų. Pipirnės ištisus metus gali aprūpinti vitaminu C. Jos valo kraują, skatina ir gerina virškinimą, varo šlapimą. Ypač tinka naudoti pavasarį, kai po žiemos organizmui reikia daugiausia vitaminų. Pipirnės naudojamos ir gaminant žaliuosius kokteilius. Petražolės valo organizmą

petražolė

Vieną kartą jų užsiauginę turėsite šviežių petražolių šakelių porą metų. Norėdami gausaus derliaus, turite pakankamai laistyti ir tręšti čiobrelių ar jonažolių arbata. Petražolės naudojamos salotoms, sriuboms, mėsos patiekalams paskaninti, patiekalams papuošti. Petražolės turi eterinio aliejaus, daugiausia apiolio, iki 22 proc. aliejaus, iki 300 mg vitamino C, provitamino A, vitamino E, B1, B2, PP, riebalų, flavonoidų, cukraus. Jose yra mineralinių druskų (geležies, fosforo, kalio, kalcio, mangano, nikelio, fluoro). Petražolės puikiai valo organizmą, ypač sergant inkstų ligomis, neleidžia kauptis skysčiams. Jos pašalina nemalonų burnos kvapą, baktericidiškai veikia burnos ertmę, todėl naudinga kramtyti petražoles sergantiesiems dantenų ir burnos gleivinės uždegimu. Petražolių arbatą patartina gerti senesnio amžiaus vyrams, turintiems šlapimo pūslės ir prostatos negalavimų. Jos stiprina kraujagysles, todėl vartojamos sergant cukriniu diabetu. Šviežių petražolių sultimis galima valyti labai spuoguotą veidą, balinti šlakuotą veido odą (į petražolių šaknų nuovirą įpilti citrinų sulčių ir šiuo tirpalu vilgyti veidą ryte bei vakare). Natūralūs antibiotikai čiobreliai

ciobrelis

Daugiamečiai, nelepūs augalai. Čiobreliai naudojami arbatai gaminti, įvairiems mėsos patiekalams paskaninti, dažnai sutinkami prancūzų, graikų bei italų virtuvėse, nuostabiai tinka orkaitėje kepamam varškės sūriui su medumi ir čili pagardinti. Prieskoniams ir arbatai naudojamos čiobrelių šakelės su lapeliais. Šie augalai – vieni stipriausių natūralių antibiotikų. Profesionalioje medicinoje čiobreliai buvo naudojami žaizdoms tvarstyti. Smulkučiai čiobrelių lapeliai išskiria kvapųjį eterinį aliejų, naudojamą pramonėje gaminant dantų pastas, muilus, dezodorantus, gydomuosius kosmetinius kremus, burnos priežiūros skysčius ir kt. Tarp jame identifikuotų 39 komponentų – karvakrolis, p-cymenas, linaoolis, mircenas, borneolis ir kt., ypač gausu timolio, pasižyminčio stipriu antibakteriniu, antivirusiniu poveikiu. Čiobreliuose esantys flavonoidai lengvina kvėpavimo takų spazmus, skatina bronchų gleivinių veiklą, o terpenoidai valo, aktyvina kvėpavimo sistemą, todėl čiobrelių arbata, nuoviras veiksmingi gydant tiek ūmų, tiek lėtinį bronchitą, astmą, emfizemą, kokliušą ir kitas plaučių ligas, viršutinių kvėpavimo takų uždegimus, anginą, negalavimus peršalus. Yra žinoma, kad terpenoidai, esantys ir kituose notrelinių šeimos augaluose, veiksmingi gydant vėžį. Čiobrelių arbatos griebiamasi sutrikus virškinimui, pučiant vidurius, skaudant skrandžiui (dėl gastrito, kolito), viduriuojant, apsikrėtus parazitinėmis kirmėlėmis, kamuojant artritui, vaikų dispraksijos (kooordinacijos sutrikimo), šlapinimosi į lovą atvejais. Čiobrelių nuoviru skalaujama gerklė gydant laringitą, tonzilitą, skaudant, kraujuojant dantenoms, geliant dantį, pavilgai naudojami sunkiai gyjančioms, pūlingoms žaizdoms dezinfekuoti. Čiobreliais gydomos odos grybelinės ligos, egzema, rožė, dedervinė; jie malšina niežulį. Šios vaistingosios žolelės ramina ir stiprina nervų sistemą, stimuliuoja gerąją energiją. Pagalvė su čiobrelių žolynais – puiki visų nervų sistemos ligų gydymo ir profilaktikos priemonė. Ji išvaduos nuo nemigos, blogų sapnų ir suteiks ramų, gilų miegą. Kūnui ir dvasiai atgaivą suteiks čiobrelių nuoviro vonios. Krapai stiprina imunitetą

Krapai001

Vienmečiai greitai peraugantys augalai. Nuskynus neatauga, todėl, norėdami visada turėti šviežių krapų ant palangės, turėsite periodiškai sėti. Puikiai tinka salotoms, daržovių patiekalams paskaninti, dedami į sriubas. Krapai ne tik prieskoniniai augalai, juose gausu mineralinių medžiagų (kalcio, magnio, geležies, fosforo) ir vitaminų (C, B1, B2, karotino). Liaudies medicinos žinovai krapais gydo kepenų ligas, mažina padidėjusį kraujo spaudimą, disbakteriozę, pilvo skausmus ir uždegimus, inkstuose ir šlapimo pūslėje skaldo akmenis. Krapų vandens patariama gerti krūtimi maitinančioms moterims, kad pagausėtų pieno, o sėklų nuoviro – sergantiesiems cukriniu diabetu. Krapų aliejus gerina apetitą, virškinamojo trakto darbą, iš organizmo šalina žarnyno parazitus, skatina šlapimo išsiskyrimą, gydo vidurių pūtimą ir podagrą. Žalių krapų šakelių užpilas veiksmingai stiprina imuninę sistemą, todėl voniose, į kurias įpilta krapų nuoviro, patariama pagulėti peršalimo ligų ir gripo epidemijų metu. Krapus sveika valgyti sergantiesiems širdies ligomis (ypač lėtiniu širdies nepakankamumu, stenokardija). Krapų žaluma taip pat naudinga sergantiesiems bronchitu, mažakraujyste ir besiskundžiantiesiems ataugų skausmais. Pastaba: krapų sėklų arbatos draudžiama gerti nėščiosioms, o sėklų preparatų – sergantiesiems inkstų ligomis. Bazilikai gydo ir auglius

a-basil-harvest-image

Vienmečiai, tačiau pakankamai ilgai derlių duodantys augalai. Juos reikia gana dažnai laistyti, nes per stambius plačius lapus greitai išgarina drėgmę. Bazilikai puikiai tinka salotoms, naudojami gaminant italų virtuvės patiekalus, dera su česnakais ir petražolėmis. Bazilikais gydomas nervinis stresas, malšinamas galvos skausmas, jie efektyviai mažina aukštą kūno temperatūrą, normalizuoja virškinimo sistemos organų veiklą, mažina skausmą, naikina bakterijas, slopina spazmus, skatina šlapimo išsiskyrimą, stiprina imunitetą, palengvina atsikosėjimą, padeda atgauti uoslę po ilgai trukusios slogos, stimuliuoja kraujo apytaką, yra stiprūs antioksidantai ir antiseptikai, jie jaunina, gaivina, tonizuoja odą, suteikia blizgesio plaukams, skatina jų augimą. Išoriškai bazilikai naudojami paraudusioms, krauju pasruvusioms akims nuraminti. Bazilikų lapais įtrinamos vabzdžių įkandžių vietos, o sultimis, sumaišytomis su medumi, plaunamos grybelio pažeistos ir niežtinčios odos vietos. Bazilikų preparatais gydomos žaizdos, opos, egzemos, dermatitai. Arbata, paruošta kartu su pipirais, mažina temperatūrą, šaltkrėtį, malšina kosulį, geriama esant peršalimui, sergant gripu, bronchitu. Bazilikai stiprina fizines ir emocines jėgas, suteikia mąstymui aiškumo, padeda kankinant nemigai, slopina nerimo jausmą. Bazilikų nuoviras vartojamas sergant migrena, lėtiniu gastritu, kolitu, kokliušu, inkstų ir šlapimtakių ligomis. Augalų nuoviru skalaujama burna ir gerklė, kai sergama angina, burnos ir dantenų uždegimu. Bazilikai puikiai stimuliuoja imuninę sistemą, didina atsparumą ligoms. Jie apsaugo beveik nuo visų infekcijų, yra efektyvi priemonė gydant auglius esant beveik visų rūšių vėžio atmainoms. Bazilikai padeda protui išlikti aiškiam ir gerina atmintį. Yra sukaupta duomenų, kad jie mažina senatvinės sklerozės riziką. Tonizuojančios bazilikų savybės sustiprina organizmą po ligų ir operacijų, padeda atsikratyti depresijos, nerimo ir baimės pojūčio, nemigos. Pasveikti padeda ir vaistažolės, ir vaistai Virgis.11 Vaistininkas Virgilijus Skirkevičius Dabartiniai vaistai dažniausiai tik nuslopina ligos simptomus, bet tikrosios negalavimų priežasties neišgydo. Žolelės veikia daug lėčiau ir švelniau, todėl labiau tinka chroniškiems negalavimams arba lengvesnėms ligoms gydyti. Tačiau vėžį geriausiai žudo mūsų medicina – nei rupūžės, nei gyvatės, nei kurpelės nepadės, šią ligą įveikti galima tik skalpeliu, chemija ir spinduliavimu. Vaistažolių arbatas reikėtų gerti ne kelias dienas, kaip cheminius vaistus, ir ne nuolat, kaip paprastą arbatą, o ciklais: 21 dieną geri, 21 dieną darai pertrauką, 21 dieną vėl geri. Būtent per tiek laiko pasikeičia kraujas. Tada jos gali daryti teigiamą poveikį. Svarbu ne tik, kokias vaistažoles ir kaip vartoti, bet ir kada. Pavyzdžiui, inkstų veiklai gerinti skirtos arbatos turėtų būti geriamos nuo 17 iki 19 valandos, kai šie organai aktyviausi, kepenims skirtos arbatos – vakaro valandomis. Nederėtų pamiršti ir vaistažolių kokybės – kur jos rinktos, kokiu metu, nes mieste surinktuose augaluose daug sunkiųjų metalų, todėl jie gali ne tik nepadėti, bet dar ir pakenkti. Be to, vaistažolių poveikis priklauso ir nuo individualių žmogaus savybių. Pavyzdžiui, jonažolės gali pakenkti strazdanotiems, nuolat karštį jaučiantiems žmonėms, ženšeniai – stambiems, aukšto kraujospūdžio varginabtiems asmenims, ežiuolės – žemą kraujospūdį turintiems žmonėms, kuriems dažnai šąla galūnės ir t. t. Jei nesate tikri, ar kokia nors vaistažolė tinka, geriausia ją vartoti sumaišytą su kitomis žolelėmis, kad sumažintumėte galimą šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, geriant prakaitą skatinančią liepžiedžių ir aviečių lapų arbatą, mišinį reikėtų papildyti priešingu poveikiu pasižyminčiomis mėtomis arba medumi. Jei nežinote, kaip tiksliai kuri vaistažolė veikia, vartokite ramunėles – jos tinka visiems mišiniams. Jokios savigydos juozas-ruolia-57e3d7e630b04 Fitoterapeutas Juozas Ruolia Jei vėžiu sergantis žmogus penkerius metus pagal fitoterapeuto ir kitų reabilitologų parengtą planą stiprina imunitetą, vartoja antioksidantų, žolelių mišinių, slopinančių piktybinių ląstelių veiklą, nesinervina, recidyvo tikimybė sumažėja iki 75 procentų. Vėžį, kad ir kokioje žmogaus kūno vietoje jis būtų, pirmiausia reikia radikaliai pašalinti chirurgiškai, išdžiovinti spinduliais, išgaudyti chemoterapija. Pradėti vartoti gamtos siūlomus vaistus galima tik atlikus operaciją, pritaikius spindulinį gydymą ir chemoterapiją, kad piktybinis procesas neatsinaujintų. Tačiau būtina žinoti, kada kas tinka. Perlenkti lazdą labai lengva, todėl nepatarčiau imtis saviveiklos. Lietuvoje leidžiama vartoti 189 žolinius augalus, o onkologiniams ligoniams – mažiau nei 50 rūšių. Lietuviškų gydomųjų augalų veikliosios medžiagos tikrai ne prastesnės negu tibetietiškų, indiškų, kiniškų. Jos stiprina radikalaus gydymo išsekintą organizmą, padeda atkurti imunitetą. Vaistažolių ir augaliniuose preparatuose yra daug svarbių biologiškai aktyvių medžiagų, tačiau jie gali sukelti ir nepageidaujamą poveikį. Todėl būtina atlikti tyrimus ir atsargiai vartoti šias priemones, jas derinti su kitais gydymo metodais. Pastebima keista tendencija – vaistažolės tapo populiarios, bet žmonės jas vartoja neatsižvelgdami nei į vaistininkų, nei į gydytojų patarimus. Pirmiausia reikia nueiti pas gydytoją, atlikti tyrimus, ir tik tada šalia pagrindinių vaistų kaip papildoma priemonė gali būti vaistažolės. Jei Dievas apšviestų žmonėms protą ir jie grįžtų prie mitybos įpročių, vyravusių prieš penkiasdešimt metų, ligų būtų perpus mažiau. Tačiau žmonės tingi užsiauginti daržovių, prieskoninių žolių. Juk nėra sunku pasisėti sode ar balkone ir visą vasarą skainioti ežiuolių imunitetui stiprinti ar melisų, mėtų nervams nuraminti. Užuot ant palangės į vandenį pamerkę svogūną, daugelis laiškų nusiperka prekybos centre ir ištiesę kojas žiūri muilo operas. Pavasarį pasitikime stiprūs img600760 Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė Nepraleiskite progos prisirinkti lazdynų žirginių, kurių jau yra, taip pat alksnių, beržų žiedų. Juos reikėtų padžiovinti namuose ant popieriaus, kad išbyrėtų žiedadulkės, ir valgyti kasdien užsiberiant žiupsnelį ant maisto. Tai natūralūs mikroelementai. Imunitetą stiprina beržų ir pušų pumpurai,užpilti degtine, tačiau iš tiesų tinka bet kokie. Pavasarį vertingos įvairiausių pumpurų arbatos – beržų, lazdynų, pušų, tuopų, juodųjų serbentų, kurie laikomi ypač vertingais, liepų, aviečių. Juos galima vartoti tiek džiovintus, tiek žalius, tik vartojant žalius vanduo pabąla nuo išsiskiriančių dervingų medžiagų. Tuoj lįs dilgėlės, garšvos, kiaulpienės. Kol dilgėlės jaunos, labai tinka skinti jų viršūnėles, nes jos dar minkštos, nesumedėjusios. Vėliau valgomi tik jauni lapai. Juos galima nuplikyti ir valgyti kaip salotas. Puikus vitaminų šaltinis – raktažolių, varnalėšų lapai. Geriausiai su žolėmis daryti kokteilius – sumalti kartu su bananais ar obuoliais, mat atskirai jas gerai sukramtyti sunkiau. Šalpusnių lapelių ar žiedelių nepadauginkite, nes tai stiprūs gydantys augalai. Jis veiksmingai gydo kosulį.   Trumpai: Ramunėlės Ramunėlės efektyviai gydo skrandžio negalavimus ir virškinimo sutrikimus. Jos slopina uždegimus, spazmus, mažina dujų kaupimąsi, padeda žaizdoms gyti, slopina stresą. Ežiuolė Ežiuolės stiprina imunitetą, padeda greičiau įveikti peršalimą ir gripą. Jose gausu flavonoido, pasižyminčio priešvėžiniu poveikiu. Našlaitės Dirvinės ir trispalvės našlaitės valo organizmą, todėl jų nuoviras geriamas sergant odos ligomis. Našlaičių užpilas slopina uždegimus, skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, palengvina atsikosėjimą, todėl vartojamas sergant bronchitu, laringitu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Levandos Levandos nuramina ir atpalaiduoja. Jos skatina žaizdų gijimą ir slopina skausmą, nes pasižymi antiseptinėmis savybėmis. Levandos padeda nuo nemigos ir galvos skausmo. Jų dedama į kremus nuo raukšlių ir vaistus nuo egzemos, aknės, odos uždegimų. Melisos Melisos malšina skausmą, ramina, atpalaiduoja. Jos naudojamos įvairiems negalavimams, kuriuos sukelia stresas, nuovargis, nervinis išsekimas, gydyti. Šios žolelės padeda nuo nemigos ir aukšto kraujo spaudimo. Vaistinės medetkos Medetkose yra daug karotino, kuris organizme virsta vitaminu A. Šis augalas pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, todėl naudojamas gydant sumušimus, nudegimus, nušalimus, sužeidimus, pūliuojančias žaizdas. Medetkos padeda nuo gerklės ir burnos ertmės ligų. Pipirmėtės Pipirmėtės veikia antiseptiškai – mažina skausmą, ramina ir atpalaiduoja. Jos skatina apetitą, gerina virškinimą, padeda nuo pykinimo ir virškinimo sutrikimų. Pipirmėtės taip pat padeda įveikti stresą ir stimuliuoja širdies veiklą. Rozmarinai Rozmarinų lapeliuose gausu geležies, jie saugo smegenis nuo laisvųjų radikalų poveikio, insulto, padeda gerinti virškinimą, o rozmarinų aliejus malšina skausmą. Šalavijai Šalavijai gydo kvėpavimo takų ligas, dantenų, burnos gleivinės uždegimus, žaizdas ir opas, gerina atmintį, dėmesingumą ir nuotaiką. Paprastosios jonažolės Paprastosios jonažolės vadinamos vaistu nuo 99 ligų. Jos naudojamos dezinfekcijai ir kaip priešuždegiminė priemonė. Padeda gydyti kvėpavimo takų ligas, virškinimo sutrikimus, akmenligę, inkstų uždegimus. Jonažolės skatina medžiagų apykaitą, slopina depresijos simptomus.   gintarinė vaistinė
Rekomenduojami video