Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Svarbiausias infektologės patarimas – tiesiog lik namuose

Nepamirškite senukų, neapsigaukite jaunystės atsparumu koronaviruso infekcijai, dezinfekuokite net pirkinius ir tiesiog likite namuose. Tokiais patarimais dalijasi Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vedėja Jolanta Česienė.

Nors informacijos gausu, kaip elgtis karantino metu, dar kartą priminkite svarbiausius akcentus, kaip elgtis šiuo laikotarpiu.

– Likite namuose. Mes, infektologai, visiems kartojame tą patį: „Likite namuose, likite namuose“. Nėra reikalo eiti į parduotuvę dėl pieno pakelio ar duonos. Susitarkite su kaimynu, draugu, kai jis eina apsipirkti, kad ir jums tuo pačiu nupirktų būtinųjų prekių. Susiorganizuokite bendrą apsipirkimą, kad tik kuo mažiau kiekvienam reiktų išeiti. Tegu iš šeimos eina tik vienas žmogus į parduotuvę, meskite burtus, kam reikia šį kartą. Arba apsipirkinėkite internetu.

Paaiškinkite, ką reiškia laikytis saugaus atstumo parduotuvėje, vaistinėje, išėjus pasivaikščioti, prasilenkiant su kaimynu gatvėje ar daugiabučio laiptinėje.

– Žinoma, neįmanoma laiptinėje išvengti kaimyno, bet neduokite vienas kitam rankos susitikę, laikykitės atstumo. Labai gražiai vaistinės yra susitvarkiusios, ant grindų išsiklijavusios žymimąsias juostas. Jau ir prekybos centrai žada sekti jų pavyzdžiu. Buvau šią savaitę vieną dieną parduotuvėje, tad mačiau, kad žmonės vienas nuo kito laikosi atstumo. O pro langą matydami gražų orą, daugelis nori išeiti pasivaikščioti ir galvoja, kad nieko nesutiks. Bet taip mąsto visi, todėl ir sunku išvengti susibūrimų. Kita vertus, užsidaryti vien namuose irgi nereikėtų – tai gali iššaukti kitų problemų. Tiesiog būtina vengti susibūrimų. Dabar rekomenduojama, kad net ir vienos šeimos narių būtų ne daugiau penki, kai eina pasivaikščioti. Ir vaikštinėkite tik su savo šeimos nariais. Žinoma, čia sudėtingiausia suvaldyti jaunimą, jie nori susitikti. Būtina jiems nuolat priminti, kad laikytųsi atstumo, vengtų fizinio kontakto, kad vieni kitų išsiklausinėti, ar draugų artimieji nėra grįžę iš užsienio, ar nė vienas iš šeimos narių nėra privalomoje saviizoliacijoje.

Išlindus saulei lietuviai plūsta į parkus, prie jūros. O Italijoje pasivaikščiojimai draudžiami. Kodėl? Ar tai reiškia, kad iš tiesų neegzistuoja saugus atstumas nuo infekcijos užkrato?

– Italai labai ilgai nesilaikė saugaus atstumo, būriavosi, glėbesčiavosi, ir padėtis pasidarė nebevaldoma, todėl ir buvo imtasi drastiškų priemonių. Tiesiog yra paprasčiau visiems uždrausti pasivaikščiojimus, nei sukontroliuoti, ar kartu būryje vaikšto šeimos nariai, ar ne. Jeigu Lietuvoje žmonės irgi nebus sąmoningi, taip pat teks imtis tokių pačių – itališkai griežtų – priemonių.

Kaip elgtis savo namuose, su pačiais artimiausiais? Ar iš tiesų reikia laikytis saugaus atstumo net nuo savo artimųjų, vengti apsikabinimų ir bučinių?

– Ypač reiktų atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmones – nei jų apkabinti, nei bučiuoti. Perspėkite savo vaikus, kad dabar saugotų savo senelius. Tačiau jokiu būdu jų nepalikite vienų – jiems nuolat skambinkite. Jeigu negalite susitikti, pamojuokite per langą.

Kodėl yra nustatytas dviejų metrų atstumas, esant didelėje minioje ilgą laiką, o metro – esant tarp žmonių trumpiau?

– Niekas nepasakys, koks tas saugiausias atstumas – du metrai dešimt ar metras aštuoniasdešimt. Iš tiesų, kodėl nustatytas būtent toks vadinamasis saugus atstumas reiktų klausti visuomenės sveikatos specialistų. Aš tik noriu nuraminti, kad jeigu dėvėsime kaukes, nuo pro šalį praėjusio kaimyno virusas ant mūsų neužšoks. Svarbiausia – nesiglėbesčiuoti, neduoti vienas kitam rankos.

Kaip virusas nukeliauja nuo vieno paviršiaus ant kito?

– Koronavirusas – kaip ir gripas. Labai smulkūs lašeliai krenta ir patenka ant paviršių. Šis virusas keliauja lygiai tokiu pačiu – oro lašeliniu būdu. O mes čiupinėjame įvairius paviršius ir jis patenka ant mūsų odos. Todėl labai svarbu neliesti savo veido, akių, net ir būnant savo namuose.

Ar būtina rankas nuolat intensyviai plauti, jeigu niekur neišeiname iš namų?

– Jeigu visa šeima niekur neišeinate iš namų, tuomet rankų nereikia perdėtai dezinfektuoti. Tokiu atveju pakanka laikytis elementarios rankų higienos.

O ar būtina dezinfekuoti visus pirkinius, grįžus iš parduotuvės ar sulaukus pristatymo į namus, kaip kad visam pasauliui pataria japonai?

– Iš tiesų teisingai elgiasi tie, kas dezinfekuoja ir pirkinių pakuotes. Nesvarbu, kad parduotuvėje žmonės vaikšto su pirštinėmis, kad darbutojai irgi nuolat mūvi pirštines, bet žmogus net ir nejučiomis pasikaso nosį, paliečia veidą, ir paskui tais pačiais pirštais liečia prekes, kitus paviršius.

Kaip pasikeitė Jūsų – Infekcinių ligų departamento vadovės – dienotvarkė, į Lietuvą atslinkus koronavirusui?

– Viskas keičiasi: ir darbo grafikai, ir pats patekimas į ligoninę. Turime saugotis, specialiai apsirengti, užsidėti visas būtinas apsaugos priemones – akinius, kaukes, kombinezonus, ir paskui visa tai vėl nusirengti, nusiimti. Mes, infekcinių ligų gydytojai, per dieną turime nusirengti ir apsirengti po kelis kartus. Juk ateina nauji pacientai, jie keičiasi. Iš tiesų neprisimenu per visą savo darbo praktiką tokio laikotarpio. Kai pasaulyje buvo išplitęs ebolos virusas, tada turėjome praktinius mokymus, kaip nusirengti, apsirengti, bet praktikoje nesusidūrėme su tokiu atveju. Tekdavo respiratorius užsidėti nebent susidūrus su tuberkulioze sergančiu pacientu. Dabar viskas pasikeitė, dabar tai tampa kasdienybe. To, kas buvo vakar, nebėra.

Kokią svarbiausią žinią šiomis dienomis norėtume perduoti Lietuvos senoliams, darbingo amžiaus tautiečiams ir jaunimui?

– Tie, kurie dejuojate dėl karantino sąlygų namuose, džiaukitės šiuo laiku, kurį turite. Jūs galbūt nuobodžiaujate, bet medikai šiuo metu labai intensyviai dirba. Mes gal ir norėtume pabūti namuose, pailsėti, bet negalime. Jauni žmonės, nepamirškite senukų. Senyvo amžiaus žmonėms šis laikas yra labai sudėtingas. Saugodamiesi infekcijos, negalėdami pasikalbėti su kaimynais, su vienas kitu, jie jaučiasi labai vieniši. Senukai nesinaudoja internetu, tad jiems lieka mezgimas ir skaitymas. Pradeda lįsti kitokios ligos, depresija. Ir atkreipiu jaunų žmonių dėmesį, kad negalvotų, jog virusas jiems nepavojingas. Tai jau paneigta, kad COVID-19 kelia pavojų tik vyresniems nei 65 metų asmenims. Visame pasaulyje į reanimacijos skyrius guldomi ir dvidešimtmečiai, ir trisdešimtmečiai. Galbūt jie ir lengviau ištveria ligą, bet ji vis tiek pavojinga visiems. Lygiai taip pat – ir vaikams.

Visa Lietuva pradėjo siūti kaukes. Ar jos iš tiesų yra tinkamos ir medikams? Gal norite ką nors pasakyti šioms siuvėjoms, drobės, medvilnės tiekėjams?

– Pačių siūtos kaukės mums irgi tinkamos – kad ir trumpam laikui išeiti pasivaikščioti. Kaukių nuolat reikia ir reikės ir ačiū visiems, kas jas siuva. Prisimenu savo studijų laikus. Dėvėdavome kaukes su aštuoniais marlės sluoksniais. Be jų mūsų niekur neįleisdavo.

Ką Jums tai reiškia, kai dabar visa Lietuva su pagarba ir dėkingumu žiūri į Jus, stovinčius pirmoje fronto linijoje – į gydytojus ir visus medikus?

– Mums tai labai svarbu. Ta bendrystė yra be galo reikšminga. Mes visada stengiamės dėl pacientų, bet niekada nematėme tiek gražių gestų iš žmonių. Kas atneša kaukių, kas pyragų. Visiems labai labai ačiū – Jūsų visų palaikymas mums labai svarbus ir reikalingas.

Rekomenduojami video