„Gyvenu kaime. Čia, kaip ir daugelyje kitų mažų gyvenviečių, karaliauja alkoholis. Rodos, jokios prevencinės priemonės neveikia, o kaimų gyventojai girtuokliavimą laiko savaime suprantamu dalyku. Bet juk taip neturėtų būti. Per televizijos žinias matome, prie kokių tragiškų ir sunkiai protu suvokiamų dalykų tai gali privesti. Gal reikėtų ieškoti ne tik kovos su alkoholizmu būdų, bet ir girtuokliavimo priežasčių? Kokios jos?“ – klausia Jadvyga iš Ukmergės r.

Atsako Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Lietuva pagal alkoholio vartojimą yra trečioji šalis pasaulyje: kiekvienam, vyresniam nei 15 metų, tenka 15,4 l grynojo alkoholio. Lietuvą šiuo požiūriu lenkia tik Moldova (16,8 l) ir Baltarusija (17,5 l). Šis faktas kelia didelį visuomenės susirūpinimą, kurį dar labiau sustiprina nusikaltimai, padaryti apsvaigusiųjų nuo velnio lašų. Todėl už blaivų gyvenimo būdą pasisakančios organizacijos kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę teigdamos, kad žino veiksmingos alkoholio vartojimo kontrolės priemonių. Siūloma mažinti alkoholio prieinamumą, didinti alkoholio kainas ir uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą. Abejoti šių priemonių veiksmingumu tolygu šventvagystei, todėl prieinamumo mažinimas nesiejamas su liūdna JAV patirtimi – „sausuoju“ įstatymu, kuris visai uždraudė alkoholio pardavimą. Dėl tos pačios priežasties kainų didinimas keliasdešimt metų išlaikytam konjakui taip pat laikomas veiksminga blaivinimo priemone ir nepastebima, kad pigus gėralas niekur nedingsta. O su alkoholio reklama, nepaisant ne vieną kartą tyrimais įrodyto fakto, kad rinkoje, kurioje pardavimai auga mažiau nei 10 proc. per metus, reklama nedidina vartojimo, o tik perskirsto gamintojų pelną. Nors veikiausiai ir be tyrimų aišku, kad, uždraudus „Moet“ šampano reklamą, Kražių skerdikas nebūtų tapęs blaivininku. Taigi, norint įveikti besaikį girtavimą, reikėtų paieškoti gilesnių jo priežasčių ir veiksmingesnių kovos su juo būdų.

Kone prieš trisdešimt metų JAV mokslininkai R.Akoff ir F.Emeri tyrė geriančiųjų elgesį. Pasak jų, alkoholiniai gėrimai vartojami greitoms asmenybės transformacijoms pasiekti, kurios priešingu atveju (t. y. negeriant) įvyksta tik pamažu, žmogui tampant vyresniu. Taigi, alkoholis tarsi padeda žmogui tapti tokiam, koks jis nori būti. Vienam jis padeda geriau pasijusti šeimoje, kitam – užmegzti socialinius ryšius, trečiam – atsiriboti, ketvirtam – pasijusti nevaržomam ir viską galinčiam. Teoriją galima patikrinti atlikus masines apklausas ir nustačius statistinių duomenų ryšius. Ją galima įvertinti ir atlikus kokybinius tyrimus, įsigilinus į tam tikrų žmonių patirtį. Psichoterapinės grupės, padedančios įveikti šeimyninio gyvenimo nesklandumus, paprastai negali pamiršti ir alkoholio. Keliasdešimt jų dalyvių ganėtinai išsamiai papasakojo apie savo patirtį šioje srityje. Paaiškėjo tikrai įdomių faktų. Bene svarbiausias iš jų – anksčiau minėta girtuokliavimo priežastis – noras pasijusti kitokiems, nepasitenkinimas tiek savimi, tiek aplinkiniais. Taip teigė kiek daugiau nei 90 proc. tokių grupių dalyvių. Lietuvoje tokių žmonių taip pat netrūksta.

Tyrimai rodo, kad jų gali būti apie penktadalį visos šalies populiacijos. Tai – žmonės, sociologinių apklausų metu teigiantys, kad metai jiems buvo blogi, o ateityje gerų permainų jie nesitiki.

Psichoterapinėse grupėse galima atkurti dalyvių savivertę, ugdyti jų gebėjimą įveikti sunkumus ir siekti prasmingesnio gyvenimo. Akivaizdu, kad į tokias grupes nusiųsti penktadalį Lietuvos žmonių nėra galimybių, tačiau galima prisiminti ankstesnę kovos su girtavimu patirtį Lietuvoje. Blaivybės sąjūdžio pradininkas Motiejus Valančius dar 1858 m. ragino užsirašyti į blaivybės broliją, kurios tikslas buvo prasmingas. Net davę priesaikas įšventinti jos nariai galėjo saikingai gerti alų, midų ir vyną. Iki šiol atsimenama brolijos veiklos sėkmė. Yra ir kitokios patirties: 1904–1905 m. carinė Rusija dėl karo su Japonija uždraudė prekybą degtine, tačiau šio draudimo rezultatų neprisimena net istorikai.

Mažinti girtavimą sunkiau nei imituoti kovą su alkoholiu. Ne viena šalis jau sukaupė vadinamosios laimės ekonomikos patirties, puikiai žinomi ir orientyrai, kaip padaryti visuomenę laimingesnę ir turtingesnę. Tuo keliu ir reikia eiti. Todėl jei nenorima pirmauti pagal suvartojamo alkoholio kiekį, reikėtų kurti kuo mažiau draudimų ir labiau gilintis į girtavimo priežastis, kad nelaimingi ir šviesesnės ateities nematantys žmonės keistų požiūrį į gyvenimą.