Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Susirūpinti regėjimu derėtų prieš atsirandant rimtesniems nusiskundimams

Sveikatos problemos – tai ne tik skaudantys dantys, lūžusios galūnės ar patempti raumenys. Dideliu galvos skausmu gyventojams tampa ir gyvenimo kokybę apsunkinantys regos sutrikimai. Kodėl svarbu rūpintis savo regėjimu, pasiteiravome Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro oftalmologės Valdos Gražienės.

Vienas svarbiausių žmogaus pojūčių

Pasak gydytojos Valdos Gražienės, vienas svarbiausių žmogaus pojūčių – regėjimas.

„Vienas iš svarbiausių ir, mano nuomone, nuostabiausių žmogaus jutimų yra rega. Regėjimas žmogui teikia daugiausiai informacijos apie jį supantį pasaulį. O pagrindinis regos organas yra akis. Tai gana sudėtingas jutimo organas, primenantis fotoaparatą – kol matome, tol neįvertiname šio pojūčio.

Psichologiškai viena iš sunkiausių negalių yra aklumas. Regos aštrumas yra vienas iš svarbiausių gyvenimo kokybės vertinimo kriterijų“, – pokalbį pradėjo gydytoja V. Gražienė.

Pasak V. Gražienės, sutrikus regai, yra apribojamas žmogaus mobilumas, orientacija, sukeliama socialinė atskirtis.

„Šiais laikais žmonės rūpinasi akimis taip pat kaip ir dantimis. Juk suskaudus dantims žmogus skuba pas gydytojus odontologus. Taip pat esant bėdoms kreipiasi į gydytojus oftamologus, regėjimą tikrinasi profilaktiškai. Žinoma, kaip ir visur, yra ir išimčių – kaip žmonės vaikšto be dantų, taip ir be akių. Tačiau nekalbu apie išimtinius, sunkius atvejus, kai ir patys žmonės kreipiasi, ir gydytojai stengiasi padėti viskuo, kuo gali, tačiau išgydyti žmogaus neįmanoma.

Pasitaiko tokių liūdnų baigčių. Blogiausi atvejai mano praktikoje, kai žmonės praranda regą, yra susiję su paveldima patalogija, kuri nepasiduoda gydymui, taip pat su senatvinėmis degeneracinėmis ligomis, kadangi visuomenė sensta, ilgėja gyvenimo amžius. Senstant žmogui, nyksta ir akyse esančios nervinės ląstelės, kas sukelia silpnaregystę arba aklumą“, – priežastis vardino V. Gražienė.

Kenkia išmaniosios technologijos

Pasak gydytojos, žmonės labiau saugotų akis, jei žinotų, kas akims yra sveikiau.

„Šiais laikais labai daug žmonių dirba su kompiuteriais, naudojasi išmaniaisiais telefonais, senyvo amžiaus žmonės ilgai žiūri televizorių, geria daug vaistų. Dėl to dažnas skundžiasi perštėjimu, akių paraudimu, ypač rytais.

Nuo įtempto žiūrėjimo, nuo medikamentų, kurie dehidratuoja organizmą, ragenų paviršiniame sluoksnyje atsiranda įtrūkimai. Naktį miegant, sulimpa ragenos epitelio defektai su voko junginės epiteliu, o ryte, staiga pramerkus akis, atplėšiama paviršinio epitelio dalelių nuo ragenų, akis ima skaudėti, jos ašaroja. Todėl pabudus ryte akys būna raudonos ir atrodo, jog jos nepailsėjo per naktį. Todėl ryte, atsibudus, reikėtų neskubėti atmerkti akių, o lėtai per akių voką pamasažuoti akių obuolius ir akis pasukioti, ir tik tada jas pramerkti, tuomet akys sudrėktų ir taip jų neskaudėtų, – patarimais dalinosi gydytoja V. Gražienė. Pasak jos, tinka ir įvairūs drėkinantys lašiukai.

Labiausiai kenkia saulė

Iš aplinkos veiksnių akims labiausiai kenkia saulė. Jeigu odą nuo saulės poveikio galima apsaugoti ją pridengus, tai dėl akių žmonės ne visada yra sąmoningi ir ne visada nešioja tamsintus akinius.

„Ultravioletiniai saulės spinduliai, praeidami pro rageną, pro lešiuką, patenka į tinklainę, kenkdami regėjimui. UV gali sukelti fotokeratitus – ragenos uždegimus, dėl kurių akis ims skaudėti, žmogus ašaros, atsiras šviesos baimė. Šis susirgimas praeina paskyrus gydymą, tačiau nesigydant, kartojantis uždegimams, ragenos gali imti drumstėti.

Dar didesnis neigiamas saulės poveikis yra lęšiukui, dėl ko spartėja kataraktos vystymasis ir tinklainės geltonajai dėmei, dėl to progresuoja amžinė geltonosios dėmės degeneracija“, – apie tai, jog akis reikėtų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, pasakojo gydytoja.

„Apsauga nuo saulės – akiniai, kurie blokuoja UV spindulius. Reikėtų žinoti, kad nuo stiklų tamsumo nepriklauso UV spindulių blokavimas. Geriausiai akinius nuo saulės rinktis optikos salonuose, kur žmogus gaus išsamią informaciją.“

Pasak V. Gražienės, yra ligų, kurias nustačius ir skyrus gydymą, regėjimą galima išsaugoti ilgam. Nors su amžiumi rega vis tiek blogės, bet lėčiau, jei saugosime akis nuo žalingo poveikio, laiku pradėsime gydymą.

„Viena iš tokių ligų – glaukoma. Tai nėra pagydoma liga, tai lėtinė degeneracinė liga. Bet jos progresavimas gali būti valdomas, ligą anksti nustačius ir skyrus gydymą. Liga serga vyresnio amžiaus žmonės, todėl visiems, vyresniems nei 40 metų asmenims, patariama bent kartą per metus pasitikrinti pas oftalmologą. Toliau – katarakta, tai liga, kai lęšiukas netenka skaidrumo, drumstėja, dėl to žmogus anka. Liga gydoma operaciniu būdu, pakeičiant lęšiuką. Nesant kitų ligų, operacijos būna sėkmingos ir pagerina regą. Ir trečioji liga – tinklainės geltonosios dėmės degeneracija, ji taip pat progresuoja žmogui senstant, nuo saulės spindulių. Tai dažniausia vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių blogo matymo priežastis“, – teigė gydytoja.

Geras regėjimas – vienetas

Pasiteiravus gydytojos, kada asmens regėjimas yra geras, ji sako: „Geras regėjimas yra tada, kada patikrinus regą, nustatomas vienetas. Tačiau žiūrint iš gydytojų pusės, tas vienetas gali būti išgautas ir nešiojant akinius – tai irgi bus skaitoma kaip geras regėjimas.

Nereikia galvoti, kad jeigu žmogus be akinių nepasieks vieneto, tai jis jau mato blogai. Ne visų akys vienodo dydžio, formos ir, ne visos vienodai laužia spindulius – vienų akys yra trumparegės, kitų – toliaregės, trečios – astigmatinės. Laužiamoji akies optinių terpių „galia“ arba geba yra vadinama refrakcija. Kai spinduliai susikerta tinklainėje, akis mato gerai, jos laužiamoji geba normali. Jei spinduliai susikirs prieš tinklainę, akis bus trumparegė, jei už tinklainės – toliaregė, astigmatizmas

– kai toje pačioje asmens akyje vienam meridiane aptinkama vienokia yda, kitame – kitokia arba tokia pati refrakcijos yda, tik skirtingo laipsnio. Matymas be akinių nebus ryškus, bet pritaikius korekcinius akinius, nesant kitokių akies ligų, rega tampa gera“.

Vis dėl to gydytoja susirūpinti regėjimu pataria tada, kada asmens matymas blogas yra su akiniais arba vyresniems kaip 40 metų žmonėms.

„Su didėjančiu amžiumi atsiranda įvairių ligų, ne išimtis – ir akių ligos, kurios gali sugadinti žmogaus regėjimą neatstatomai, todėl linkėčiau visiems susirūpinti ir bent kartą per metus pasitikrinti akis“, – pokalbio pabaigoje linkėjo akių ligų gydytoja V. Gražienė.

Dovydas PASLAUSKAS

 

www.rinkosaikste.lt

Rekomenduojami video