Sūrio vartojimas užkerta kelią vystytis žmogaus organizme vėžinėms ląstelėms, padeda išvengti diabeto bei širdies ligų rizikos ir yra nepamainomas kaulų audinį stiprinantis šaltinis, skelbia mokslo žurnalas „American Journal of Clinical Nutrition“.

Danijos mokslininkų grupė, vadovaujama Kopenhagos universiteto mokslų daktarės Tanios Kongerslev Torning (Tanja Kongerslev Thorning), atliko seriją tyrimų, siekiant nustatyti mitybos poveikį organizmui ir maistinių medžiagų sąveikos svarbą.

Ekspertų grupė padarė išvadą, kad sūris bei jogurtas turi teigiamą poveikį kaulams stiprinti, reguliuoja kūno svorį, naudingas širdies bei kraujagyslių normaliai sistemai palaikyti.

Mokslininkų vertinimu, pieno produktai didžiausią teigiamą poveikį žmogaus organizmui turi dėl juose esančių biologiškai aktyvių medžiagų - mineralų ir vitaminų. Sūryje yra daug A ir B grupės vitaminų, mikroelementų, ypač kalcio, fosforo. Todėl valgant sūrius stiprėja kaulai, gerėja smegenų veikla. Sūryje gausu aminorūgščių, labai reikalingų audinių augimui, bei lipidų, suteikiančių energijos.

Sūris taip pat turi daug žmogui reikalingų maistingų medžiagų, o svarbiausi jų - baltymai. Baltymų žmogaus organizmas negali pakeisti jokiais kitais maistiniais komponentais, todėl baltymų turi gauti su maistu. Mokslininkai rekomenduoja, kad priklausomai nuo žmogaus aktyvumo per parą organizmas turi gauti 1-1,5 g baltymų vienam kilogramui kūno svorio. Pasak mitybos specialistų, žmogaus organizmas pieno baltymus pasisavina beveik geriausiai - net 99 proc.

Pasak T.K.Torning, maistinė vertė produktuose turėtų būti vertinama remiantis ne atskirų maistinių medžiagų, bet jų visumos poveikiu organizmui.

Pavyzdžiui, nors sūris turi nemažai sočiųjų riebalų, tačiau, priešingai nei manoma, pieno riebalai turi mažesnę įtaką cholesterolio kiekiui kraujyje.

Mokslininkai rėmėsi vadinamuoju „prancūzų paradoksu“ - nors ši tauta pasaulyje daugiausia suvartoja sūrio bei sviesto, Prancūzijos nėra tarp šalių, patiriančių padidintą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.