Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Stresas atveria vartus visoms ligoms

Parkinsono liga Lietuvoje serga daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Senstant visuomenei, daugėja ir sergančiųjų šia liga. Siekiant suteikti kuo daugiau informacijos apie Parkinsono ligą, kasmet balandžio 11-ąją minima Pasaulinė Parkinsono diena. Apie šios ligos atsiradimo priežastis ir kontrolę kalbamės su žolininke Nijole DEGUTIENE.

Kas sukelia Parkinsono ligą?

Mažas dopamino kiekis organizme. Taigi jo kiekį reikia padidinti, bet ne per daug. Nustatyta, kad rūkantys ar rūkę žmonės Parkinsono liga serga rečiau, nes nikotinas skatina dopamino gamybą. Dopamino gamybą skatina ir kiti dalykai, prie kurių priprantama. Beje, pripratimo mechanizmas būtent toks ir yra: mes prie kažko priprantame, nes išsiskiria dopaminas.

Pavyzdžiui, šokoladas yra kakavos produktas, kuris taip pat padeda dopaminui išsiskirti. Taigi šokolado, cukraus, bandelių ir panašių produktų norime todėl, kad vienas iš dopamino darbų yra malonumo, pasitenkinimo, motyvacijos pajutimas. Metus rūkyti, tie dalykai, kurie džiugino, nustoja džiuginti, todėl žmogus ieško kažko kito, kas grąžintų malonumo pojūtį, ir pradeda daugiau valgyti. Per dieną užtenka 200 kalorijų daugiau, ir per pusę metų nejučia priaugama 9 kilogramus.

Kodėl dopamino organizme sumažėja?

Dopaminas yra medžiaga, iš kurios organizme gaminamas adrenalinas ir noradrenalinas. Kai kūnas patiria stresą, šios medžiagos išsiskiria, kad mobilizuotų organizmą veiklai, kad padidėtų jo fizinis aktyvumas – bėgti arba kovoti, sugalvoti, ką daryti. Jei žmogus nei bėga, nei kovoja, visa atpalaiduota energija sunaudojama organizmui griauti. Nieko baisesnio už chronišką stresą nėra, nes nuo jo prasideda visų organizmo išteklių eikvojimas.

Pirmiausia išnaudojami neuromediatorių gamybos ištekliai – nebegaminamas dopaminas, noradrenalinas ir adrenalinas – molekulės, dalyvaujančios informacijos perdavimo tarp nervų ir ląstelių procese. Kaip ir daugeliu atvejų, stresas yra ta būsena, nuo kurios prasideda daugelis ligų.

Sakoma, kad ligų kaltininkai – mūsų nervai. Kaip elgtis stresinėse situacijose, kad nebūtų pasekmių?

Visos šios trys medžiagos – dopaminas, noradrenalinas ir adrenalinas – yra gaminamos iš aminorūgšties tirozino. Medžiagų jo gamybai gauname su baltyminiu maistu. Jei žmogus neįveikia streso ir su juo gyvena, tirozinas naudojamas streso hormonams gaminti ir nenaudojamas niekur kitur, kur jo irgi reikia (pavyzdžiui, skydliaukei). Taigi stresas gali atverti vartus daugeliui ligų. Todėl svarbiausia, norint nesusirgti šia liga, yra sielos ramybė, nesutvarkytų reikalų neturėjimas ir neigiamų situacijų sprendimas.

Kas didina dopamino kiekį?

Fizinis aktyvumas, maloni veikla ir teigiama patirtis. Tokie dalykai, kaip buvimas gamtoje, meilė, juokas, skanus valgis, malonūs kvapai, skatina dopamino gamybą.

Kokių patarimų turite dėl mitybos ir kokios liaudiškos priemonės pagelbėtų?

Yra duomenų, kad didelis vaistų kiekis, kai jie kūnui jau tampa nuodu ir kai jų prisikaupia daug, ar buvimas aplinkoje, kur yra nuodų, irgi gali būti Parkinsono ligos priežastis. Geriausias būdas išvalyti organizmą – neperdirbtas maistas ir badavimas. Geriau už badavimą nuodų neišvalo niekas. Užtenka pabadauti 24 val. kartą per savaitę: tą dieną, kai badaujama, pusryčiai turi būti tik iš daržovių, nuo 12 val. nebevalgoma, o kitą dieną vėl valgoma. Tos 24 val. padaro stebuklus.

Nuodus iš organizmo išvalo ir arbatos. Tam tinka šviežias meškinis česnakas, taip pat dilgėlių ir kiaulpienių arbatos. Kiaulpienių ir dilgėlių arbatą reikia gerti atskirai, bet tą pačią dieną, nes kiaulpienės skystina kraują, o dilgėlės tirština.

Jonažolių tinktūra, arbata, ekstraktas yra medžiaga, skatinanti dopamino gamybą. Ligą gydyti padeda vienintelė žolė, naudojama žalia, – kiškio kopūstų lapai. Reikia 2–4 lašelių šviežių jų sulčių su kraujažolių arbata. Kraujažolių tinktūra su kiškio kopūstų sultimis galima trinti stuburą ten, kur yra nervai, kuriuose nėra ryšių. Bet kiek tai padės, priklauso nuo ligos laipsnio. Nemanau, kad vėliau kažką galima padaryti.

Kai jau yra Parkinsono požymių, labai veiksmingos čiobrelių vonios. Iš vakaro pamerkite 200 g žalių čiobrelių, paskui pakaitinkite, supilkite į vonią ir pagulėkite joje iki pusės valandos. Pirmą kartą galima gulėti tik 15 min., o kitą kartą – ir pusvalandį. Dar yra toks dekoratyvus augalas bandrenis. Gamtoje jis neauga, o darželiuose auga. Bandrenio sėklos irgi veikia centrinę nervų sistemą, todėl galite jų nusipirkti sėklų parduotuvėse ir pusę šaukštelio per dieną (ne daugiau) pakramtyti.

Rekomenduojami video