Storosios žarnos vėžys yra trečia pagal dažnumą onkologinė liga Lietuvoje ir pasaulyje. Pagal mirtingumą šiam vėžiui tenka antra vieta. Kasmet Lietuvoje šia liga suserga 1 600–1 700 žmonių. Deja, šis vėžys vis jaunėja. Išvengti sunkios ligos padėtų dalyvavimas profilaktinėje programoje. O medikai pristato naujus gydymo būdus, kurie padeda išsaugoti organą.

Po gydymo navikas išnyko

„Prieš daugiau nei dvejus metus pastebėjau pakraujavimą iš išeinamosios angos, kraujo priemaišas išmatose. Maniau, kad hemorojus. Šiaip buvau sveika, stipri, gyvenau įprastu tempu, keliavau. Kartais pilvą pūtė, maniau, kad ne tų arba per daug vaisių suvalgiau. Į gydytojus nesikreipiau“, – savo istoriją žiniasklaidai papasakojo Asta A.

Ji prisiminė, jog daugiau kraujo pamatė maždaug po dvejų metų. „Kreipiausi į medikus. Buvau visiškai rami, slapto kraujo išmatose testas neparodė, bet kai atėjau atsakymo po atliktos kolonoskopijos, buvo tiesiai šviesiai pasakyta – jums prie išeinamosios angos tiesiosios žarnos navikas, stoma bus reikalinga visą likusį gyvenimą, kada rašomės operacijai? Patyriau šoką ir pasakiau ne. Man buvo 56 metai, kai išgirdau nuosprendį. Baimė buvo begalinė.

Nusprendžiau vykti į Nacionalinį vėžio institutą. Gydytojų konsiliumas nusprendė, kad galiu rinktis vieną iš dviejų variantų – operaciją su stoma arba 25 chemospindulinio gydymo procedūras plius 4 chemoterapijas. Aišku, rinkausi antrąjį ir gydymas truko apie 3 mėnesius. Su tarpais. Pasibaigus šiam gydymo etapui tyrimai parodė, kad naviko neliko. Dabar bendrauju su palaikymo grupės žmonėmis: svarbu šnekėtis su tais, kurie patys patyrė kelionę per ligą. Raudonos mėsos reikės atsisakyti, nors labai ją mėgstu. Džiaugiuosi šia diena, gyvenu, turiu jėgų, vaikštau. Lieku medikų stebėjimui, kas trys mėnesiai darys magnetinio rezonanso tyrimą“, – pasakoja moteris.

Priežastys ir simptomai  

„Vienos priežasties, kodėl didėja sergamumas kolorektaliniu vėžiu, nėra. Tačiau yra duomenų, kad šios ligos išsivystymas yra susijęs su nutukimu, nesveiku gyvenimo būdu – mažu fiziniu aktyvumu, greitai paruošiamo maisto, raudonos perdirbtos mėsa vartojimu, rūkymu, alkoholio vartojimu, kai kuriais lėtiniais uždegimais“, – priežastis vardija Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojas chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas.

Tiesiosios žarnos vėžio simptomai yra aiškiai juntami: kraujavimas iš išangės, pilvo pūtimas, jei navikas pakankamai didelis, gali sutrikti tuštinimasis. „Jei atsiranda kraujavimas, žmogus tai pastebi iškart – kraujo lieka ant tualetinio popieriaus, išmatų. Deja, pacientai neretai pradeda gydytis hemorojų ir į onkologus kreipiasi praėjus metams ar pusantrų nuo mano minėtų simptomų pradžios, ir nustatomas vėžys“, – būti atidiems savo sveikatai ragina dr. A.Dulskas.

Kadangi kaip ir daugelio kitų lokalizacijų vėžio atvejais, žmogus nejaučia jokių negalavimų, nustatyti ankstyvosios stadijos naviką galima tik dalyvaujant patikros programose.

Gyvenimas po operacijos

Kaip gydomas tiesiosios žarnos vėžys? Anot dr. A.Dulsko, ankstyvųjų stadijų tiesiosios žarnos vėžį galima iškart operuoti, tiek išsaugant tiesiąją žarną, tiek ją šalinant. „Esant pažengusių stadijų ligai, galime taikyti chirurginį gydymą, chemospindulinį gydymą, chemospindulinį gydymą ir chemoterapiją. Gydytojų konsiliume nusprendžiame, kuris gydymas konkrečiam pacientui tiktų labiausiai. Paciento gyvenimo kokybė taip pat priklauso nuo to, koks gydymas buvo taikomas. Jei buvo chirurginis gydymas, gyvenimo kokybė būna gana prasta, kadangi žmogus netenka vieno iš savo organų – tiesiosios žarnos, kuri yra išmatų rezervuaras. Po operacijos iki išeinamojo kanalo nuvedama kita žarna. Tačiau priešingai nei tiesioji žarna, ji išmatų kaupti negali. Todėl pacientai, kurie įprastai skundžiasi šlapinimosi ir seksualinės funkcijos sutrikimais, dažnai skundžiasi ir tuštinimosi sutrikimais.

Kai pacientas užsinori nueiti į tualetą, jis turi iš anksto žinoti artimiausią vietą, kur galėtų tą padaryti per 10–15 minučių. Todėl gyvenimo kokybė kenčia, reikia laikytis dietos, mitybos plano. Kadangi paciento gyvenimo kokybė po operacijos smarkiai pablogėja, ieškoma alternatyvių gydymo metodų, tokių, kaip chemospindulinis gydymas su chemoterapija. Klinikiniai tyrimai rodo, kad po tokio gydymo 50 proc. ir daugiau atvejų navikas visiškai išnyksta ir pacientą pakanka stebėti. Naujas metodas, kuris kol kas aprašytas keliuose klinikiniuose tyrimuose, yra imunoterapija. Esant tam tikrai mutacijai, kuri pasitaiko 5–10 proc. pacientų, taikant imunoterapiją, navikas visiškai išnyksta. Tokiu atveju pacientas išsaugo savo tiesiąją žarną ir dubens organų funkciją“, – pasakoja dr. A.Dulskas.

Totali neaoadjuvantinė terapija

Siekiant pagerinti paciento gyvenimo kokybę, tiesiosios žarnos vėžiui gydyti  naudojama nauja gydymo metodika, kai skiriamas chemospindulinis gydymas, o prieš jį ar po jo dar skiriama ir chemoterapija. Po šių gydymo etapų pacientas operuojamas arba, jeigu buvo diagnozuotas navikas žemai ir gautas pilnas atsakas į gydymą, pacientas yra sekamas.

„Chemoterapija, imunoterapija, spindulinis gydymas gydant tiesiosios žarnos vėžį tampa neatsiejama viso ligos gydymo dalimi. Medikamentinis gydymas paskiriamas prieš operaciją ir, gavus gerus rezultatus, netgi galima išsaugoti organo funkciją. Šiuo metu populiarėja vietiškai išplitusio tiesiosios žarnos vėžio gydymo metodika – neoadjuvantinis – priešoperacinis gydymas, t.y., skiriama ir spindulinė terapija, ir chemoterapija. Šio gydymo tikslas – sumažinti naviką. Tais atvejais, kai pasiekiamas pilnas atsakas į gydymą, pacientas gali išvengti tiesiosios žarnos vėžio operacijos“, – pasakoja NVI gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė.

Tiesiosios žarnos vėžio neoadjuvantinė terapija trunka apie 3 mėnesius. Vaistai gali būt skiriami kartu su spinduliniu gydymu. Toks chemospindulinis gydymas užtrunka apie 5 savaites. Anot dr. E.Baltruškevičienės, gydymas yra neilgas ir gali suteikti pilną atsaką į ligą.

Kaip padėti sau, jei gydotės spinduliais?

Anot NVI gydytojo radioterapeuto Ernesto Šileikos, prieš pradedant spindulinę terapiją, pacientui pirmiausia atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas, sudaromas gydymo planas. Maždaug po savaitės pradedamas gydymas. Jis gali trukti nuo 1 iki 5 savaičių. Švitinama vieną kartą per dieną. Lietuvoje dažniausiai taikomas 5 savaičių gydymo variantas. Kartu su spinduliniu gydymu taikoma ir chemoterapija. Intraveninė chemoterapija skiriama pirmą ir paskutinę savaitę kartu su spinduliniu gydymu 4 dienas. Jei taikomas chemoterapijos ūdas, kurio metu vartojamos tabletės, jos vartojamos kasdien“, – pasakoja E.Šileika.

Taikant spindulinį gydymą, jo pabaigoje pacientui gali pasitaikyti specifinių reakcijų. Jos skirstomos į ankstyvas ir vėlyvas.

„Ankstyvos reakcijos pasireiškia per 3 mėnesius nuo gydymo pradžios. Vėlyvos – praėjus trims mėnesiams nuo spindulinio gydymo pradžios. Pacientas gali jausti silpnumą, vangumą, mieguistumą, pykinimą. Reakcijos gali būti juntamos ir toje vietoje, kuri yra švitinama.

Švitinant tiesiąją žarną pacientas gali justi padažnėjusį, pasunkėjusį ar skausmingą šlapinimąsi. Taip pat gali pasireikšti viduriavimas, kamuoti apsunkintas ar skausmingas tuštinimasis. Gali atsirasti paraudimas, žaizdelės išangės srityje“, – apie galimus spindulinio gydymo šalutinius poveikius pasakoja E.Šileika.

Anot gydytojo radioterapeuto, nuo tokių problemų galima apsisaugoti. „Valandą ar pusvalandį prieš procedūrą reikėtų pasišlapinti ir išgerti pusę litro ar litrą vandens. Kaip tiksliai tai padaryti, pacientui paaiškina gydytojas. Tai reikalinga tam, kad prieš kiekvieną procedūrą šlapimo pūslė būtų vienodai pripildyta. Kai ji pilna, gauna mažiau apšvitos, todėl ir šalutinių reakcijų pacientas junta mažiau. Be to, pilna šlapimo pūslė žarnas pakelia iš mažojo dubens į pilvo ertmę, taip jos gauna mažiau apšvitos ir sumažėja šalutinių reakcijų.

Kol vyksta spindulinė terapija, patariama nevartoti pilvą pučiančių maisto produktų, pvz., gazuotų gėrimų, šviežių daržovių, vaisių. Geriau rinktis troškintas, virtas daržoves. Jeigu tiesiosios žarnos navikas yra apatinėje dalyje, šalia išangės, pasinaudojus tualetu reikėtų apsiplauti, nenaudoti drėgnų servetėlių, tualetinio popieriaus, stengtis nesėdėti tiesiai ant išangės, bandyti sėdėti ant vieno šono, dažniau stovėti. Labai svarbu, kad jei pacientas pajuto šalutinių reakcijų, nekentėtų ir kreiptųsi į gydantį gydytoją. Šalutinės reakcijos gali pasireikšti ir gydymui pasibaigus. To pamiršti nereikėtų ir po 10 metų“, – pasakoja E Šileika.