Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Specialistė: ateityje mėsos turėsime vartoti mažiau

Gyvūninės kilmės maisto gamybos procesas sukelia didžiausią neigiamą poveikį aplinkai, LRT RADIJUI sako Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja dr. Renata Dagiliūtė, tyrinėjanti aplinkai palankius gyvenimo būdus. „Verslas orientuojasi į tai, kas yra paklausu, todėl turime galią pakeisti pasiūlą. Jeigu ekologiški produktai bus paklausūs, jų atsiras dar daugiau ir kris kainos“, – sako mokslininkė.

Lietuvos gyventojai mėsos vidutiniškai per metus suvartoja panašiai, kaip visi europiečiai, tačiau valgo mažiau jautienos. Pasak mokslininkų, būtent raudonos mėsos vartojimą ateityje gali tekti riboti, nes jos neigiamas poveikis aplinkai yra didžiausias.

– Kodėl rūpinantis aplinka reikėtų stengtis mažiau valgyti gyvūninės kilmės produktų?

– Gyvūninės kilmės maisto gamybos procesas sukelia didžiausią neigiamą poveikį aplinkai. Praeina nemažai laiko ir sunaudojama daug resursų, kol tie produktai pasiekia mūsų stalą.

– Mokslinėje literatūroje galima rasti stebinančių skaičių. Man atrodo, viename iš Jūsų straipsnių buvo paminėta, kad vienam sūrainiui pagaminti reikia net 1 000 litrų vandens...

– Tokių pavyzdžių galėčiau išvardinti ir daugiau. Pavyzdžiui, vienam kilogramui jautienos reikia 14 tūkst. litrų vandens, daug pašarų. Kiaulienos produktų gamybos procesas daro net du kartus mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. O kviečių kilogramui užauginti vandens prireikia net dešimt kartų mažiau.

– Ar renkantis mėsą iš nedidelių vietinių ūkių arba medžiotojų poveikis aplinkai mažesnis?

– Tradicinis, neintensyvus ekologinis ūkininkavimas tikrai daro mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, tokiuose ūkiuose gyvuliai turi daugiau erdvės, ribojamos įvairios cheminės medžiagos, pesticidai, antibiotikai naudojami tik gydymo tikslais. Ūkininkai renkasi maksimaliai natūralias medžiagas. Bet pozityvūs skirtumai egzistuoja ne visais aspektais: tokiuose ūkiuose gyvuliai auginami ilgiau, tad į aplinką išmetama daugiau CO2.

– Ar vis dėlto rekomenduotumėte žmonėms stengtis gyvūninės kilmės produktus keisti į augalinės kilmės, gal net tapti vegetarais ar veganais?

– Vegetarizmas ir veganizmas – vienos iš galimų alternatyvų. Jei ateityje norėsime išmaitinti didesnį skaičių gyventojų, visi turėsime mėsos vartoti mažiau.

Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį, kaip vaisiai ir daržovės buvo auginti, iš kur atvežti. Žiemos sezono metu dauguma daržovių importuojamos iš labai toli, tad pirkdami jas prie ekologijos prisidėsime mažiau.

Rekomenduojama, kad tai, ką perkame, būtų ekologiškai užauginta, svarbu rinktis iš vietinės pasiūlos ir, jeigu įmanoma, tai, kas sezoniška. Švieži produktai, kurie nebuvo sandėliuojami, bus skanesni ir sveikesni.

– Mūsų šalyje tai dar nėra populiaru, bet pasaulyje daugėja darželių ir mokyklų, kur siūloma vegetarinė arba veganinė mityba. Kaip manote, tokie pasirinkimai irgi susiję su poveikiu aplinkai?

– Italijoje yra mokyklų, kurios naudoja tik vietinių ūkininkų užaugintą maistą. Yra pavyzdžių, kai kartais mokyklos, norėdamos išvengti nepageidaujamo antibiotikų poveikio, atsisako vištienos, užaugintos intensyviuose ūkiuose.

– Kokie neišvengiami pokyčiai mūsų laukia ateityje, apie kuriuos kalba mokslininkai?

– Mokslininkai siūlo įvesti mėsos vartojimo ir išmetamo maisto ribojimus. Taip pat demokratinėse pasaulio šalyse švietimas rūpinsis tuo, kad apie šias problemas būtų kalbama, būtų ieškomi sprendimo būdai.

– Ką atsakytumėte tiems, kurie sako „jei gaminama, reikia vartoti“?

– Visuomenė taip mąsto gana dažnai. Niekada neagituoju, kad žmonės nustotų valgyti ir nustotų gyventi, tiesiog turime suprasti, jog kiekvienas pasirinkimas daro vienokį ar kitokį poveikį aplinkai ir mums patiems. Taip, kartais esame priversti importuoti kai kuriuos produktus, bet jeigu tik yra alternatyva, turime prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo, prie vietinių ūkininkų parėmimo. Verslas orientuojasi į tai, kas yra paklausu, todėl turime galią pakeisti pasiūlą. Jeigu ekologiški produktai bus paklausūs, jų atsiras dar daugiau ir kris kainos. Taip po truputį susikursime gražesnį pasaulį.

Rekomenduojami video