Sloga yra dažna problema, su kuria susiduria beveik kiekvienas. Tai nosies gleivinės uždegimas, kuris gali būti trumpalaikis arba virsti į varginančią lėtinę būklę. Nors kartais manoma, kad sloga nėra rimta liga, iš tiesų ji gali sukelti daug nepatogumų ir net rimtų sveikatos problemų, jei nėra tinkamai gydoma.

Kas yra sloga?

Sloga yra nosies gleivinės uždegimas, kuris pasireiškia dėl įvairių priežasčių. Pagrindiniai simptomai yra užsikimšusi nosis, padidėjęs išskyrų kiekis iš nosies, čiaudulys ir kosulys, akių ašarojimas bei galvos ir veido skausmas. Žmonės, kenčiantys nuo slogos, dažnai jaučiasi išsekę ir turi sunkumų kvėpuodami per nosį. Įprasta sloga paprastai praeina per kelias savaites, tačiau jei simptomai užsitęsia ilgiau, tai gali būti ženklas, kad išsivystė lėtinė sloga. Lėtinė sloga gali tęstis mėnesius ar net metus, smarkiai apkartindama kasdienybę ir apsunkindama gyvenimą.

Lėtinės slogos priežastys

Lėtinė sloga gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažnai ją sukelia alergijos įvairiems aplinkos veiksniams, tokiems kaip dulkės, žiedadulkės ar pelėsis. Aplinkos dirgikliai, tokie kaip dūmai, užterštas oras ar stiprūs kvapai, taip pat gali sukelti lėtinę slogą. Kai kurių vaistų vartojimas, ypač ilgalaikis nosies purškalų naudojimas, gali prisidėti prie lėtinės slogos išsivystymo. Hormonų pokyčiai, ypač nėštumo metu ar sergant kai kuriomis endokrininėmis ligomis, taip pat gali turėti įtakos slogos atsiradimui. Be to, anatominiai nosies ypatumai, tokie kaip iškrypusi nosies pertvara, gali prisidėti prie lėtinės slogos išsivystymo.

Kodėl svarbu gydyti slogą?

Negydoma lėtinė sloga gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai ir gyvenimo kokybei. Ji gali sutrikdyti miegą, sukeldama nuolatinį nuovargį ir sumažindama darbingumą. Ilgainiui negydoma sloga gali sukelti sinusitą ar ausų infekcijas, kurios gali pabloginti klausą. Ypač pavojinga yra tai, kad ilgalaikis nosies lašų vartojimas, kurį dažnai pasirenka žmonės, bandydami savarankiškai gydyti slogą, gali padidinti infarkto ir insulto riziką. Šis faktas pabrėžia, kodėl svarbu slogą gydyti teisingai ir laiku kreiptis į specialistus.

Kaip gydyti slogą?

Slogos gydymas apima įvairias priemones - nuo paprastų namų metodų iki šiuolaikinių medicinos procedūrų. Namų sąlygomis galima palengvinti slogos simptomus gausiai vartojant skysčius, įkvepiant drėgną orą, plaunant nosį sūriu vandeniu bei užtikrinant tinkamą poilsį ir mitybą. Šios priemonės padeda sumažinti nosies užgulimą ir palengvina kvėpavimą.

Vaistinėse galima įsigyti įvairių priemonių slogai gydyti. Nosies purškalai gali greitai palengvinti nosies užgulimą, tačiau jų ilgalaikis vartojimas gali būti žalingas ir net pabloginti slogą. Antihistamininiai vaistai ypač naudingi gydant alerginę slogą, nes jie mažina organizmo reakciją į alergenus. Skausmą malšinantys vaistai gali padėti sumažinti galvos ir veido skausmą, dažnai lydintį slogą.

Jei namų priemonės ir vaistinėje įsigyti preparatai nepadeda, reikėtų kreiptis pas gydytojus. Gydytojas otorinolaringologas gali skirti intranazilinių hormonų, kurie efektyviai mažina nosies gleivinės uždegimą. Vienas iš naujausių ir efektyvių slogos gydymo būdų yra krioterapija. Krioterapijos metu naudojamos labai žemos temperatūros dujos (apie -20 iki -30°C), kurios suardo pažeistas gleivinės ląsteles, skatina naujų, sveikų ląstelių augimą ir mažina uždegimą. Pati procedūra pasižymi daugybe privalumų. Ji yra greita, trunkanti vos apie 20 minučių, ir mažai invazinė, nereikalaujanti chirurginės operacijos. Ši procedūra yra saugi ir efektyvi, tinkanti tiek suaugusiems, tiek vaikams. Po krioterapijos nereikia ilgos reabilitacijos, todėl pacientai gali greitai grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Slogos prevencija

Nors visiškai išvengti slogos neįmanoma, yra keletas būdų, kaip sumažinti jos atsiradimo riziką:

●  Reguliariai plaukite rankas, ypač prieš liesdami veidą ar akis

●  Venkite kontakto su sergančiais žmonėmis

●  Stiprinkite imuninę sistemą sveika mityba ir reguliariu fiziniu aktyvumu

●  Mažinkite stresą, nes jis gali silpninti imuninę sistemą

●  Reguliariai valykite ir vėdinkite namus, ypač jei esate alergiškas dulkėms ar pelėsiui

●  Jei žinote, kad esate alergiškas, venkite kontakto su alergenais arba naudokite apsaugos priemones

Laikantis šių patarimų, galima sumažinti slogos atsiradimo tikimybę ir palaikyti geresnę bendrą sveikatą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors trumpalaikę slogą galima gydyti namuose, yra situacijų, kada vertėtų kreiptis į gydytoją. Rekomenduojama konsultuotis su specialistu, jei:

1. Sloga tęsiasi ilgiau nei dvi savaites

2. Simptomai stiprėja, o ne silpnėja

3. Atsiranda stiprus galvos ar veido skausmas

4. Pasireiškia aukšta temperatūra

5. Išsivysto kvėpavimo sunkumai

6. Atsiranda kraujavimas iš nosies ar pūlingos išskyros

Gydytojas atliks reikiamus tyrimus ir parinks tinkamiausią gydymo būdą. Nors sloga dažnai laikoma nerimta problema, svarbu ją gydyti tinkamai ir laiku.