Lietuvoje yra apie 300 tūkst. asmenų, nelaikančių šlapimo. Tai kas ketvirta moteris ir kas dešimtas vyras, – skelbiama viešosios įstaigos „Inkocentras“ interneto tinklalapyje buksausas.lt. Kalbėti apie šią problemą daugeliui nesmagu, todėl gydytojai pastebi, kad dažnai ji būna pacientų ignoruojama tol, kol pačiam sau tenka pripažinti, kad išbėgantis šlapimas yra nuolatinis reiškinys, o ne atsitiktinumas. Ką turime apie tai žinoti?

Šlapimo nelaikymo tipai

Skelbiama, kad šlapimo nelaikymas, kitaip – inkontinencija, gali būti įvairaus laipsnio. Atsižvelgiant į simptomus ir priežastis, skiriami keli šlapimo nelaikymo tipai.

Įtampos šlapimo nelaikymas. Dažniausia tokio šlapimo nelaikymo priežastis yra dubens dugno raumenų susilpnėjimas dėl nėštumų, gimdymų, operacijų arba menopauzės laikotarpiu dėl moteriškųjų hormonų estrogenų trūkumo, mažojo dubens organų slinkimo. Šis nelaikymo tipas dažnai pasitaiko gimdžiusioms, turinčioms antsvorio moterims. Fizinio krūvio metu pilvo ertmės ir šlapimo pūslės bendras spaudimas tampa didesnis nei šlapimo pūslės uždaromojo aparato – sfinkterio, nors pūslės raumuo nesusilpnėjęs. Staigiai padidėjus pilvo ertmės spaudimui (kosint, čiaudint, juokiantis, keliant sunkesnį daiktą, sportuojant), šlapimas nevalingai išteka iš šlapimo pūslės. Pradžioje tai būna keli lašeliai, ilgainiui kasdien nevalingai išbėga vis daugiau šlapimo. Įtampos šlapimo nelaikymas dažnesnis moterims, tačiau nustatomas ir vyrams po prostatos operacijų, kai padidėjusi prostata pašalinama per šlaplę ir taip yra suardomas šlaplės raukas, saugantis nuo nevalingo šlapimo ištekėjimo.

Dirglioji šlapimo pūslė. Tokiam šlapimo nesulaikymui paprastai būdingas staiga atsirandantis noras šlapintis; trumpalaikis šlapimo nesulaikymas, padažnėjęs šlapinimasis (daugiau nei 8 kartus per dieną, daugiau kaip 1 kartą per naktį), šlapimo nelaikymas lytinių santykių metu. Šlapimo nesulaikymas atsiranda dėl per didelio pūslės raumens dirglumo. Šlapimo nesulaikanti pūslė gali ištuštėti prieš pasiekiant tualetą.

Mišrus šlapimo nelaikymas. Mišrus moterų šlapimo nelaikymas reiškia įtampos šlapimo nelaikymo ir dirglios pūslės junginį. Tačiau vyresniame amžiuje tiek vyrams, tiek moterims galimi įvairūs šlapimo nelaikymo tipų deriniai.

Persipildymo nelaikymas. Esant perpildytai šlapimo pūslei, susidaro per didelis slėgis šlapimo pūslės uždaromajam aparatui, todėl šlapimas teka iš pūslės. Dažnai vyrams ištuštinti pūslės neleidžia padidėjusi prostata. Šlapimo susilaikymas gali atsirasti dėl nervų sistemos sutrikimų, anatominių kliūčių, šlapimo pūslės hipotonijos ar atonijos. Nors šis tipas dažnesnis vyrams, tačiau gali varginti ir moteris sergant cukriniu diabetu, išsėtine skleroze, Alzheimerio liga, demencija ar pan., vartojant vaistus.

Nelaikymui įtakos gali turėti ir aplinkos veiksniai. Tualetas gali būti per toli ar išvis nebūti, arba žmogus, turintis atminties sutrikimų, jo neranda.

Funkcinis šlapimo nelaikymas. Tai daugelio vyresnių, neįgalių ar psichikos ligomis sergančių žmonių problema. Pats šlapinimasis nėra sutrikęs, bet pacientas nespėja laiku nueiti iki tualeto dėl kitų ligų. Pagrindinės priežastys: mąstymo proceso pažeidimas, judėjimo sutrikimas, sunku pakviesti pagalbos, per toli tualetas, aplinkos trukdžiai ir kt.

Ūminis (praeinantis) šlapimo nelaikymas. Tai dėl įvairių kitų priežasčių (pvz., infekcijos, vaistų, vidurių užkietėjimo ir kt.) ūmiai atsiradęs šlapimo nelaikymas, praeinantis išgydžius pagrindinę ligą.

Vyrų šlapimo nelaikymas

Vyrų šlapimo nelaikymas yra sunkiau gydomas nei moterų. Pagal statistiką, apie 5 proc. vyrų iki 60 metų patiria šlapimo nelaikymą, 16 proc. – vyresnių nei 60 metų, o 42 proc. iš jų susiduria su šia problema kiekvieną dieną. Be to, vyresnių nei 80 metų vyrų ir moterų ligotumo rodikliai tampa vienodi.

Įtampos šlapimo nelaikymas gali atsirasti, kai prostatos liaukos šalinimo operacijos metu pažeidžiami sutraukiamojo raumens šlaplės rauko nervai ir jis nebegali atlikti savo funkcijų. Bet koks papildomas spaudimas, atsirandantis kosėjant, čiaudint ar dėl kitokio įsitempimo, sukelia šlapimo pratekėjimą pro sutraukiamąjį raumenį ir šlaplę.

Dažnas alkoholio vartojimas ir antsvoris itin padidina šlapinimosi sutrikimų atsiradimo tikimybę. Šlapinimosi sutrikimų tikimybė taip pat padidėja po įvairių prostatos operacijų, kurių metu pažeidžiami šlapinimo takų nervai.

Vienas iš dažniausiai gydytojo praktikoje pasitaikančių vyrų šlapimo nelaikymo tipų yra ūminis šlapimo nesulaikymas – tai ūmus noras šlapintis, kai nespėjama nubėgti iki tualeto. Šlapimo nesulaikymas gali atsirasti dėl prostatos uždegimo (prostatito), šlapimo pūslės uždegimo, inkstų ir geldelių uždegimo ar šlaplės uždegimo. Ūminis šlapimo nesulaikymas taip pat gali atsirasti sergant tokiomis ligomis, kaip gerybinė prostatos hiperplazija ar dirgli šlapimo pūslė. Dirgliosios pūslės atsiradimo priežastis sunku identifikuoti – tai gali būti šlapimo takų infekcija, vidurių užkietėjimas, neurologiniai sutrikimai, veikiantys nervinių signalų perdavimą iš smegenų (Parkinsono liga ar insultas), inkstų ar šlapimo pūslės akmenys ir kt.

Persipildžiusios šlapimo pūslės inkontinencija atsiranda šlaplėje susidarius kliuviniui, kuris užtvenkia šlapimą pūslėje ir susidaro per didelės jo sankaupos. Labai dažnai šlapimo nepratekėjimas pasireiškia dėl gerybinio prostatos išvešėjimo arba šlaplės susiaurėjimo. Šlapimo pūslėje kaupiasi šlapimas, pertempia šlapimo pūslės raumenį, jis nusilpsta.  Padidėjęs spaudimas iš perpildytos šlapimo pūslės įveikia susidariusią kliūtį, prasiveria sfinkteris ir šlapimas nevalingai išteka lauk. Persipildymo inkontinencija taip pat gali atsirasti dėl šlapimo pūslės raumenų susilpnėjimo, antihistamininių arba dekongestantinių vaistų vartojimo, sergant diabetu ar išsėtine skleroze.

Nustatyta, kad vyresniame amžiuje rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas ir antsvoris itin padidina šlapinimosi sutrikimų atsiradimo tikimybę. Šlapinimosi sutrikimų tikimybė taip pat padidėja po įvairių prostatos operacijų, kurių metu pažeidžiami šlapinimo takų nervai.

Vyrų šlapimo nelaikymas dažniausiai gydomas vaistais, specifiniais pratimais arba chirurginiu būdu, kai nustatomos ligos priežastys. Gydymas taip pat priklauso nuo šlapimo nelaikymo tipo ir kiek šlapinimosi sutrikimai veikia žmogaus gyvenimo kokybę. Daugumai sergančių vyrų nereikalinga operacija ir simptomus galima pašalinti arba susilpninti vartojant vaistus ar pritaikius natūraliosios medicinos priemones. Daugeliu atvejų gyvenimo būdo, mitybos bei šlapinimosi įpročių pakeitimo gali visiškai pakakti, kad inkontinenciją būtų galima kontroliuoti.

Moterų šlapimo nelaikymas

Moterys šlapimo nelaiko dvigubai dažniau nei vyrai. Moterų šlapimo pūslė ir šlaplė remiasi į raumeninį sluoksnį, vadinamuosius dubens dugno raumenis. Jie padeda šlaplei užsidaryti. Jei šie raumenys susilpnėja ir sumažėja jų elastingumas, tiek kasdienė veikla, tiek kosėjimas gali sukelti moterims šlapimo nutekėjimą. Šie dubens dugno raumenys gali išsitampyti ir susilpnėti, pvz., nėštumo ir gimdymo metu. Be to, papildomą krūvį dubens dugno raumenims sudaro antsvoris.

Atskira moterų inkontinencijos priežastis yra menopauzė. Su amžiumi kūno raumenys silpnėja, po menopauzės sumažėjęs estrogenų kiekis daro įtaką gleivinės išplonėjimui šlapimo pūslėje ir šlaplės sienelėse, susilpnėja dubens dugno raumenų kraujotaka, jų funkcionavimas, o tai irgi turi įtakos šlapimo nelaikymui.

Kitos moterų šlapimo nelaikymo priežastys – neurologiniai sutrikimai, vidurių užkietėjimas, antsvoris, įvairios šlapimo pūslės infekcijos ir vaistai.

Prevencinės priemonės

Svorio mažinimas. Yra žinoma, kad antsvoris ir nutukimas skatina šlapimo nelaikymo epizodus, taigi, svorio kontrolė mažina šlapimo nelaikymo riziką.

Dubens raumenų stiprinimas. Tarpvietės raumenų tonusą ir jėgą padidina kasdien atliekami Kėgelio pratimai. Jie atliekami stipriai sutraukiant tarpvietės raumenis, 10 sek. palaikant įtemptus ir po to juos atpalaiduojant. Pratimą kartoti 10–15 kartų. Pratimo ciklus rekomenduojama atlikti bent 3–4 (geriausia 10) kartus per dieną. Norint išmokti sutraukti reikiamus raumenis, pirmomis dienomis to patariama pasimokyti šlapinantis, t.y., pradėjus šlapintis reikia valingai nutraukti šlapimo srovę. Atliekant tokius pratimus teigiamų rezultatų sulaukiama iki 95 proc. atvejų.

Šlapimo pūslės treniravimas atliekamas didinant laiko tarpus tarp ėjimų į tualetą. Iš pradžių šlapinamasi kas dvi valandas, paskui šis laikas ilginamas po 15 min., kol pasiekiamas 3 valandų intervalas.

Vengti šlapimo pūslės dirginimo. Rekomenduojama sumažinti išgeriamos kavos kiekį iki vieno puodelio per dieną, negerti gazuotų gėrimų, ypač su kofeinu, koncentruotų sulčių, nerūkyti.

Vidurių užkietėjimo profilaktika. Pakankamai vartoti vandens – iki dviejų litrų per dieną, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, skaidulų turtingo maisto.