Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Skrandžio rūgštingumas nėra priešas

Su gastroezofaginio refliukso sukeliamu rėmeniu, pasireiškiančiu deginimo jausmu krūtinėje, ko gero, anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas. Dažniausiai tokiu atveju skubama į vaistinę ieškoti skrandžio rūgščių išsiskyrimą blokuojančių vaistų ar maisto papildų.Tačiau šeimos gydytoja doc. dr. Lolita Rapolienė teigia, kad neįvertinus galimos rėmens kilimo priežasties galima suklysti ir sau labiau pakenkti nei padėti.

Naudinga organizmui

„Skrandžio rūgštis yra nepaprastai naudinga organizmui, tai – pirmoji mūsų organizmo gynybos linija, apsauganti nuo įvairių patogenų, bakterijų ir parazitų. Mokslas jau seniai patvirtino, kad esant mažam skrandžio rūgštingumui organizme lengviau įsitvirtina virusai, tai galioja ir COVID-19 tipo virusui. Ji reikalinga maistui virškinti, riebalams skaidyti, mineralams įsisavinti. Skrandžio rūgštis didina folio, askorbo rūgšties, betakarotino ir geležies biologinį prieinamumą bei skatina šių medžiagų išsiskyrimą iš maisto.Sutrikus šiai funkcijai, organizme atsiranda aminorūgščių trūkumas ir prasideda uždegimas“, – apie skrandžio rūgšties naudą pasakoja L.Rapolienė.

Be to, skrandžio rūgštis aktyvuoja baltymų skaidymo fermentą pepsiną, stimuliuoja tulžies tekėjimą, yra atsakinga už stemplės sfinkterio uždarymą ir tinkamą atidarymą. Tai, anot gydytojos, svarbu todėl, kad jei stemplės sfinkteris tinkamai neužsiveria, skrandžio turinys patenka atgal į stemplę, taip suerzindamas jautrią ir rūgštims neatsparią stemplės gleivinę.

Kokios priežastys?

Įprasta manyti, kad gastroezofaginio refliukso simptomus sukelia per didelis skrandžio rūgščių kiekis. Kokios iš tiesų yra refliukso ir sutrikusio skrandžio rūgštingumo priežastys?

Gydytoja L.Rapolienė paaiškina: skrandžio rūgštingumas, sergant gastroezofaginiu refliuksu, gali būti tiek per didelis (hiperchlorhidrija), tiek per mažas (hipochlorhidrija), bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai rėmens graužimas jaučiamas esant ir rūgšties trūkumui (achlorhidrijai).

„Skrandžio rūgštingumas gali didėti dėl skrandžio turinio judėjimo į žarnyną sutrikimo (gastroparezė ar obstrukcija), didelių hormono gastrino kiekių, esant lėtiniam inkstų nepakankamumui, rikošetinei hipersekrecijai dėl druskos rūgšties gamybą slopinančių vaistų vartojimo, taip pat ilgalaikės netinkamos mitybos, pavyzdžiui, nuolatinio užkandžiavimo ar ilgų, nereguliarių nevalgymo tarpų, greito maisto“, – pasakoja gydytoja.

Sumažėjusio rūgštingumo priežastis dažnai būna vyresnis amžius – su amžiumi skrandžio sulčių rūgštingumas mažėja savaime, o daugybė mokslinių tyrimų patvirtino, kad net apie 70 proc. vyresnio amžiaus žmonių kur kas dažniau susiduria su per mažo, o ne per didelio, skrandžio rūgštingumo problema. Rūgštingumą taip pat mažina skrandžio operacijos, skydliaukės hormono trūkumas, autoimuninės ligos, radiacinis skrandžio pažeidimas, ilgas antacidinių vaistų vartojimas.

Tiek per didelio, tiek per mažo skrandžio rūgštingumo priežastys neretai sutampa: pavyzdžiui, abi būsenas gali sukelti H. pylori infekcija, žalingi mitybos įpročiai, rūkymas, alkoholis, stresas ir kt.

Ar tikrai reikia mažinti?

Daugelis, pajutę graužiant rėmenį, patys bando sureguliuoti skrandžio rūgštingumą. Gydytoja L.Rapolienė mano, jog tai gali sukelti dar didesnes virškinimo problemas ir skrandžio skausmus.„Idealiu atveju prieš skiriant gydymą reikėtų išsiaiškinti, koks yra mūsų skrandžio rūgštingumas. Deja, šiuolaikinio gydymo praktikoje nėra atliekami tokie tyrimai. Nepaisant to, verta suprasti, kad sumažinus skrandžio rūgštingumą, kai to daryti visai nereikia, sumažėja ir natūralus organizmo gebėjimas naikinti H. pylori bakterijas, jos ima nevaldomai daugintis ir sukelia infekciją bei rėmenį. Esant mažam rūgšties kiekiui, blogai absorbuojama daugybė mineralų ir mikroelementų, įskaitant kalcį, magnį, cinką, varį, chromą, seleną, manganą, vanadį, molibdeną ir kobaltą. Dėl šių priežasčių prastėja savijauta, jaučiamas nuovargis, silpnėja imunitetas, organizmui sunkiau kovoti su bakterijomis ir virusais. Kai skrandyje nebepakanka rūgšties, prasideda ir įvairios žarnyno infekcijos, mažakraujystė, lėtiniai uždegimai“, – pasakoja L.Rapolienė.

Vaistai, iš kurių renkamės

Gydytojos teigimu, 90 proc. šiandien rinkoje esančių preparatų, skirtų refliukso sukeltiems simptomams lengvinti, akcentuoja būtent skrandžio rūgštingumo mažinimą. Tai antacidiniai preparatai su aliuminio, kalcio ar magnio druskomis, taip pat alginatai bei kelių kartų protonų siurblio inhibitoriai. Preparatų rūgštingumui mažinti galima rinktis tiek be recepto, tiek receptinių.

Antacidiniai preparatai neutralizuoja druskos rūgštį skrandyje, tačiau rūgšties sekrecijos nemažina. Juos rekomenduojama vartoti trumpai – vos keliolika parų, nes tokie preparatai gali trikdyti maisto medžiagų bei vaistų įsisavinimą. Vartojami dažnai, antacidai gali sutrikdyti elektrolitų balansą, sukelti pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą, „rikošetinį“ rūgšties sekrecijos padidėjimą.

Alginatų veikimas panašus į plaustą: jie plūduriuoja skrandžio turinio paviršiuje, ir, sukurdami barjerą, neleidžia turiniui išsipilti į stemplę. Tačiau jie gali būti vartojami tik ūmiems simptomams mažinti, nes pačios ligos negydo.

Protonų siurblio inhibitoriai mažina rūgšties kiekį ir daugeliu atvejų veiksmingai gydo ezofagitą ir slopina refliukso simptomus, tačiau galimi šalutiniai poveikiai, įvairios sąveikos su kitais vaistais. Pavartojus juos dvi savaites, dėl tolesnio gydymo rekomenduojama tartis su gydytoju. Atsižvelgiant į galimą šių vaistų terapijos šalutinio poveikio riziką, gydytoja pataria vartoti mažiausią palaikymui reikalingą dozę ir bandyti ją periodiškai nutraukti, kad nesivystytų magnio trūkumas ar nebūtų skatinama per didelė hormono gastrino produkcija.

„Rūgščių slopinimas ne visada veiksmingai šalina simptomus, susijusius su neerozine refliukso liga, gali trikdyti virškinimo procesą ar pažeisti skrandžio gleivinės ląstelių struktūrą ir funkciją. Toks sprendimas netinka esant ir taip sumažėjusiai skrandžio rūgšties gamybai“, – perspėja L.Rapolienė.

Natūralios alternatyvos

Kokias natūralias, bet veiksmingas priemones galima rinktis pacientui, kuris nežino savo skrandžio rūgštingumo lygio, neturėjo galimybės apsilankyti pas gydytoją, tačiau nuolat kenčia nuo nemalonių simptomų, tokių kaip rėmuo, refliuksas, skrandžio skausmas?

„Refliukso simptomams slopinti vaistinėse galima rasti preparatų su medumi, chondroitinu, alavijais, hialurono rūgštimi, taip pat homeopatinių. Yra ir žolelių arbatų bei tinktūrų, kurios gerina virškinimo sistemos veiklą – vaistinės svilarožės, raudonosios guobos, ramunėlės, vaistinės šventagaršvės, kmynų, didžiosios ugniažolės, melisos. Jei kalbame apie mokslo patikrintas augalines medžiagas, galime išskirti užsienio praktikoje itin plačiai ir daug metų naudojamą saldymedį, iš kurio pašalinta glicirhizininė rūgštis – t.y. deglicirinizuotą saldymedį (DGL).Moksliniai tyrimai yra parodę teigiamą saldymedžio šaknies poveikį esant skrandžio rūgštingumo pusiausvyros sutrikimams, refliuksui, gleivinių uždegimams, dispepsijai, H. pylori infekcijai, gydant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas, skatinant apsauginių gleivių išsiskyrimą, gerinant žarnyno mikroflorą. Tačiau DGL veikia dar efektyviau: jis išlaiko teigiamą saldymedžio efektą mažinant rūgštingumą ir dispepsiją, gerina gyvenimo kokybę ir neturi šalutinių poveikių. Pacientams, kuriems buvo skirta DGL saldymedžio forma, sumažėjo epigastrio skausmai, spazmai, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opos, buvo stebima epitelio regeneracija ir naikinama atspari H. pylori bakterija, sumažėjo opų atsinaujinimo dažnis“, – paaiškina gydytoja.

Norintiems efektyvesnių rezultatų, kurie nepasižymėtų nepageidaujamais šalutiniais poveikiais, DGL saldymedį L.Rapolienė siūlo papildyti tokiais natūraliais komponentais kaip imbieras, ožragė, geltonasis gencionas bei pankolis. Taip pat ji pataria mitybą papildyti probiotikais, virškinimo fermentais, užtikrinti, kad būtų vartojamas pakankamas magniokiekis, nes kenčiantys nuo skrandžio rūgštingumo disbalanso dažniausiai susiduria ir su dideliu magnio trūkumu.

Jeigu pavartojus pasirinktų priemonių, pakeitus gyvensenos ir mitybos įpročius refliukso atsikratyti nepavyksta, gydytoja pataria nelaukti, nesigydyti patiems ir kreiptis į gydytoją.

Rekomenduojami video