LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Skiepytis nuo COVID-19 ligos ar nesiskiepyti? Baimintis šalutinio vakcinos poveikio ar nesibaiminti? Ar pasiskiepijus busgalima nenaudoti apsaugos priemonių? Kaip suderinti vakcinavimąsi nuo koronaviruso, erkinio encefalito ar kitos ligos?Ką turėtume apie tai žinoti?
Galimybė grįžti į įprastą gyvenimą
„Tikrai neverta baimintis to skiepo“, – sako 80-metį jau atšventusi klaipėdietė Irena, paskiepyta pirmuoju „Moderna“ skiepu. „Tą dieną, kai pasiskiepijau, šiek tiek skaudėjo galvą, buvo silpna, svaigo galva. Bet jau kitą dieną atsikėliau lyg niekur nieko“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo ji. Moteris džiaugiasi, kad pasiskiepijusi ji galės nesibaimindama išeiti į gatvę, parduotuvę, susitikti su šeimos nariais, giminaičiais. Todėl antrojo numatyto skiepo, kuriuo jau greit bus paskiepyta, ji visai nesibaimina.
„Pasiskiepijęs „Pfizer“ skiepu jaučiau tik maudimą žasto srityje, daugiau jokių pašalinių reiškinių nepatyriau“, – sakė 49 metų Aidas.
„Abu su vyru pasiskiepijom „AstraZeneca“ vakcina. Vakare jautėm šiokį tokį šaltkrėtį, truputį pakilo temperatūra, skaudėjo galvą. Kitą dieną po pietų viskas jau buvo gerai“, – pasakojo 64 metų plungiškė Rasa.
Panašių liudijimų – daugybė. Daug ir tokių, kurie teigia nepatyrę jokių šalutinių poveikių.
„Skiepai yra vienas didžiausių žmonijos išradimų ir iki šiol kovai su užkrečiamosiomis ligomis efektyvesnių bei saugesnių prevencijos priemonių nei vakcinos nėra, nes tik pasiskiepijus galima sumažinti hospitalizacijų, komplikacijų ar net mirties riziką“, – skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).
Anot ULAC, vakcina nuo COVID-19 ligos – šiuo metu vienintelė specifinė profilaktikos priemonė, galinti padėti suvaldyti pandemiją. Paskiepijus didelę dalį visuomenės ir pasiekus kolektyvinio imuniteto lygį, SARS-CoV-2 viruso plitimas gali būti suvaldytas iki pavienių ligos atvejų.
Viruso vakcinoje nėra
Gydytoja infektologė doc. Daiva Radzišauskienė atkreipia dėmesį, kad vakcinos nuo COVID-19 ligos, gripo, erkinio encefalito bei kitų ligų yra „negyvos“: į jų sudėtį įeina ne visas virusas, o tik atskiri jo baltymai, kurie reikalingi, kad žmogaus organizmas įgytų imunitetą.
„Kai organizmo imuninėms ląstelėms pristatomi baltymai, esantys vakcinoje, jos pradeda gaminti antikūnus. Virusui patekus į organizmą, pastarieji virusą sunaikina ir žmogus nesuserga. Tuos, kurie vis dar tiki mitu, jog po vakcinacijos galima susirgti, noriu nuraminti – pasiskiepijus susirgti minėtomis ligomis nėra įmanoma, nes vakcinose viruso paprasčiausiai nėra. Jei asmuo susirgo iš karto po skiepo, tai parodo, jog jis užsikrėtė nuo kitų žmonių ar erkių ir tai įvyko anksčiau, nei organizme pasigamino reikalingas kiekis antikūnų nuo vakcinos“, – mitus išsklaido infekcinių ligų specialistė.
Ji taip pat paaiškina, jog siekiant pasitelkti visą vakcinos suteikiamą apsaugą, būtina laikytis skiepijimosi schemų, parengtų remiantis moksliniais tyrimais. Kad susidarytų imunitetas ligai, ne visada užtenka vienos vakcinos dozės, todėl reikia pakartotinai skiepytis po mėnesio ar kelių, o jei reikia – imunitetą palaikyti skiepijantis ir po kelerių metų.
„Svarbu suprasti, kad po vakcinacijos imunitetas iš karto nesusidaro – reikiamam kiekiui antikūnų pasigaminti gali prireikti 2–4 savaičių. Su šiais ir kitais svarbiais aspektais besiskiepijantį pacientą dažniausiai supažindina patyręs medicinos specialistas“, – sako infektologė.
Nebijoti šalutinių reiškinių
D.Radzišauskienė atskleidžia, jog visiems skiepams galioja tos pačios taisyklės: po vakcinacijos siekiant išvengti vietinės odos ir aplinkinių audinių reakcijos, tą dieną rekomenduojama vengti vandens procedūrų, sporto ar kitos intensyvios fizinės veiklos, kad šios reakcijos nesustiprėtų.
Ji priduria, kad pacientai kartais teiraujasi, kokių šalutinių reiškinių būtų galima tikėtis nuo vakcinų, bei pabrėžia, jog skiepus net ir nuo skirtingų infekcijų sieja panašūs šalutiniai reiškiniai: skausmas, patinimas, paraudimas dūrio vietoje, kai kuriems gali pasireikšti karščiavimas, raumenų skausmas.
„Susidūrus su šalutiniais reiškiniais išsigąsti nereikėtų. Šios reakcijos gyvybei nepavojingos ir dažniausiai pranyksta per vieną ar keletą dienų. Šalutiniai reiškiniai atsiranda dėl to, kad sureaguoja imuninė sistema ir išsiskiria tam tikri uždegiminiai mediatoriai. Pačios ligos sukelia daug sunkesnius ir kartais netgi pražūtingus simptomus, jos trunka gerokai ilgiau. Labai retais atvejais, alergišką žmogų gali ištikti anafilaksinis šokas, todėl svarbu, kad skiepijantis medicinos specialistas būtų patyręs ir žinotų, kaip elgtis tokiu atveju“, – pažymi gydytoja.
Anot infekcinių ligų specialistės, skiepytis neleidžiama tuomet, kai pacientas serga ūmiomis infekcinėmis ligomis, o dėl kada nors patirtų alerginių reakcijų ar vartojamų medikamentų būtina informuoti medicinos personalą. Skiepijantis daugumą vaistų, skirtų lėtinėms ligoms gydyti, galima vartoti įprastai, tačiau kai kurie medikamentai slopina imuninę sistemą. Tokiu atveju rekomenduojama prieš vakcinaciją pasikalbėti su gydytoju.
Vakcinuotieji taip pat gali platinti ligą
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad vakcinos nuo COVID-19 ligos padeda imuninei sistemai atpažinti koronavirusą ir jį sunaikinti, neleidžiant sukelti simptominės ligos, o jei susergama, apsaugo nuo sunkios ligos eigos bei mirties. Tačiau vakcina gali nesukelti pakankamai efektyvaus gleivinių imuninio atsako. Dėl to, virusui patekus į kvėpavimo takus, jis kurį laiką gali juose daugintis bei būti platinamas ir kelti pavojų aplinkiniams.
„Paskiepytiems žmonėms išlieka tikimybė užsikrėsti COVID-19 ir trumpą laiką platinti virusą. Ši tikimybė yra ženkliai mažesnė, bet ji išlieka. Todėl net ir paskiepytiems žmonėms, ypač bendraujant su didesnės rizikos neskiepytais asmenimis, reikia laikytis apsaugos priemonių, dėvėti veido kaukes“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga.
Kas negali skiepytis
Lietuvoje nuo COVID-19 ligos asmenys skiepijami pagal nustatytas prioritetines grupes. Skiepytis negali karščiuojantys ar bet kokia ūmia liga sergantys asmenys.
Tinklalapyje koronastop.lt skelbiama, kad vaikai ir paaugliai nei Lietuvoje, nei kitose Europos Sąjungos šalyse nėra skiepijami, nes dar nėra atlikta pakankamai klinikinių tyrimų dėl saugumo bei veiksmingumo jaunesniems kaip 18 m. amžiaus vaikams ir paaugliams.
Tiek nuo kitų vakcinomis valdomų ligų, tiek nuo COVID-19 ligos negali skiepytis asmenys, kuriems kada nors yra buvę alerginių ar anafilaksinių alerginių reakcijų sudedamosioms vakcinos dalims.
Nėščiosios taip pat nėra įtrauktos į prioritetinių gyventojų grupių, kurios būtų skiepijamos nuo COVID-19 ligos, sąrašą,nes duomenų apie COVID-19 vakcinų vartojimą nėštumo metu vis dar nepakanka. Tačiau kiekvienu atveju nėščiosios moterys turėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar su jas prižiūrinčiu gydytoju akušeriu-ginekologu ir individualiai įvertinti rizikos bei naudos santykį.
Taip pat neskiepijamos žindančios moterys, nes nėra duomenų, ar COVID-19 vakcina išsiskiria į motinos pieną. Sprendimas dėl vakcinos vartojimo krūtimi maitinančioms moterims, kaip ir nėščiosioms, turėtų būti priimtas tik pasikonsultavus su sveikatos priežiūros specialistu ir įvertinus skiepijimo naudą bei riziką.
Taip pat neskiepijami asmenys, kuriems per pastaruosius 3 mėnesius iki skiepijimo buvo nustatyta COVID-19 liga.
Vykdami vakcinuotis, turėkite asmens dokumentą. Jei atvykstate pakartotiniam skiepui, turėkite ir pirmo vizito metu jums išduotą skiepijimo kortelę.
Revakcinacija dar nesvarstoma
Kadangi virusas yra naujas, šiuo metu nėra pakankamai žinių, kiek laiko po vakcinacijos išliks imunitetas, taip pat neaišku, ar bus reikalinga reguliari revakcinacija.
Oficialiai skelbiamais duomenimis, klinikiniuose tyrimuose yra ir toliau stebimi paskiepyti žmonės,kad būtų surinkta kaip įmanoma daugiau informacijos apie tai, kiek ilgai po vakcinacijos išlieka įgytas imunitetas. Revakcinacijos klausimai bus sprendžiami ateityje, kai bus turima daugiau duomenų apie vakcinos efektyvumą ligos valdymui bei mutacijų įtaką epideminiam procesui.
Kaip derinti skiepus
Kaip derinti skiepijimą nuo COVID-19 ir nuo erkinio encefalito? Kiek laiko turi praeiti nuo vienų ir kitų skiepų?
„Tyrimų apie naujų vakcinų tarpusavio sąveikas nėra, tai priklauso nuo vakcinų sudėties, tačiau dažniausiai minimas dviejų savaičių intervalas“, –laikraščiui paaiškino Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė, klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė.
