Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Širdžiai labiausiai kenkia nuolatinis stresas

Mirštamumas nuo širdies ligų Lietuvoje daugiau nei 2 kartus viršija Europos vidurkį. Daugiau nei 83 proc. žmonių, mirštančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, yra vyresni nei 65 metų. Dažniausia mirties priežastis – miokardo išeminė širdies liga. Pastaruoju metu širdies smūgis vis dažniau ištinka jaunesnius, darbingo amžiaus vyrus. Kaip išvengti širdies ligų, kokius tyrimus ir kada atlikti, apie tai kalbamės su gydytoja kardiologe Vidmanta Milašiene.

Kas sukelia širdies ligas ir kaip jas atpažinti?

Rūkymas, antsvoris, aukštas kraujospūdis, sėdimas darbas ir nuolat patiriamas stresas – tik keli veiksniai, sukeliantys širdies ir kraujagyslių ligas. Širdies negalavimus išduoda skausmai krūtinės srityje, taip pat tarpumentėje, už krūtinkaulio. Skausmas gali išplisti ir į rankas, apatinį žandikaulį, skrandį. Šaltas prakaitas, pykinimas, nerimas, galvos svaigimas būdingi priešinfarktinei būklei, todėl, pastebėjus šiuos simptomus, reikėtų per artimiausias 6 val. kreiptis į gydytojus.

Vis dėlto ne visada širdies negalavimai prasideda skausmais. Suklusti vertėtų, jei pradedama dusti, tampa sunku lipti laiptais ar į kalną. Dažnai dusulys painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl uždelsiama kreiptis į medikus, ir širdies ligos įsisenėja. Dėl šios priežasties pažeidžiamas širdies raumuo, neretai gali ištikti staigi mirtis.

O kam didžiausia tikimybė susirgti širdies ligomis?

Tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis iki 4 kartų padidina rūkymas. Itin pavojinga rūkyti turintiems aukštą kraujospūdį ir didelį cholesterolio kiekį kraujyje, nutukusiems žmonėms. Aukštas kraujospūdis didina širdies apkrovą, sukelia širdies sienelių sukietėjimą ir sustorėjimą. Dėl šių priežasčių išauga širdies priepuolių ir smūgių tikimybė.

Jei žmogus mažai juda ir maitinasi nesubalansuotai, pavyzdžiui, mėgsta valgyti riebiai, jo kraujyje didėja cholesterolio kiekis. Rizikuoja ir cukriniu diabetu sergantys žmonės: net jei gliukozės kiekis kraujyje kontroliuojamas, trys ketvirtadaliai sergančiųjų diabetu miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Širdies ligų taikiklyje neretai atsiduria ir nuolatinį stresą patiriantys žmonės. Stresas tiesiogiai veikia kraujospūdį, didina stresinių hormonų kiekį, žmogus ima daugiau ir dažniau valgyti, rūkyti ar vartoti alkoholio. Toks gyvenimo būdas silpnina širdies raumenį, sutrikdo širdies ritmą.

Kaip smogia širdies priepuolis?

Vystantis koronarinei, dar vadinamai išemine, širdies ligai, sukietėja ir susiaurėja širdžiai deguonį ir maisto medžiagas tiekiančios kraujagyslės. Tuomet ant vainikinių širdies arterijų sienelių susidaro aterosklerozinės plokštelės – kieti dariniai iš cholesterolio. Šiai plokštelei įplyšus, susidaro kraujo tėkmę trikdantis krešulys, ir žmogus pajunta skausmą: ištinka širdies priepuolis, arba miokardo infarktas.

Plokštelė gali suplyšti dėl menkiausios priežasties, pavyzdžiui, po didelio fizinio krūvio, pakilus arteriniam kraujospūdžiui, padažnėjus pulsui, patyrus stresą. Aterosklerozinė plokštelė daug metų auga nesukeldama jokių simptomų. Todėl labai svarbu net ir gerai besijaučiantiems, tačiau turintiems nors menkiausią rizikos veiksnį asmenims kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus: elektrokardiogramą, širdies echoskopiją.

Ką patartumėte skaitytojams?

Širdies ir kraujagyslių ligomis vyrai suserga sulaukę maždaug 45 m., moterys šiek tiek vėliau – 50–55 m., todėl kasmet išsitirti patariama visiems, perkopusiems 40 m. slenkstį. Pasitikrinti vertėtų ir turintiesiems aukštą kraujo spaudimą, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, sergantiesiems cukriniu diabetu, fiziškai neaktyviems žmonėms.

Kompiuterinio tomografo tyrimas padeda nustatyti net mažiausius širdies ir kraujagyslių pakitimus, diagnozuoti koronarinę širdies ligą. Kalcio kiekis širdies vainikinėse arterijose lemia miokardo infarkto rizikos laipsnį.

 

Rekomenduojami video