Pasaulyje daugiausia žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ne išimtis – ir lietuviai, kurie, palyginti su kitų ES šalių gyventojais, yra vieni iš trumpiausiai gyvenančiųjų, ypač vyrai. Ar galime tai pakeisti? Žinomi mūsų šalies kardiologai tvirtina, kad sveiko žmogaus kodas yra.

Įvairūs rizikos veiksniai

XX a. pradžioje manyta, kad miokardo infarktas, aterosklerozė ir kitos širdies bei kraujagyslių ligos yra natūralios senėjimo palydovės. Tačiau dabar, anot Kauno klinikų I kardiologijos skyriaus vadovės doc. dr. Olivijos Gustienės, aišku, kad ne amžius, o rizikos veiksniai yra svarbiausi. Todėl labai svarbi šių ligų prevencija.

„Vienų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, amžiaus, lyties ar genetikos, mes nepakeisime, bet į juos turime atsižvelgti. Tačiau kiti rizikos veiksniai priklauso nuo mūsų: galime atsisakyti rūkymo, alkoholio, palaikyti normalų kūno svorį, kraujospūdį, sveikai gyventi, judėti ir pan.“, – įsitikinusi gydytoja.

Kita vertus, ir medikams dar ne visų ligų rizikos veiksniai aiškūs, pavyzdžiui, aterosklerozės, kuri gali tapti infarkto, insulto priežastimi. Pasak O.Gustienės, net ištyrus senovės Egipto mumijas, rasta aterosklerozės pėdsakų, nors tuo metu žmonės visiškai kitaip gyveno ir maitinosi.

Koks kraujagyslių amžius?

Pasak specialistų, kalbant apie riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ne tiek svarbus paciento biologinis amžius, kiek jo kraujagyslių amžius. „Kardiologai skiria dvi sąvokas – žmogaus biologinis ir jo kraujagyslių amžius. Pastarąjį padeda nustatyti specialios skaičiuoklės, tereikia žinoti kai kuriuos duomenis: paciento amžių, kraujospūdį, cholesterolio kiekį, ar rūko ir pan., – aiškino Širdies asociacijos prezidentas doc. Raimundas Kubilius. – Kai kalbame apie riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, už biologinį yra svarbesnis kraujagyslių amžius. Žmogui gali būti 30, o jo kraujagyslėms – 50 metų. Tad nereikia stebėtis, kai į ligoninę dėl ūminio miokardo infarkto patenka trisdešimtmečiai.“

Pasak Širdies asociacijos prezidento, tai – toli gražu ne vienintelė skaičiuoklė. „Vien klasikinių simptomų nepakanka. Kardiologams lygiai taip pat svarbu įvertinti ir psichosocialinę riziką: blogą socialinę padėtį, stresą darbe ir namie, patiriamą priešiškumą ir pan.“, – sakė jis.

Iškart kvieskite medikus

Viena sunkiausių širdies ir kraujagyslių ligų yra miokardo infarktas, nes galimos įvairios jo komplikacijos ar net mirtis, jei nespėjama laiku kreiptis. „Mums nereikia įmantrios diagnostikos aparatūros. Skausmą galime atpažinti patys. Pajutus jį, reikia patyrusio specialisto ir elektrokardiogramos. Per dešimt pirmųjų minučių jau galima nustatyti miokardo infarktą, o tik vėliau atlikti tyrimus“, – pasakojo O.Gustienė.

Pasak kardiologės, labai svarbu žinoti, koks tas skausmas. „Miokardo infarktą išduoda skausmas, kai jis kyla širdies plote ar už krūtinkaulio, yra spaudžiantis, plėšiantis, veržiantis, banguojantis, vėliau plinta į kairę ranką, žandikaulį, pečius. Pacientas gali būti išpiltas prakaito, išblyškęs, apimtas nerimo, – klasikinius miokardo infarkto požymius vardijo O.Gustienė. – Jei skausmas nepraeina 15–20 minučių, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jokiu būdu negalima važiuoti patiems savo transportu, registruotis ar laukti savo gydytojo darbo pradžios.“

Blogiau už vėžį

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kardiologijos klinikos profesorė Aušra Kavoliūnienė pasakojo, kad sergančiųjų širdies funkcijų sutrikimais skaičius auga visame pasaulyje. Ne išimtis – ir Lietuva. „Eidami Gedimino prospektu Vilniuje ar Laisvės alėja Kaune, kas dešimtam žmogui nustatytumėte širdies sutrikimų, – tvirtino profesorė. – Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje širdies nepakankamumas yra nustatytas beveik 130 tūkst. žmonių. Tokia diagnozė yra blogesnė nei žarnyno, krūties ar prostatos vėžys. Mat tik apie 50 proc. pacientų išgyvena 5 metus nuo pirmųjų simptomų atsiradimo pradžios, o 10 metų ribą pasiekia tik kas ketvirtas.“

Širdies nepakankamumas turi kelias stadijas. Pirmoji, pasak prof. A.Kavoliūnienės, dažniausiai būna be simptomų, tik pakyla kraujospūdis. Tai turėtų būti ženklas: jei žmogus nekreips į tai dėmesio, nekeis gyvenimo stiliaus, gali kilti širdies nepakankamumo grėsmė.

Svarbu laikytis taisyklių

Sveiko žmogaus kodas – 035140530. „Jis labai paprastas. Pirmiausia reikia nerūkyti (0); bent 30 min. per dieną būti fiziškai aktyviems (3); suvalgyti ne mažiau kaip penkias porcijas vaisių ir daržovių per dieną (5); palaikyti normalų kraujospūdį, neplanuotai pamatavus sistolinis kraujospūdis neturi būti didesnis kaip 140 (140); žiūrėti, kad bendrojo cholesterolio kiekis neviršytų 5 mmol/l (5); o „blogojo“ – 3 mmol/l (3); ir, be abejo, neturėti antsvorio, o sergant cukriniu diabetu – jį kontroliuoti (0)“, – patarė Širdies asociacijos prezidentas doc. R.Kubilius.

Širdies nepakankamumas dažniausiai nustatomas vyresniems negu 65 metų žmonėms.

Širdies nepakankamumo požymiai:

dažnas širdies plakimas,

bendras silpnumas,

kojų patinimai,

atminties pablogėjimas,

odos pamėlynavimas,

kosulys,

dusulys,

galvos skausmas,

skausmas krūtinėje,

bendras nuovargis.

Širdies nepakankamumo išsivystymo rizikos veiksniai:

padidėjęs ir nereguliuojamas arterinis kraujospūdis,

sustorėjęs širdies raumuo,

ilgalaikis rūkymas,

cholesterolio apykaitos sutrikimai,

cukraligė,

inkstų pažeidimai,

antsvoris.

vlmedicina.lt