Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Širdies ūžesiai vaikystėje: kada reikėtų sunerimti?

Širdies ūžesiai yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių mažieji pacientai atvyksta pas vaikų kardiologą. Nors pats ūžesys ir nėra liga, tačiau jo buvimas gali būti požymis, įspėjantis apie rimtą širdies ligą.

Gali lemti kelios priežastys

Širdies ūžesiai atsiranda ne tik dėl širdies patologijos, bet ir dėl kitų fiziologinių priežasčių – dėl ankstyvame vaikų amžiuje būdingos dažnesnės širdies veiklos, greitesnės kraujo tėkmės, plonesnio poodinio sluoksnio.

„Pavyzdžiui, gana dažna ir daug nerimo sukelianti situacija, kai vaikui pirmą kartą gyvenime nustatomas ūžesys karščiuojant infekcinės ligos metu. Jeigu vaikui pasveikus gydytojas ūžesio nebegirdi – tai galima vertinti kaip funkcinio ūžesio požymį ir nerimauti nevertėtų. Tai paaiškinama paprastai – pakilus temperatūrai, pagreitėja medžiagų apykaita, širdis plaka greičiau ir susidariusios turbulencinės kraujo tėkmės sukelia ūžesį, kuris išnyksta vaikui pasveikus“, – pasakoja vaikų kardiologė Marija Vytautė Petručionytė.

Įgimtos širdies ydos

Nustačius patologinius širdies ūžesius, būtina kreiptis į vaikų kardiologą, nes tai gali būti susiję su rimtais sutrikimais – įgimta širdies yda, kardiomiopatija, uždegimine širdies liga. Įgimtos širdies ydos – tai vaikui iki gimimo susiformavę defektai širdyje ar stambiosiose kraujagyslėse.

„Lietuvoje kasmet gimsta kiek mažiau nei 30 tūkst. naujagimių, apie 300 iš jų nustatoma įgimta širdies yda. Maždaug 30 vaikų operacija būtina naujagimio amžiuje, o 200 vaikų ji atliekama vėliau. Atsižvelgdamas į kiekvieną individualų atvejį, vaikų kardiologas parenka tinkamą stebėjimo ar gydymo taktiką, esant poreikiui yra bendradarbiaujama su kardiochirurgais“, – pasakoja M.V.Petručionytė.

Laimei, pati širdies ydos diagnozė nereiškia, jog vaikui būtina skubi operacija ir kad jis serga sunkia liga, kuri turės įtakos tolesniam gyvenimui. Dalis nustatomų įgimtų širdies ydų, pavyzdžiui, nedideli prieširdžių pertvaros ar skilvelių defektai, nėra pavojingos vaiko gyvybei – jos dažnai savaime praeina vaikui augant, tačiau kardiologo stebėjimas – būtinas.

Padaugėjo pandemijos metu

Kita vaikų širdies ligų kategorija – širdies raumens (miokardo) ligos, kurios pasireiškia širdies struktūros bei funkcijos sutrikimais. Ši patologija gali būti paveldima genetiškai, išsivystyti po virusinių infekcijų (gripo, koronaviruso) bei kitų priežasčių, kurios gali likti neaiškios.

„Svarbu paminėti, jog intensyviai sportuojantiems gali išsivystyti širdies raumens sustorėjimas (hipertrofinė kardiomiopatija), todėl intensyviai sportuojančius vaikus būtina stebėti. Išskiriamos kelios kardiomiopatijų rūšys, iš kurių dažniausia yra dilatacinė kardiomiopatija (širdies raumens išsiplėtimas bei širdies funkcijos sutrikimas), galinti pasireikšti bet kuriame vaiko amžiuje.

M.V.Petručionytė: „Lietuvoje kasmet gimsta kiek mažiau nei 30 tūkst. naujagimių, apie 300 iš jų nustatoma įgimta širdies yda. Maždaug 30 vaikų operacija būtina naujagimio amžiuje, o 200 vaikų ji atliekama vėliau.“

Kitos širdies ligos yra uždegiminės, pavyzdžiui, miokarditas, kuris dažniausiai išsivysto po persirgtų virusinių infekcijų. Miokarditų ypač padaugėjo koronaviruso pandemijos metu, todėl atsiradus tokiems simptomams kaip fizinio krūvio netoleravimas, plakimai, skausmai krūtinėje bei ritmo sutrikimai – būtina pasitikrinti“, – pataria vaikų kardiologė.

Kada reikėtų sunerimti?

„Širdies ūžesiai gali būti pagalbininkai diagnozuojant vaikams širdies patologiją. Tačiau svarbu žinoti, jog ir ūžesio nebuvimas nėra įrodymas, kad širdis tikrai sveika. Pacientai gali turėti mažas ar vidutinio sunkumo ydas, kurios nesukelia ūžesio ir nepasireiškia ankstyvoje vaikystėje – simptomai gali atsirasti tik paauglystėje ar suaugus“, – sako vaikų kardiologė.

Pasak gydytojos, į specialistą kreiptis rekomenduojama pastebėjus šiuos požymius: naujagimis ar kūdikis greitai kvėpuoja, valgydamas greitai pavargsta, pamėlynuoja ar išblykšta, jam prastai auga svoris. Taip pat jeigu vaikas prasčiau toleruoja fizinį krūvį nei bendraamžiai, turi aukštą kraujospūdį, alpsta ar jaučia krūtinės skausmus, ypač fizinio krūvio metu.

Vertėtų sunerimti, jei pastebimi ritmo sutrikimai ar padažnėjęs širdies plakimas, taip pat jeigu šeimoje yra sergančių įgimtomis širdies ligomis. Jeigu vaikas dažnai serga apatinių kvėpavimo takų ligomis – bronchitu ar plaučių uždegimu, – taip pat reikėtų kreiptis į kardiologą, ypač, jei tyrimo metu elektrokardiogramoje pastebimi pakitimai.

„Labai svarbu laiku nustatyti sutrikimus. Modernėjant medicinai, net ir sunkių, tačiau laiku nustatytų ligų gydymo rezultatai darosi vis geresni. Lietuvoje turime stiprų įgimtų širdies ydų centrą Vilniuje. Svarbu nepamiršti, jog vaikai net ir po operacijų gali gyventi visavertiškai, sportuoti ir džiaugtis vaikyste“, – teigia M.V.Petručionytė.

Rekomenduojami video