Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Širdies ligos kerta iš pasalų

Lietuvoje žmonės labiau išsigąsta sužinoję, kad serga vėžiu, o į širdies problemas numoja ranka, nors dėl šių ligų gresia staigi mirtis, o nuo vėžio taip greitai nemirštama. Širdies ir kraujagyslių ligos – vienos dažniausių visame pasaulyje. Rūkymas, sėdimas darbas, antsvoris, aukštas kraujospūdis, stresas, įtampa – tai tik keletas veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas.

Kenčia darbingi

Širdies kraujagyslių aterosklerozė, širdies nepakankamumas, miokardo infarktas dažniausiai pakerta darbingo amžiaus energingus žmones, o daugybė susirgusiųjų lieka invalidais.

Statistika šokiruojanti – tūkstančiui lietuvių tenka 304 kraujotakos sistemos ligų atvejai. Visoje Lietuvoje vien infarktų užregistruota 3 770 atvejų. Medikai pripažįsta, kad dėl širdies ir kraujagyslių ligų netenkame daugiausia tautiečių.

Išsivysčiusiose užsienio šalyse pradėta rūpintis, kaip sumažinti mirštamumą. Oro uostuose pastatyti viešojo naudojimo širdies defibriliatoriai, kurie elektros impulsu gali pagelbėti infarkto ištiktiems žmonėms. Toks defibriliatorius pastatytas ir Vilniaus oro uoste, tačiau juo nebuvo pasinaudota, kai širdies smūgį patyrė filosofas Leonidas Donskis.

Medikų manymu, žinomo žmogaus ar gero pažįstamo mirtis gali tapti stimulu apsilankyti pas specialistą profilaktiškai.

Kokie simptomai?

Pasak gydytojos kardiologės Vidmantos Milašienės, 83 proc. žmonių, kurie miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, yra vyresnio amžiaus. Širdies smūgio ištiktos moterys menopauzės metu miršta dažniau nei vyrai. Pastaruoju metu  širdies smūgis dažniau ištinka jaunesnius vyrus nei moteris.

„Didelė tikimybė, kad jei infarktą patyrė tėvai, ši liga neaplenks ir jų vaikų“, – pripažino gydytoja.

Pagrindinis širdies negalavimų simptomas – krūtinės plote atsiradę skausmai. Ypač grėsmingas spaudžiančio pobūdžio skausmas už krūtinkaulio, tarpmentyje jaučiamas fizinio krūvio metu. Skausmas gali plisti į rankas, apatinį žandikaulį.

Kartais širdies negalavimai prasideda ir dusuliu fizinio krūvio metu. Darosi sunku lipti laiptais, į kalną, eiti spartesniu tempu. Būtent dusulys dažnai painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl uždelsiama kreiptis į medikus ir širdies ligos įsisenėja.Daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų ir net neįtaria, kad serga klastinga liga.

Pakibęs vėzdas

Tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis iki 4 kartų padidina rūkymas. Itin pavojinga rūkyti turintiems aukštą kraujospūdį ir didelį cholesterolio kiekį kraujyje, nutukusiems žmonėms.

Aukštas kraujospūdis padidina širdies apkrovą, sukelia širdies sienelių sukietėjimą ir sustorėjimą. Dėl šių priežasčių išauga širdies priepuolių ir smūgių tikimybė.

Širdies kraujagyslių sistemą tiriančiam gydytojui svarbu sužinoti, kaip pacientas maitinasi, ar nevengia fizinio krūvio. Jei jis mažai juda ir nekreipia dėmesio į savo mitybą – mėgsta riebų maistą, jo kraujyje didėja cholesterolio kiekis, kuris taip pat pažeidžia kraujagysles ir sutrikdo kraujotaką.

Širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina cukrinis diabetas. Net jei gliukozės kiekis kraujyje kontroliuojamas, trys ketvirtadaliai sergančių diabetu žmonių miršta nuo širdies ar kraujagyslių ligų.

Taip pat širdies ligų taikiklyje neretai atsiduria ir nuolatos stresą patiriantys žmonės. Stresas ne tik tiesiogiai veikia kraujospūdį, bet ir kai kuriuos žmogaus įpročius. Pavyzdžiui, patyręs stresą žmogus ima daugiau ir dažniau valgyti, rūkyti ar vartoti alkoholio. Alkoholis silpnina širdies raumenį, sutrikdo širdies ritmą.

Požymių nėra

Vystantis koronarinei, vadinamajai išeminei, širdies ligai, sukietėja ir susiaurėja širdžiai deguonį ir maistingas medžiagas tiekiančios kraujagyslės. Tuomet ant vainikinių širdies arterijų sienelių susidaro aterosklerotinės plokštelės – kieti dariniai iš cholesterolio, vadinamųjų blogųjų organizmo riebalų.

Šiai plokštelei įplyšus, susidaro kraujo tėkmę trikdantis krešulys, tuomet žmogus pajunta skausmą – jį ištinka širdies priepuolis, arba miokardo infarktas. Plokštelė gali suplyšti dėl menkiausios priežasties. Pavyzdžiui,  po didelio fizinio krūvio, pakilus arteriniam kraujospūdžiui ar padažnėjus pulsui.

Didžiausia bėda ta, kad aterosklerotinė plokštelė daug metų auga nesukeldama jokių simptomų. Todėl labai svarbu visiems, net ir gerai besijaučiantiems, bet turintiems nors menkiausią rizikos veiksnį, kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus: elektrokardiogramą, širdies tyrimą ultragarsu ir krūvio testą, išsitirti cholesterolio bei gliukozės kiekį kraujyje.

Širdies ir kraujagyslių ligomis vyrai suserga sulaukę maždaug 45, moterys šiek tiek vėliau – 50–55 metų. Tačiau atlikti širdies tyrimus rekomenduojama visiems, perkopusiems 40 metų slenkstį, o sulaukus 30 metų, pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Norint laiku aptikti sutrikimus, reikia tirtis reguliariai – maždaug kartą per metus, o esant išeminės ligos simptomams – ir dažniau.

Sveika gyvensena

Pasak kardiologės Jelenos Čelutkienės, širdies nepakankamumas prasideda palengva. Nustačius širdies nepakankamumą, kas antras ligonis miršta per penkerius metus. Dažniausiai šia liga serga vyresni nei 65 metų žmonės.

Nustačius šią diagnozę, žmogui gali tekti visą gyvenimą vartoti vaistus. Sergantieji turi išmokti kasdien sekti savo svorį, iki pusryčių pasisverti. Didėjantis svoris rodo, kad organizme kaupiasi skysčiai, į tai būtina reaguoti, didinti skysčius varančių vaistų dozę. „Padidėjus svoriui 2–3 kilogramais, didėjant dusuliui, atsiradus ritmo sutrikimams ar mažėjant kraujospūdžiui, reikia kviestis greitąją pagalbą ar važiuoti tiesiai į ligoninę“, – patarė kardiologė.

Sergant širdies nepakankamumu, rekomenduojama atsisakyti druskos, įprasti nagrinėti perkamų produktų sudėtį.

Širdies ligomis sergantys ligoniai neretai susiduria su dilema – kiek skysčių vartoti. „Žmonės, kurie geria šlapimą varančius vaistus, negali labai daug gerti, jiems reikia apie 1,5 litro visų suvartojamų skysčių, – sakė J.Čelutkienė.  – Svarbu reguliariai vartoti vaistus ir nuolat konsultuotis su gydytoju ar širdies nepakankamumo slaugytoja.“

Pasak gydytojos, širdies nepakankamumą gali smarkiai sumažinti sveikas gyvenimo būdas – reikia mesti rūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu, riboti riebalų kiekį maiste, daug judėti.

 

Parengė Lijana Cibulskienė

Rekomenduojami video