Į antrą pusę persiritusi vasara pasižymi ir traumų, patirtų aktyviai leidžiant laisvalaikį, skaičiumi. Daugiausiai susižalojimų lėmė dviračiai ir neatsargus elgesys vandenyje ar prie vandens, o pastarųjų atvejų šiemet užfiksuota 2,5 karto daugiau nei 2020-ųjų vasarą, rodo draudikų atlikta analizė.

Važinėjant dviračiais – rankų sužeidimai

Važinėjimas dviračiais šią vasarą lėmė bene daugiausiai traumų. Dažniausiai nuo dviračių griūnama, o susižalojimai po to gali būti įvairiausi: dažniausi – rankų ar pirštų lūžiai, kenčia ir pečiai, raktikauliai, fiksuota veido, nosies sužeidimų, dantų nuskėlimų.

Kaip atskirą aplinkybių kategoriją draudikai išskiria kelių dviratininkų susidūrimus. Pavyzdžiui, asmuo pasitempė riešą, kai į jį, sustojusį dviračių take, atsitrenkė kitas dviratininkas, kitas asmuo traumavo kojos kelį, atsitrenkęs į priešais lėčiau važiavusį dviratininką.

Nemažai traumų važiuodami dviračiais šiemet patiria ir vaikai. Daugiausiai jos nesunkios, sudėtingų galvos sužeidimų ar smegenų sutrenkimų išvengta. Greičiausiai todėl, kad daugelis žmonių vis dažniau patys dėvi šalmus ir juos deda savo vaikams.

Vanduo: pavojinga ir ežeruose, ir kubiluose

Per karščius gyventojai troško kiek įmanoma atsigaivinti, tad maudėsi ne tik ežeruose ar tvenkiniuose, bet ir baseinuose, kubiluose prie namų. Šiemet fiksuota ir gerokai daugiau nei pernai su maudynėmis susijusių nelaimingų atsitikimų.

Maudydamiesi vandens telkiniuose, dažniausiai žmonės į stiklą persipjauna pėdas, į akmenis susižeidžia pirštus. Dažnas griūva bėgdamas ant šlapių lieptelių, susilaužo kojų pirštus, šonkaulius, nusiskelia dantis. Traumų patyrė ir besimaudantys baseinuose ar kubiluose, dažniausiai tai – paslydimai ant šlapios dangos, lemiantys rankų ar šonkaulių lūžius.

Itin pavojingais draudikai vadina šokinėjimus į vandenį. Ne vienam asmeniui šiemet tai baigėsi ausies būgnelio plyšimu, fiksuotas atvejis, kai po nesėkmingo šuolio žmogui lūžo keli kaklo slanksteliai. Traumų neišvengiama ir šokinėjant į vandenį iš laivų ar valčių – pavyzdžiui, vienam asmeniui šokant iš laivo, jo koja užsikabino už borto ir dėl to lūžo pirštas.

Traumos „lygioj vietoj“

Bėgimas ir bėgiojimas šiemet užima trečią vietą tarp nelaimingų atsitikimų priežasčių. Paprastai bėgantieji griūna užkliuvę už nelygumo ar numesto daikto, paslydę ar kryptelėjus kojai, netaisyklingai ją pastačius. Po to tenka gydyti kojų bei rankų lūžius, nubrozdinimus, sumušimus, raiščių patempimus, antakių praskėlimus.

Dažniausiai bėgant griūnama dėl dėmesio nukreipimo į šalį ir nepastebėjus šaligatvio bortelio, žemės nelygumų bei kitų kliūčių. Bėgant patariama žiūrėti į priekį ar po kojomis, nesidairyti, nesisukioti atgal, kad spėtumėte laiku pastebėti kliūtį. Taip pat įvertinti, ar žemė nešlapia, neslidi.

Krepšinis: saugotis kamuolio ir alkūnių

Krepšinį Lietuvoje žaidžia ir suaugę, ir vaikai, tad tiek vieni, tiek kiti šiemet patyrė nemažai susižalojimų: rankų riešų ar pirštų lūžių, raiščių patempimų, čiurnos lūžių.

Nemažai traumų fiksuota dėl į ranką ar veidą atsitrenkusio kamuolio, kojų traumas sukėlė nesėkmingi griuvimai bėgant ar nusileidimai pašokus metant kamuolį į krepšį.

Pasak draudikų, pavojingos ir situacijos, kai aikštelėje neišsitenka du žaidėjai – fiksuota atvejų, kai vienas žaidėjas su alkūne prakirto antakį ar sumušė veidą kitam.

Paspirtukai: lekiant su vėjeliu lūžta kaulai

Kasmet fiksuojama vis daugiau traumų, patiriamų važiuojant elektriniais paspirtukais. Šiemet pagrindinės traumų priežastys buvo griuvimai įvažiavus į duobes, neišlaikius pusiausvyros, už ko nors užkliuvus, atsitrenkus į tvorą ar kitą kliūtį, o pasekmės – sąnarių, čiurnų ir riešų traumos bei rankų lūžiai.

Šią vasarą fiksuota nemažai vaikų traumų, kelios iš jų buvo pavojingos ir skaudžios. Vienas vaikas nukrito nuo elektrinio paspirtuko, susilaužė abi rankas, patyrė daug viso kūno nubrozdinimų. Kitą vaiką paspirtuku važiuojant per gatvę dviračių taku partrenkė automobilis. Laimei, jis patyrė tik nežymius sužalojimus.

Elektriniai paspirtukai gali išvystyti daugiau kaip 40 km/h greitį, tad nugriuvus lekiant tokiu greičiu pasekmės gali būti labai liūdnos, kaip ir tada, kai neįsitikinus manevro saugumu kertama važiuojamoji kelio dalis ar „nardoma“ tarp pėsčiųjų.